- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-21
- Bylos Nr.
- e2YT-6665-1215/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01729-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Pareiškėjas
- N. V.
- Suinteresuotas asmuo
- D. D.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos N. V. skundą dėl antstolės Indrės Klungės veiksmų, suinteresuotas asmuo D. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė skundą, kuriame prašo nutraukti vykdomąją bylą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir panaikinti visas pritaikytas vykdymo priemones, arba grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui remiantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu ir panaikinti visas pritaikytas vykdymo priemones.
2. Pareiškėja pateiktame skunde nurodo, kad antstolė 2025 m. vasario 19 d. patvarkymą Nr. S-25-189-4886 priimti vykdomąjį dokumentą priėmė nepagrįstai, kadangi patvarkyme nenurodyti motyvai, kurių pagrindu antstolė galėjo priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, nes, pareiškėjos teigimu, nėra nustatytos jokios aplinkybės, kad ji nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku ir jos skyriumi gyvenančiu tėvu D. D.. Pareiškėjos teigimu, antstolė nepranešė apie priimtą vykdomąjį dokumentą Raseinių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir tokiu būdu pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktą. Pareiškėjos teigimu, vykdomoji byla užvesta neteisėtai, išieškotojui pateikus melagingą informaciją, jog skolininkė nevykdo teismo sprendimo, kadangi nuo 2024 m. rudens pradėtas vaiko teisių pažeidimo tyrimas, kadangi nepilnametis vaikas V. D. galimai 2024 m. vasarą susitikimo metu su vaiko tėvu D. D. patyrė psichologinę traumą ir šiuo metu gydomas Raseinių psichikos sveikatos centre, vartoja vaistus, lankosi pas psichologą, todėl šiuo metu vaikas kategoriškai atsisako susitikti ir bendrauti su tėvu, o pats tėvas nerodo iniciatyvos bendrauti su savo nepilnamete dukra, nepriima pagalbos iš specialistų, kurie padėtų atkurti ryšį su savo vaiku. Pažymi, kad bendravimo tvarkos ji visada laikėsi, todėl pagrindo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolė neturėjo.
3. Antstolė 2025 m. kovo 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-189-7772, kuriuo skundo netenkino. Nurodė, kad antstolė 2025 m. vasario 17 d. gavo išieškotojo D. D. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo. Antstolė, nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, 2025 m. vasario 19 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Raginimas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas išsiųstas skolininkei jos gyvenamosios vietos adresu ir įteiktas 2025 m. kovo 4 d. Taip pat 2025 m. vasario 19 d. parengtas ir išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-189-4935 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau – Tarnyba), kuriuo prašoma suteikti skolininkės elektroninį paštą, kad būtų galima išsiųsti procesinius dokumentus ir elektroniniu paštu. Tarnyba raštu atsakė ir informavo apie jai žinomą elektroninį paštą. Vykdomosios bylos dokumentai išsiųsti Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriui, ji neginčija, kad reikiamos informacijos Raseinių rajono vaiko teisų apsaugos skyrius informacija nebuvo persiųsta, tačiau tai tarnybos vidinė tvarka, į kuria antstolė nesikiša. Jei informacija apie vykdomąją bylą būtų išsiųsta pagal vaiko gyvenamąją vietą, tai antstolei būtų buvusi pateikta informacija, kad vykdomoji byla užvesta neteisėtai, tačiau skundo nagrinėjimo dieną, antstolei nei tarnyba nei pati skolininkė nepateikė tinkamų duomenų, kurie pagrįstų, kad vykdomoji byla užvesta nepagrįstai, ar kad skolininkė tinkamai vykdo teismo sprendimą, kuriuo nustatyta vaiko ir skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarka.
4. Pareiškėja, antstolė ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo D. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka. Paaiškina, kad atvejo vadybos procesas užvestas ne dėl patirto psichologinio smurto iš tėvo, o dėl motinos fizinio smurto sukėlimo savo nepilnametei dukrai V. D.. Jam nėra žinoma apie jokius dukros vartojamus psichotropinius vaistus, pareiškėja jokių duomenų apie tai, dukra vartoja vaistus į bylą nepateikė. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad ji netrukdo tinkamam sprendimo vykdymui, kadangi nuo pat ištuokos su vaiko motina, jis neturėjo jokių galimybių bendrauti su savo nepilnamete dukra, jam nebuvo žinomi vaiko kontaktiniai duomenys ir kita. Vaiko motina riboja visas galimybes jam bendrauti su V. D..
Šalies argumentai
6. Pareiškėja N. V. byloje taip pat teikė rašytinius paaiškinimus, kad 2025-05-07 vyko atvejo nagrinėjimo komisijos posėdis, po kurio surašytas pagalbos planas ir nurodyta, kad bendravimas su vaiku galimas palaipsniui, kada vaikas to nori, pradedant nuo netiesioginio kontakto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
7. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0189/25/00296 duomenų matyti, kad antstolės Indrės Klungės kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal pateiktą išieškotojo D. D. 2024 m. gruodžio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2YT-161-674/2017, išduotą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų, dėl bendravimo su vaiku, V. D., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkos, skolininkė – N. V..
8. Antstolės kontoroje gautas 2025 m. vasario 17 d. gautas išieškotojo D. D. prašymas priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Antstolė išieškotojui pateikė sąskaitą-faktūrą už vykdomosios bylos užvedimą. Išieškotojas 2025 m. vasario 18 d. kartu su apmokėta sąskaita atsiuntė antstolei susirašinėjimo su N. V. kopijas, iš kurių matosi, kad 2024 m. lapkričio mėnesį vaiko motina atsisako leisti bendrauti su nepilnamete dukra. Antstolė nematydama kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, 2025 m. vasario 19 d. patvarkymu Nr. S-25-189-4886 priėmė vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus, t y. 2025 m. vasario 19 d. paruošė raginimą įvykdyti sprendimą ir 2025 m. vasario 19 d. patvarkymu Nr. S-25-189-4932 apskaičiavo vykdymo išlaidas, minėtus patvarkymus išsiuntė skolininkei N. V. jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), patvarkymai įteikti asmeniškai 2025 m. kovo 4 d. 2025 m. vasario 19 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrių (toliau – Tarnyba) informuodama, kad jos kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiko tvarkos nustatymo ir prašydama pateikti Tarnybos jai žinomą skolininkės elektroninį paštą. Tarnyba 2025 m. vasario 20 d. raštu informavo, kad jai žinomas skolininkės elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Minėtu elektroniniu paštu antstolė išsiuntė N. V. vykdomosios bylos dokumentų kopijas. Skolininkei sužinojus apie užvestą vykdomąją bylą, antstolės kontoroje gautas skundas, kurį antstolė atmetė ir persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Dėl patvarkymo, kuriuo priimtas vykdomasis dokumentas, teisėtumo
9. Pareiškėja prašo nutraukti vykdomąją bylą, remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ir panaikinti visus vykdymo veiksmus po to, kadangi vykdomasis raštas priimtas neteisėtai, o patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui paruoštas nemotyvuojant ir neįsitikinant, ar sprendimas, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas yra tikrai nevykdomas. Pareiškėjos teigimu, antstolė nenurodė, motyvų, kuriais priimtas vykdomasis raštas ir užvesta vykdomoji byla, antstolė turėjo įsitikinti, ar skolininkė tikrai nevykdo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta tėvo D. D. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra.
10. CPK 651 straipsnyje nurodyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs šio straipsnio nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.
11. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju, antstolis priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą patikrino formaliuosius kriterijus nustatytus CPK 651 straipsnio 2 dalyje ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių priėmė vykdomąjį dokumentą. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
12. Nagrinėjamu atveju, antstolė priėmė vykdomąjį raštą, išduotą teismo, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo nutraukta santuoka tarp N. D. ir D. D.. Minėtu sprendimu taip pat nustatyta bendravimo tvarka tarp D. D. ir nepilnametės dukters V. D.. Vykdomąjį raštą antstolei pateikė tam turintis teisę asmuo – D. D., vykdomasis raštas pateiktas nepraleidus įstatyme numatyto senaties termino, todėl antstolė pagrįstai teisėtai priėmė vykdomąjį raštą ir pradėjo vykdymo veiksmus, t. y. paruošė patvarkymą, kuriuo paragino skolininkę vykdyti sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad antstolė vykdomąjį raštą priėmė neįsitikinusi, ar sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas nėra tikrai vykdomas, jos teigimu ji nedraudžia tėvui matytis su dukra. Susipažinus su vykdomąja byla, matyti, kad vaiko motina nurodė nesutinkanti dėl dukters bendravimo su tėvu, iki kol nebus išnagrinėtas jos skundas, taip pat teigia, kad dukra pati atsisako bendrauti su tėvu, o tėvas nededa jokių pastangų bendrauti su dukra. Į bylą pateikti duomenys iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, iš kurių matyti, kad vyksta tyrimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Pati pareiškėja skunde neneigia, kad bendravimo tarp vaiko tėvo ir dukters nėra, nurodydama, kad nepilnametė dukra atsisako bendrauti su tėvu ir su tėvu ji leis bendrauti tik po skundo išnarinėjimo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad teismo sprendimas nėra vykdomas, vaiko motina neleidžia susitikti tėvui su vaiku, todėl pagrindas priimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus buvo. Teismas nenustatė pagrindo, dėl kurio antstolė negalėjo priimti vykdomojo rašto ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas. Tai, jog pareiškėja nesutinka, kad teismo procesinis sprendimas būtų vykdomas privestinai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokiu atveju antstolė net negalėjo priimti vykdyti vykdomojo dokumento.
13. Vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016 16 punktas).
14. Antstolės priimtas patvarkymas–raginimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame antstolė paragino pareiškėją vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą išieškotojo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Šiuo patvarkymu antstolė, suteikdama informaciją apie pradėtą vykdymo procesą, suteikė galimybę pareiškėjai vykdyti teismo procesiniu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių. Šis patvarkymas–reikalavimas niekaip neriboja pareiškėjos ir jos nepilnametės dukters teisių. Priešingai, antstolė, įpareigodama, vykdyti teismo procesiniu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, gina pareiškėjos ir išieškotojo nepilnametės dukters interesus, ragindamas pareiškėją neriboti tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimą. Priimdama skundžiamą patvarkymą–reikalavimą, antstolė tik įpareigojo pareiškėją laikytis nustatytos bendravimo tvarkos ir jokių priverstinių veiksmų neatliko, nes antstolė, vykdomojoje byloje priimdama skundžiamą patvarkymą–reikalavimą, neturėjo objektyvių duomenų, jog pareiškėja netinkamai vykdo teismo sprendimą.
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai yra išduotas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ir išieškotojas prašo tokį dokumentą priimti vykdyti, antstolis turi pagrindą preziumuoti, kad išieškotojui yra žinoma, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Pažymėtina tai, kad, esant nepiniginio pobūdžio sprendimams, susijusiems su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, išieškotojas gali netgi neturėti galimybės pateikti antstoliui duomenis apie tai, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, todėl toks CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų aiškinimas, jog bet kuriuo atveju išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, neatitiktų vykdymo proceso tikslų ir principų bei sudarytų dirbtines kliūtis pasiekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Taigi, tik pradėjusi vykdymo procesą ir pačiai pareiškėjai bendradarbiaujant su antstole, vykdymo procese antstolė įvertins, ar yra tinkamai vykdoma teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, ar nėra kitų naujų aplinkybių, sudarančių kliūtis vykdyti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, ir nustačiusi, jog priverstinio vykdymo veiksmai nereikalingi, antstolė galės vykdomąją bylą užbaigti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.
16. Pareiškėja nurodo, kad antstolė nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte numatyto reikalavimo, pranešti apie užvestą vykdomąją bylą Raseinių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriui, kadangi pradėtas vykdyti nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas, kuriame numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu vaiku. Pareiškėjos teigimu, informacijos apie pradėtą vykdomąją bylą negavo būtent vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisių skyriaus specialistai, esantys Raseinių, todėl pareiškėja teigia, kad antstolė pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktą.
17. Iš pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad 2025 m. vasario 19 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-189-4935 išsiųstas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elektroniniu paštu: Kauno.apskritis@vaikoteises.lt. Susipažinus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatais, patvirtintais Valstybės vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. BV-213, I skyriaus 3 punkte nurodyta, kad skyriaus paskirtis – įgyvendinti vaiko teisių apsaugos politiką Kauno apskrityje, esančių Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Prienų rajono, Raseinių rajono savivaldybių teritorijose. Remiantis pateikta informacija, antstolė tinkamai adresavo savo patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir tinkamai informavo Tarnybą apie pradėtą vykdomąją bylą, nepažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto, todėl ir šioje dalyje pareiškėjos skundas taip pat atmestinas.
Dėl vykdomosios bylos nutraukimo
18. Pareiškėja pateiktu skundu taip pat prašo nutraukti vykdomąją bylą, remiantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nurodyta, kad pagrindas grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui yra tada, kai pats išieškotojas savo veiksmais padaro sprendimo įvykdymą negalimą. Pareiškėja nurodo, kad pats išieškotojas nerodo noro ir iniciatyvos bendrauti su savo nepilnamete dukra, neatvyksta į susitikimus su vaiko teisių specialistais ir tokiu būdu praranda ryšį su nepilnamete dukra, kuri atsisako bendrauti su savo tėvu, tokiu būdu teismo sprendimo vykdymas tampa negalimas. Iš pareiškėjos pateikto 2025-05-07 pagalbos plano matyti, kad tiek pareiškėjos, tiek išieškotojo (vaiko tėvų) pozicijos dėl bendravimo su vaiku noro ir aktyvumo iš esmės skiriasi, abiem tėvams rekomenduota kreiptis į specialistus dėl individualių ar šeimos konsultacijų, pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimo, emocinio raštingumo ir konstruktyvaus bendravimo įgūdžių lavinimo. Tad nėra pagrindo konstatuoti, kad tik pats išieškotojas savo veiksmais daro sprendimo įvykdymą negalimą. Nors 2025-05-07 pagalbos plane nurodyta, kad, atsižvelgiant į dabartinę vaiko emocinę būklę ir paties vaiko išsakytą poziciją, bendravimas su tėvu (išieškotoju) vykdomas tik tada kai dukra nori pradedant nuo netiesioginio kontakto, vis dėl to tai yra rekomendacinio pobūdžio išvados ir savaime nereiškia, kad išieškotojas savo veiksmais padarė teismo sprendimo įvykdymą negalimą, todėl ir šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas, nenustačius antstolės neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėja byloje nesinaudojo galimybe teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad būtų skundo išnagrinėjimo metu stabdomi vykdymo veiksmai.
19. Svarbu tai, kad ginčijami tik patvarkymai dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti ir raginimo įvykdyti sprendimą, o tolimesnėje vykdomosios bylos eigoje šalys pačios turi rodyti iniciatyvą, bendrauti tarpusavy apsaugant vaiko interesus, įtvirtinti įstatyme ir tarpusavio sutartyje numatytą teisę bendrauti skyrium gyvenančiam tėvui su savo nepilnamečiais vaikais ir tokiu būdu vykdyti teismo sprendimą, tam kad priverstiniai vykdymo veiksmai taptų nebereikalingi.
20. Pareiškėjai išaiškintina, kad ji taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo teismui dienos taikymo, jei mato tam tinkamą pagrindą. Šiai dienai, tokių duomenų nėra, todėl teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra galiojanti ir jos turi laikytis abi šalys.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-293, 510, 512, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos N. V. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.