Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimai bei argumentai

II. Suinteresuotų asmenų prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

7. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

8. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 45 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja įstaigos, Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas. Šios sutarties 42 straipsnio 2 dalis numato, jog nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Šios tarptautinės dvišalės sutarties nuostata atsispindi ir CK 1.62 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad paveldėjimo teisės santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja ir F. R. sudarė santuoką 1950 m. lapkričio 27 d. Byloje pateikta Gyventojų registro 2021 m. rugsėjo 16 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-4395 patvirtina, jog F. R. gimė (duomenys neskelbtini), mirė 2014 m. liepos 27 d. santuokoje, asmens kodo neturėjo, duomenų apie vaikus nėra, iš 2021 m. rugpjūčio 21 d. Gyventojų registrų išrašo matyti, kad gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravo. Pareiškėja po sutuoktinio mirties Rusijos Federacijoje 2015 m. balandžio 15 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimu priėmė mirusio F. R. palikimą pagal testamentą ir paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pskovo srities Pskovo miesto teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ½ dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažino N. R. nuosavybe, įgyta su mirusiu sutuoktiniu F. R. gyvenant santuokoje. Lietuvos Respublikoje po F. R. mirties liko ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kita dalis priklauso pareiškėjai. Lietuvos Respublikoje paveldėjimo byla po F. R. mirties nebuvo užvesta, tai patvirtina 2021 m. lapkričio 29 d. Kauno m. 25-ojo notarų biuro pranešimas ir 2021 m. lapkričio 9 d. Testamentų registro išrašas, patvirtinantis, jog Lietuvos Respublikoje nėra įregistruotų mirusiojo F. R. testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų ir nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą Lietuvos Respublikoje pagal įstatymą pradėdama faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

10. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).

11. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą pradėdama faktiškai jį valdyti, įrodo, tai, kad pareiškėja iškarto po sutuoktinio mirties toliau disponavo jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turto, rūpinosi ir naudojosi juo, mokėjo mokesčius, kuriame buvo ir jos deklaruota gyvenamoji vieta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pareiškėjos procesiniame dokumente ir teismo posėdžio metu per atstovą nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be to, bylos rašytiniai duomenys (VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašai, komunalinių paslaugų teikėjų pateikti rašytiniai duomenys, pareiškimai apie palikimo nepriėmimą ir kt.) patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi minėtame bute, kad skolų už komunalinius mokesčius aktualiu bylai laikotarpiu nebuvo, mokesčiai buvo mokami. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jos veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinio mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje apklausta kaip liudytoja pareiškėjos duktė L. R. parodė, jog po tėvo mirties būtent mama tvarkė butą, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, jai pagelbėdavo draugė L. A. , kuriai duodavo pinigus, kad sumokėtų už butą mokesčius, todėl skolų nebuvo niekad, ginčo dėl palikimo nėra. Liudytoja L. A. teismo posėdžio metu parodė, jog pareiškėja, kai išvažiuodavo pas dukrą, tai jai duodavo pinigų, kad sumokėti mokesčius už butą, kuriame gyveno pati pareiškėja. Suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjos nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėja turi teisę paveldėti mirusiojo sutuoktinio turtą, ginčo dėl palikėjo turto nėra, jo palikimo priėmimo faktų nėra užregistruota. Palikėjo F. R. dukters L. R. ir anūkės S. L., kurios yra pirmosios ir antrosios eilės įstatyminėmis įpėdinėmis, pateikti pareiškimai, patvirtinti Rusijos Federacijos notaro, jog jos F. R. palikimo Lietuvoje nepriėmė. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėja po savo sutuoktinio F. R., mirusio 2014 m. liepos 27 d. Rusijos Federacijoje, mirties jo nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo F. R. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

13. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio 178 straipsniu, 185 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Fiodor Rusanov, gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio 2014 m. liepos 27 d. Rusijos Federacijoje, mirties Lietuvos Respublikoje buvusį jo palikimą pagal įstatymą priėmė sutuoktinė N. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą nekilnojamąjį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.