Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo atstovė advokatė Raimonda Klimienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. E.. Ji buvo jo tėvo Č. K., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo. Ji savo vaikų neturėjo, mirė būdama našle, nes jos sutuoktinis A. E. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento E. E. nepaliko. Teta artimai bendravo su jo tėvu Č.. Jų šeimos palaikė artimus ryšius. Jis priklauso penktai eilei įpėdinių, turinčių teisę paveldėti pagal įstatymą. Po tetos E. E. mirties liko jos asmeniniai daiktai, atminčiai skirti daiktai, kuriuos jis saugo kaip prisiminimą. Jis reguliariai atvažiuoja į tetos sodybą, vasarą nušienauja teritoriją aplink namus, prižiūri pastatus. Sodyboje nėra elektros, todėl kreipėsi dėl elektros įrengimo. Tada paaiškėjo, kad jis to padaryti negali. Dėl to pradėjo šį teismo procesą. E. K. faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą po tetos mirties. Prašė pareiškimą patenkinti.

Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Liudytojas E. R. parodė, kad E. K. po tetos mirties sodybą prižiūrėjo. Jis atvykdavo į sodybą, ją tvarkė, šienavo. Jis turėjo raktus, eidavo į namo vidų ir save laikė šio turto savininku. Jam taip pat teko būti toje sodyboje, jam padėjo atlikti kai kuriuos smulkius darbus. Sodyba iki šiol gerai prižiūrima. Tokiu būdu jis faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, palikimą priėmė.

Liudytojas R. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė E. K. teta E. E.. Po tetos mirties E. rūpinosi sodyba, ją prižiūrėjo, šienavo žolę ir tokiu būdu faktiškai rūpinuosi likusiu turtu. Kitų asmenų, kurie rūpintųsi nekilnojamuoju turtu nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad E. E. mirė (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina mirties liudijimas. Ji buvo sudariusi santuoką su A. E., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Jie vaikų neturėjo. Pareiškėjas E. K. yra sūnėnas – brolio Č. K. sūnus. 2023-10-31 notarės A. S. pažyma patvirtina, kad dėl E. E. mirties paliko priėmimo kreipėsi VĮ Turto bankas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėjas E. K. paėmė prisiminimui skirtus daiktus, reguliariai vyko į sodybą, ją prižiūrėjo, šienavo žolę aplink sodybą. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai E. R. ir R. B.. Tokiu būdu pareiškėjas E. K. po tetos E. E. mirties mirties faktiškai pradėjo valdyti turtą ir tokiu būdu palikimą priėmė.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjas E. K. po savo tetos mirties likusiu turtu pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Jam atiteko namų apyvokos daiktai, jis pastatus prižiūrėjo ir valdė. Šiuos veiksmus E. K. atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog jis po palikėjos E. E. mirties, visą likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes palikėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. E. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sūnėnas E. K. a.k(duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.