Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1074-430/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-24
Bylos Nr.: e2A-1074-430/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
Atsakovas: R. P. A.
Ieškovas: A. P.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Civilinė byla Nr. e2A-1074-430/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24910-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R. P. A. dėl ginčo išsprendimo iš esmės ir atsakovo reikalavimo nemokamai pašalinti baldų trūkumus atmetimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nagrinėti ginčą iš esmės ir atmesti vartotojo R. P. A. reikalavimą įpareigoti paslaugos teikėją A. P. nemokamai pašalinti baldų trūkumus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad tarp jo ir atsakovo kilo ginčas dėl ieškovo pagamintų atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sumontuotų baldų. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau Tarnyba) komisija, nagrinėjusi atsakovo prašymą, 2021 m. rugpjūčio 11 d. priėmė Nutarimą, kuriuo ieškovą įpareigojo nemokamai pašalinti vertinimo išvadoje nurodytus baldų trūkumus. Tarnybos specialistė atliko baldų vertinimą ir 2021 m. liepos 12 d. surašė Vertinimo išvadą, kurioje nustatė neesminius ir nesunkiai ištaisomus baldų gamybos ir montavimo defektus. Su šia išvada ieškovas sutinka tik iš dalies, ir paaiškina, kad nuo baldų sumontavimo 2018 m. vasario mėnesį iki tarnybos atlikto baldų vertinimo 2021 m. birželio 17 d, buvo praėję daugiau nei trys metai, todėl per šį laiką turėjo atsirasti natūralus baldų susidėvėjimas. Be to, lankstai buvo sudėti pagal atsakovo pageidavimą, todėl riziką turi priimti pats. Durelių ir vidaus plokščių spalva skiriasi, kadangi taip buvo sutarta su vartotoju, aštrių briaunų apdirbti mechaniniu būdu atsakovas neleido, durų sistema miegamojo spintoje buvo sumontuota pagal vartotojo pageidavimą. Ieškovo teigimu, baldai atsakovo bute buvo sumontuoti 2018 m. vasario mėnesį, todėl garantinis terminas turi būti skaičiuojamas nuo šio momento. Apie baldų trūkumus buvo pareikšta 2018 m. vasario 18 d. el. paštu. Todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios dienos, todėl atsakovo reikalavimai negali būti tenkinami, nes suėjęs senaties terminas. Ieškovas, siekdamas išspręsti ginčą kuo greičiau, susisiekė su vartotoju, kada galėtų atvykti pas jį įvykdyti Tarnybos nutarimą. Tačiau vartotojas 2021 m. rugpjūčio 23 d. el. laišku atrašė, kad pasiūlymą taisyti baldų trūkumus atmeta, prašo grąžinti sumokėtus pinigus, atlyginti visą padarytą žalą po demontavimo. Ieškovui nesutikus su tokiu siūlymu, vartotojas 2021 m. rugpjūčio 25 d. bei 2021 m. rugpjūčio 26 d. el. laiškais kėlė papildomus reikalavimus ir klausimus dėl kriauklės išcentravimo, dulkių siurblio modelio, santechninių darbų, atliekamų specialisto ir kt. Ieškovo vertinimu, atsakovas atsisako bendradarbiauti ir nesuteikia galimybės atlikti Komisijos nutarime nurodytus darbus. Ieškinyje nurodo, kad Tarnybos nustatytas ginčo sprendimo būdas nėra tinkamiausias, nes jo neišsprendžia, o užprogramuoja tolimesnius ginčus ateityje. Tokiu atveju turėtų būti sumažinta kaina už baldus. Įvertinęs Tarnybos nurodytų baldų trūkumų šalinimo išlaidas, jų šalinimo kaina sudarytų 310 Eur.

3. Atsakovas P. A. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad su ieškovu telefonu, elektroniniais laiškais 2018 m. balandžio 5 d. sudarė vartojimo sutartį, kad ieškovas pagal suderintą projektą pagamins ir sumontuos korpusinius virtuvės, svetainės, prieškambario, miegamojo ir vonios baldus, už kuriuos atsakovas įsipareigojo sumokėti 9500 Eur ir sumokėjo pagal 2018 m. spalio 18 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą. Ieškovui sumontavus baldus, atsakovas nedelsiant pastebėjo trūkumus ir iš karto kreipėsi į ieškovą dėl jų ištaisymo. Dideli baldų trūkumai išaiškėjo dar 2018 m. lapkričio 13 d., tačiau ieškovas nebendradarbiavo ir vengė trūkumus ištaisyti. Atsakovo teigimu, apie nekokybiškai sumontuotus baldus ieškovas buvo informuotas el. paštu 2018 m. balandžio 25 d., 2019 m. lapkričio 2 d., 2020 m. balandžio 8 d., gegužės 28 d., gegužės 30, 31 d., birželio 2, 7 d. Taip pat ieškovui buvo siųstos SMS žinutės : 2018 m. gegužės 25 d., liepos 24, 27 d., rugpjūčio 9 d., birželio 10 d., rugsėjo 2, 18 d., 2019 m. spalio 28, 31 d., 2019 m. lapkričio 4 d., 2020 m. birželio 29 d., liepos 13, 21, 24 d. Ieškovas į raginimus bendradarbiauti nereagavo, todėl atsakovas kreipėsi į Tarnybą. Nuo 2018 m. spalio 18 d. ieškovas ir jo siųsti žmonės atsakovo namuose lankėsi ne mažiau, kaip 20 kartų, tačiau baldai iki galo taip ir nebuvo sutaisyti ir liko nekokybiški, o atsakovas negali jų naudoti pagal paskirtį. Tarnyba nutarimu patenkino atsakovo reikalavimą nemokamai pašalinti baldų trūkumus. Atsakovas mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido. Teigia, kad ieškovas baigė baldus montuoti ne anksčiau, kaip 2018 m. spalio 18 d., kai buvo išrašytas grynųjų pinigų priėmimo kvitas. Iš to seka, kad įstatyme nustatytas 2 - jų metų garantijos terminas nėra praleistas. Jeigu būtų pripažinta, kad ieškinio senaties terminas praleistas, tai jis privalėtų būti atnaujintas dėl ieškovo nesąžiningumo, pažadų ir netinkamo baldų trūkumo šalinimo, vengimo atvykti, apgaulės. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad baldai natūraliai nusidėvėję. Teigia, kad būtent vartotojo teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą. Be to ieškovas netinkamai įvertino gaminio taisymo kaštus.

Atsiliepimas

5. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime nurodė, kad palaiko nutarime išdėstytą poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Išnagrinėjęs ginčą iš esmės, vartotojo R. P. A. reikalavimą įpareigoti paslaugos tiekėją A. P. nemokamai pašalinti baldų trūkumus, atmetė. Priteisė iš atsakovo R. P. A. 1406 Eur ieškovo A. P. naudai.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, priimdamas atsakovo užsakymą pagaminti bei sumontuoti baldus jo bute, veikė kaip savo srities profesionalas – verslininkas, o atsakovo, kaip fizinio asmens, užsakyti darbai buvo skirti asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti, šalių teisinius santykius kvalifikavo vartojimo rangos teisiniais santykiais.

8. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas konstatavo, kad baldai buvo sumontuoti 2018 m. vasario mėn. Nustatęs, kad atsakovas į Tarnybą kreipėsi tik 2020 m. liepos 30 d., o per šį laikotarpį atsakovas reiškė ieškovui ne vieną pretenziją elektroniniais laiškais ar trumposiomis SMS žinutėmis, o ieškovas ne kartą važiavo pas atsakovą taisyti nurodytų baldų trūkumų, teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios atsakovo pretenzijos, pareikštos po baldų sumontavimo, t. y. 2018 m. vasario 18 d., todėl laikytina atsakovas įstatymo nustatytą dvejų metų senaties terminą praleido. Pirmosios instancijos konstatavo, kad atsakovo nurodytos priežastys niekaip nepagrindžia atsakovo delsimo kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo. Teismo vertinimu, žinodamas apie garantinį terminą, bei manydamas, kad ieškovo sumontuotų baldų kokybė jo netenkina, būdamas apdairus ir rūpestingas vartotojas, atsakovas turėjo teisę ir galėjo kreiptis laiku į Tarnybą pasirenkant vieną iš pažeistų teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.665 straipsnyje, tačiau atsakovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kliudžiusių jam kreiptis laiku savo pažeistų teisių gynimo, todėl atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą teisinio pagrindo nėra.

9. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad baldai, nepaisant montavimo trūkumų, nuo jų pagaminimo dienos buvo tinkami naudoti pagal paskirtį, t. y. iš esmės atitiko tokiems gaminiams keliamus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kad baldais buvo naudojamasi daugiau kaip trejus metus, teismas sprendė, kad galima pagrįstai teigti, jog dalis nurodytų trūkumų galėjo atsirasti ir naudojantis baldais. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančio ieškovo 2020 m. liepos 29 d. el. laiško turinio matyti, jog sutvarkyti aštrių stalviršio briaunų, kurias nutarime Komisija įvardijo kaip taisytiną trūkumą, atsakovas ieškovui pabaigti neleido, be to byloje nebuvo pateikta įrodymų, ar buvo sutarta sumontuoti į miegamojo spintą durų fiksatorius, dėl kokių lankstų įdėjimo buvo susitarta. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad pagamintas gaminys iš esmės buvo tinkamos kokybės, tinkamas naudoti pagal paskirtį, o po trejų metų nustatyti neesminiai gaminio montavimo trūkumai ir nežymūs nukrypimai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą – nemokamą baldų trūkumų šalinimą.

10. Atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra pagrįstas ir sprendime nurodytais motyvais tenkintinas, kadangi atsakovas kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, o ieškovui prašant taikyti ieškinio senatį, vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovą nemokamai pašalinti baldų trūkumus, atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovas R. P. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti ir įpareigoti A. P. per 30 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nemokamai pašalinti vertinimo išvadoje nurodytus baldų trūkumus (pakeisti vonios baldų lankstus, sureguliuoti miegamojo spintelės durelių aukštį, sumontuoti miegamosios spintos stumdomų durų fiksatorius, pašalinti svetainės spintos šerpetas, užtikrinti svetainės spintelės atverčiamo stalo fiksaciją horizontalioje padėtyje, sureguliuoti svetainės spintos fasadinių detalių aukščius ir gylius, padaryti svetainės spintos dešiniosios kraštinės duris lygiomis su šalia esančiomis, pašalinti virtuvės baldų stalviršio ir plokštės kraštų aštrias briaunas, sureguliuoti virtuvės baldų tarpus tarp fasadinių detalių, išcentruoti kriauklę, pašalinti virtuvės baldų pakabinamų spintelių šerpetas bei virš mikrobangų krosnelės esantį posvyrį, pašalinti baro stalviršio aštrias briaunas bei baro konstrukcijos posvyrį). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1 . Atsakovas ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovas pradėjo montuoti baldus 2018 m. vasario mėn., tačiau buvo pamiršęs išpjauti spintos duris, bei montavimo metu sudaužė skalbimo mašinos bei džiovyklės baldo stiklines dureles (atsiliepimo Priedas N. 5), taip pat dujiniai stalo lankstai net nelaikė paties stalo, taip pat svetainės spintos fasade buvo likę be galo daug baltų plokščių ne pagal projektą (atsiliepimo Priedas Nr. 6), ne iki galo priklijuota baro stalviršio plokštė, nebaigtas reguliuoti virtuvės „Compact” plokščių sujungimas, ne iki galo įmontuota apšvietimo lemputė virtuvėje, neišpjauta vonios kriauklės skylė pagal virtuvės kriauklę, nesumontuotos šaldytuvo grotelės, neprisuktas „Compact” virtuvėje, bei daug kitų smulkmenų (atsiliepimo priedas Nr. 7). Taigi, atsakovas baldais negalėjo naudotis pagal paskirtį, byloje esantys dokumentai rodo, jog jie buvo su dideliais trūkumais, apie juos ieškovas buvo informuotas tiek el. paštu mažiausiai 8 kartus, tiek SMS žinutėmis. Ieškovas bandė taisyti ginčo baldų trūkumus, galiausiai įvyko ginčo baldų priėmimas – perdavimas 2018 spalio 18 d., tai patvirtina 2018 m. spalio 18 d. Kvitas Nr. 18-006. Atsakovas, vartotojas, neturėdamas kvito net neturėjo galimybės ginti savo pažeistų teisių Tarnyboje, kadangi neturėjo dokumentų liudijančio ginčo gaminio priėmimą – perdavimą bei sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Skundžiamame sprendime teismas nevertino to, kad ieškovas nuolat žadėjo pašalinti trūkumus, nors vengdamas, bet ginčo baldų trūkumus bandė pašalinti ilgą laiką, bent iki 2018 m. spalio 18 d., ir vėliau, todėl tuo metu garantinis terminas negalėjo būti skaičiuojamas (CK 6.335 straipsnio 3 dalis). Tačiau šių aplinkybių ir įrodymo teismas nevertino, taip pažeisdamas tiek ieškinio senaties institutą, tiek įrodymų vertinimo taisykles bei rangos santykius. Skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia Konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, prieštarauja Tarnybos priimtam sprendimui nagrinėti šį ginčą. Skundžiamame sprendime nėra pasakyta, kodėl teismas išnagrinėtą klausimą nagrinėja pakartotinai ir kokiais argumentais panaikina Tarnybos sprendimą. Apelianto vertinimu, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. spalio 18 d. ir apeliantas jo nepraleido, kadangi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi 2020 m. liepos 30 d.

12.2 . Teismas išsamiai neįvertino atsakovo argumentų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, jeigu, teismas manytų, kad terminas buvo praleistas. Teismas nevertino šalių elgesio ginčo metu, neatsižvelgė į faktą , jog atsakovas yra silpnesnioji šalis, o ieškovas yra verslininkas, kuris galimai tyčia norėjo suklaidinti vartotoją, vis žadėjo ginčo baldų trūkumus pataisyti, bet to neatlikdavo. Atsakovas šiuo atveju veikė pagal pakankamai apdairaus ir atsakingo asmens kriterijus, siekė išvengti teisminio ginčo, bereikalingų išlaidų, tikėjo ieškovo pažadais, bandė bendradarbiauti mažiausiai 22 kartus informuodamas apie baldų trūkumus. Todėl, jeigu teismas manytų, jog ieškinio senaties terminas buvo visgi praleistas, jis privalėjo būti atnaujintas. Pažymėjo, kad taikiai ginčo išspręsti ieškovas nesiekė ir bendradarbiauti atsisakė. Ieškovas bandė ištaisyti pagamintų baldų broką tik nagrinėjant ginčą Tarnyboje, tačiau tai atliko netinkamai. 2020 m. liepos 24 d. taisydamas baldus ieškovas sudaužė kriauklę ir atsivežė pavojingas naudoti HPL plokštes, baldus padarė pavojingus naudoti, aštrius, pavojingus žmonių sveikatai. Nuo 2018 m. spalio 18 d. ieškovas ar jo siųsti žmonės lankėsi ne mažiau nei 20 kartų atsakovo namuose pripažindamas, jog baldai neatitinka elementarių kokybės reikalavimų, tačiau iki šios dienos konstruktyvaus sprendimo nebuvo, baldai nėra sutaisyti. Taigi, jei teismas manytų, jog atsakovas praleido ieškinio senaties terminą, jis privalėtų būti atnaujintas būtent dėl išdėstytų aplinkybių, ieškovo nesąžiningumo, pažadų ir netinkamo ginčo baldų trūkumo šalinimo, vengimo atvykti, apgaulės.

12.3 . Pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl Tarnybos išvados pagrįstumo, situaciją vertino formaliai, neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, išsakė savo subjektyvų vertinimą. Teismo argumentas, kad tik po trejų metų nustatyti baldų trūkumai yra niekinis, kadangi atsakovas negalėjo įtakoti tarnybos darbo, negalėjo įtakoti apžiūros datos, negalėjo įtakoti COVID- 19 pandemijos ir įvesto karantino Lietuvoje. Teismas skundžiamame sprendimu paneigia Tarnybos argumentus dėl baldų trūkumų, nors trūkumai nėra esminiai, kadangi nemažai trūkumų ieškovas pašalino, tai nereiškia, jog jie neturi būti šalinami. Pirmos instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas jokiomis teisės normomis, tik subjektyvia nuomone, formuoja ydingą praktiką, jog neesminių trūkumų ieškovas gali nešalinti, tačiau atsakovo įsitikinimu, visus trūkumus, broką ieškovas privalo šalinti, ar tai būtų esminis, ar neesminis trūkumas.

12.4 . Tarnybos išvados ieškovas įstatymo nustatyta tvarka, Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka neginčijo, todėl jos kvestionuoti šioje byloje negali. Atsakovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas yra tinkamas, būtent vartotojo teisė yra pasirinkti pažeistų teisų gynybos būdą, atsakovas nagrinėjamu atveju prašė sutaisyti netinkamos kokybės ginčo baldus, ieškovas pripažįsta, kad ginčo baldai yra netinkami, tai pripažino ir Tarnyba, todėl nesuvokiamas skundžiamos spendimo išvados, jog ieškovas neturi pareigos trūkumų pašalinti. Kaip matome iš byloje esančių įrodymų visumos, paties ieškovo pozicijos, Tarnybos išvadų, toks pažeistų teisių gynybos būdas gali būti įgyvendinamas.

12.5 . Atsakovas į bylą pateikė eksperto išvadą su paaiškinamais, kurioje nustatyta, kad trūkumų šalinimas kainuotų apie 4 585,75 Eur, kas sudaro beveik pusę gaminio kainos. Tai nėra maža suma ir patvirtina, kad nors trūkumai neesminiai, tačiau beveik visi ieškovo pagaminti baldai turi trūkumų, kurie turi būti šalinami. Akivaizdu, kad teismo argumentai dėl natūralaus gaminio nusidėvėjimo yra nepagrįsti, teismas pats prieštarauja eksperto išvadai ir joje nustatytiems faktams.

12.6 . Ginčas tarp šalių jau buvo nagrinėtas Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, kur Ieškovas reiškė tapačius reikalavimus, byloje ieškovo atstovas parengė ieškinį, bylos medžiaga jam buvo gerai žinoma, atstovavo viename teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nereikėjo analizuoti dokumentų, pasirengti bylos nagrinėjimui, nereikėjo specifinių žinių, todėl priteistos išlaidos yra per didelės.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. P. prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1 . Apeliantas painioja senaties terminą, kuris šiuo atveju yra vieneri metai (CK 6.667 straipsnio 1 dalis) ir garantijos terminą, kuris yra dveji metai (CK 6.666 straipsnio 2 dalis). Nors pagal CK 6.662 straipsnio reikalavimus darbų priėmimas – perdavimas neįvyko, tačiau baldai atsakovo namuose buvo sumontuoti 2018 m. vasario mėnesį. Taigi CK 6.666 straipsnio 2 dalyje nustatytas dvejų metų garantinis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. vasario mėnesio. Apeliantas atliktų darbų rezultato trūkumus nustatė ir juos elektroniniu laišku pareiškė 2018 m. vasario 18 d. Todėl, vadovaujantis CK 6.667 straipsnio 1, 3 dalimis ir teismų praktika, vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos, t. y. 2018 m. vasario 18 d.

13.2 . Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad jis negalėjo naudotis baldais pagal paskirtį, kadangi pats atsakovas 2018 m. vasario 18 d. elektroniniame laiške trūkumus įvardijo kaip smulkmenėles. Be to, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad baldai buvo naudojami pagal paskirtį. Visa tai rodo, jog garantijos terminas nebuvo sustojęs.

13.3 . Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui, net neprašė atnaujinti senaties termino. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė, jokių svarbių priežasčių, kurių pagrindu reikėtų atnaujinti praleistą senaties terminą. Ieškovas visuomet prašomas atvykdavo sureguliuoti baldus ar atlikti kitus atsakovo prašomus darbus. Tuo tarpu atsakovas tuo piktnaudžiavo ir nuolat reikalavo, kad būtų šalinami natūralaus nusidėvėjimo požymiai, perdaromi baldai pagal atsakovo užgaidas, kurios skyrėsi nuo pirminio šalių susitarimo, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė jį atnaujinti.

13.4 . Apelianto reikalavimas įpareigoti ieškovą ištaisyti Tarnybos išvadoje nurodytus trūkumus nepagrįstas. Tarnybos atlikto vertinimo metu buvo praėję daugiau nei 3 metai ir 4 mėnesiai. Akivaizdu, kad per šį laiką juose turėjo atsirasti natūralaus nusidėvėjimo žymės. Apžiūros metu dalyvavo ieškovo atstovas, kuris po apžiūros pateikė bute sumontuotų baldų nuotraukas, iš jų matyti, kad visame bute yra matomas natūralus nusidėvėjimas, todėl jo žymės yra matomos ir balduose, šiuo atveju išsireguliavęs baldų durelių aukštis ir kt. Atsakovo teiginiai, kad baldai yra nesaugūs naudoti, nepagrįsti ir patvirtinantys, kad vartotojas elgiasi nesąžiningai, meluoja. Minėta, kad apeliantas darbų rezultato trūkumus pats įvardijo kaip smulkmenas, o ieškovas vyko pas vartotoją kelis kartus ir atliko visus jo prašomus darbus: pakeitė virtuvės kompaktus, stalviršį, prie viršutinių spintelių kompaktą, indaplovės ir svetainės dureles, svetainės spintelės du šonus, įdėjo virš indaplovės lentelę, sureguliavo dureles ir padarė naują barą. Paskutinį kartą ieškovas pas vartotoją atvyko 2020 m. liepos 29 d., tačiau atvykus vartotojas pats neleido atlikti visų darbų, kuriuos įvardijo kaip trūkumus.

13.5 . Ieškovo vertinimu, sprendžiant šalių ginčą svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovas atsisakė ginčą spręsti taikiai ir siekė, kad ginčas būtų nagrinėjamas Tarnybos specialistų. Vartotojo elgesys, kuomet jis žinodamas, kad ieškovas atvyko iš Šiaulių į Vilnių, siekdamas išspręsti susidariusį ginčą, nesudarė jam galimybės patekti į jo butą ir apžiūrėti jo nurodomus defektus, turi būti vertinamas kaip nesąžiningas. Galiausiai, siekdamas ginčą išspręsti, siekdamas įvykdyti Tarnybos nutarimą, nors ir laikė įvardytus trūkumus natūralių nusidėvėjimu, ieškovas susisiekė su atsakovu, tačiau atsakovas neleido atvykti, kėlė papildomus reikalavimus, reikalavo atlikti santechnikos darbus (pakeisti kriauklę, kurią sudaužė pats), neleido atlikti dulkes keliančių darbų, baldų išsivežti taip pat neleido, nes nurodė, kad be baldų negali gyventi nei dienos. Taigi pats vartotojas atsisakė bendradarbiauti, todėl ieškovas neturėjo kitos galimybės kaip tik kreiptis į teismą.

13.6 . Jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad senaties terminas nepraleistas, tuomet turėtų būti pasirinktas kitas vartotojo teisių gynimo būdas – reikalavimas iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą, nustatant sumažintiną kainos dydį ir jį priteisiant iš ieškovo, kadangi iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovas kelia nepagrįstus reikalavimus ir neleidžia ieškovui atlikti Tarnybos išvadoje nurodytų darbų. Ieškovas kreipėsi į UAB ,,Vibaltpega”, kuri pateikė atsakymą, jog viso baldų trūkumų šalinimo kaina sudarytų 310 Eur.

13.7 . Į bylą pateiktos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių. Iš esmės abiejų šalių išlaidos buvo panašios, todėl atsakovas nepagrįstai prašo jų dydį mažinti. Ieškovas net neprašė atlyginti išlaidų, kurias patyrė iki ieškinio pateikimo. Visa tai rodo, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos teisėtai ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimas.

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas pagamino atsakovui virtuvės, miegamojo, vonios baldus ir 2018 m. vasario mėn., sumontavo juos atsakovo bute esančiame (duomenys neskelbtini). Rašytinės sutarties, kurioje būtų aptartos susitarimo sąlygos dėl darbo atlikimo ar apmokėjimo terminų šalys nesudarė. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad po baldų sumontavimo atsakovas periodiškai reikalavo ieškovą ištaisyti jo pagamintų ir sumontuotų baldų trūkumus, kol galiausiai 2020 m. liepos 30 d. ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 10E-2049 patenkino vartotojo reikalavimą – nemokamai pašalinti vertinimo išvadoje nurodytus baldų trūkumus. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išspręsti šalių ginčą iš esmės ir atmesti vartotojo atsakovo reikalavimą įpareigoti paslaugos teikėją ieškovą nemokamai pašalinti baldų trūkumus.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, konstatavęs, kad 2018 m. vasario 18 d. pirmoji atsakovo pretenzija po baldų sumontavimo laikytina ieškinio senaties termino pradžia, todėl atsakovas praleido dvejų metų senaties terminą numatytą CK 6.666 straipsnio 2 dalyje ir termino atnaujinimui nėra pagrindo. Teismas taip pat sprendė, kad pagamintas gaminys iš esmės buvo tinkamos kokybės, tinkamas naudoti pagal paskirtį, o po trejų metų nustatyti neesminiai gaminio montavimo trūkumai ir nežymūs nukrypimai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą – nemokamą baldų trūkumų šalinimą.

18. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą, kadangi nevertino to, kad ieškovas nuolat žadėjo pašalinti trūkumus, nors vengdamas, bet ginčo baldų trūkumus bandė pašalinti ilgą laiką, bent iki 2018 m. spalio 18 d., ir vėliau, todėl tuo metu garantinis terminas negalėjo būti skaičiuojamas. Apelianto vertinimu, teismo sprendimas yra nepagrįstas jokiomis teisės normomis, tik subjektyvia nuomone, formuoja ydingą praktiką, jog neesminių trūkumų, kuriuos pripažįsta ir ieškovas ir Tarnyba, ieškovas gali nešalinti. Apelianto įsitikinimu, visus trūkumus, broką ieškovas privalo šalinti, ar tai būtų esminis, ar neesminis trūkumas.

19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime ribojamas sutarties laisvės principas, o greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą.

20. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008).

Dėl ieškinio senaties termino

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužino apie savo teisių pažeidimą, todėl pirmoji atsakovo pretenzija, pareikšta po baldų sumontavimo, t. y. 2018 m. vasario 18 d. laikytina ieškinio senaties termino pradžia ir atsakovas CK 6.666 straipsnio 2 dalyje nustatytą dvejų metų senaties terminą praleido. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka motyvuodamas tuo, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. spalio 18 d., kuomet įvyko ginčo baldų priėmimas – perdavimas, kadangi nuo 2018 m. vasario 18 d. ieškovas nuolat žadėjo pašalinti trūkumus, nors vengdamas, bet ginčo baldų trūkumus bandė pašalinti ilgą laiką, todėl tuo metu garantinis terminas negalėjo būti skaičiuojamas.

22. CK 6.666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atveju, kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. Taigi, garantinis terminas – tai įstatymo ar šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarčių garantija, jog perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas atitinka sutartyje numatytą daiktų kokybę bei galės patikimai tarnauti arba bus patikimai naudojamas (CK 6.697 straipsnis). Garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų kokybės trūkumus, iškilusius ar paaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų kokybės trūkumų, iškilusių arba paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t. y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir pati subjektinė teisė. Taigi, garantiniai terminai nustato laiko tarpą per kurį užsakovas turi nustatyti atliktų darbų rezultato trūkumus ir tik trūkumus nustatęs per šiuos terminus, gali reikšti rangovui pagrįstą reikalavimą, tačiau po šių trūkumų nustatymo tam tikro momento prasideda ieškinio senatis, t. y. tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

23. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiamo sprendimo turinį, visų pirma atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino garantinį terminą ir ieškinio senaties terminą. Skundžiamame sprendime teismas vertindamas senaties terminus, taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas į Tarnybą kreipėsi ne dėl tų trūkumų, kuriuos įvardijo elektroniniame laiške 2018 m. vasario 18 d., t. y. iš karto po baldų sumontavimo, tačiau dėl visiškai kitų baldų trūkumų. Ieškovas ieškinyje teigė, kad dideli baldų trūkumai išryškėjo 2018 m. lapkričio mėn. Taip pat kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apeliantas, nagrinėdamas šias aplinkybes, teismas visiškai nevertino fakto, kad byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovo pretenzijas dėl baldų trūkumų ieškovas pripažino, nuolat žadėjo sutvarkyti ir tvarkė. Pažymėtina ir tai, kad CK 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti.

24. Tačiau neatsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertinant šios bylos nagrinėjimo ribas, pirmosios instancijos teismui iš viso nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti ieškovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą. CK 1.124 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti ieškinio senatį atsakovui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vienintelis ieškinys byloje yra pareikštas paties ieškovo, tuo tarpu atsakovas šioje byloje nėra pareiškęs ieškinio ar kokių kitų savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašymas taikyti ieškinio senatį atsakovui, vertintinas kaip nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes įstatymas tokios galimybės, kad senaties terminas būtų taikytas ieškovo reikalavimu atsakovui, kai atsakovas reikalavimų nereiškia, nenumato. Būtent tas asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, turi teisę naudoti ieškinio senaties terminą kaip savo atsikirtimų pagrindą, o ne tas asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl savo pažeistos teisės ar teisėto intereso gynimo.

25. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias normas ir nepagrįstai pripažino ieškovo reikalavimą dėl ieškinio senaties termino taikymo atsakovo reikalavimams, kurie byloje nėra pareikšti.

Dėl ginčo esmės

26. Byloje nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 10E-2049 įpareigojo ieškovą pašalinti atsakovui įrengtų baldų trūkumus, t. y. pakeisti vonios baldų lankstus, sureguliuoti miegamojo spintelės durelių aukštį, sumontuoti miegamosios spintos stumdomų durų fiksatorius, pašalinti svetainės spintos šerpetas, užtikrinti svetainės spintelės atverčiamo stalo fiksaciją horizontalioje padėtyje, sureguliuoti svetainės spintos fasadinių detalių aukščius ir gylius, padaryti svetainės spintos dešiniosios kraštinės duris lygiomis su šalai esančiomis, pašalinti virtuvės baldų stalviršio ir plokštės kraštų aštrias briaunas, sureguliuoti virtuvės baldų tarpus tarp fasadinių detalių, išcentruoti kriauklę, pašalinti virtuvės baldų pakabinamų spintelių šerpetas bei virš mikrobangų krosnelės esantį posvyrį, pašalinti baro stalviršio aštrias briaunas bei baro konstrukcijos posvyrį.

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime konstatavo, kad atsakovo baldai iš esmės buvo tinkamos kokybės, tinkami naudoti pagal paskirtį, o po trejų metų nustatyti neesminiai gaminio montavimo trūkumai ir nežymūs nukrypimai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą – nemokamą baldų trūkumų šalinimą.

28. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės, yra atlikti laiku. Rangos sutarties šalis sieja teisinis santykis, kuriame rangovas turi pareigą tinkamai ir laiku atlikti darbus bei juos perduoti užsakovui, o užsakovas patikrinti atliktus darbus, jų kokybę ir juos priimti bei apmokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnis). Teismas, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus, reikalavimus, kuriuos tokiam darbui kelia pačios sutarties šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

29. Pažymėtina, kad Tarnybos nutarime, kuris priimtas remiantis 2021 m. birželio 17 d. atliktu baldų vertinimu, konstatuota eilė ieškovo įrengtų baldų trūkumų. Ieškovas prašydamas išnagrinėti ginčą iš esmės ir siekdamas išvengti Tarnybos nutarimu nustatytų įpareigojimų turėjo paneigti Tarnybos 2021 m. liepos 12 d. Gaminio vertinimo išvadoje nustatytus baldų trūkumus arba pateikti įrodymus pagrindžiančius, kad minėti trūkumai yra nulemti natūralaus nusidėvėjimo arba atsakovo veiksmų. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje: kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Dėl to, kilus ginčui dėl rangovo perduoto darbo rezultato tinkamumo, užsakovui tenka našta įrodyti, kad rangovo perduotas atlikto darbo rezultatas yra netinkamas, o rangovui, siekiančiam išvengti atsakomybės už netinkamą prievolės įvykdymą, – paneigti užsakovo poziciją patvirtinančius duomenis.

30. Nagrinėjamu atveju ieškovo teiginiai, kad Tarnybos nustatyti baldų trūkumai buvo nulemti natūralaus nusidėvėjimo pagrįsti tik ieškovo nuomone, nepateikiant įrodymų pagrindžiančių šiuos argumentus (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba išnagrinėjusi ginčą pagal vartotojo pareiškimą savo priimtame nutarime taip pat įvertino, kad ieškovo pateikti įrodymai nepakankami teigti, kad baldų trūkumai atsirado dėl natūralaus baldų nusidėvėjimo ar dėl kitų, nuo vartotojo veiksmų priklausančių aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad aplinkybė, jog Tarnyba tik 2021 m. liepos 12 d., t. y. praėjus beveik metams po atsakovo kreipimosi, atliko gaminio vertinimą, negali būti vertinama vartotojo nenaudai. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantis susirašinėjimas patvirtina, kad nuo pat baldų sumontavimo atsakovas nuolat reiškė pretenzijas dėl jų kokybės, o ieškovas ilgą laiką žadėjo pašalinti trūkumus, kai kuriuos iš jų šalino, taip pat nurodė atsakovui kitus asmenis, į kuriuos atsakovas turėtų kreiptis dėl baldų trūkumų.

31. Ieškovas dalį Tarnybos nustatytų trūkumų siekia paneigti argumentais, kad tam tikrus sprendimus (dėl atitinkamos rūšies lankstų įrengimo, plokščių spalvos) priėmė pats vartotojas, kad dėl stabdžių sistemos miegamojo spintoje nebuvo tartasi. Tačiau ieškovas yra asmuo teikiantis profesionalias paslaugas vartotojui, todėl sutikdamas atlikti darbus nesudarius rašytinės sutarties, iš kurios aiškiai galima būtų nustatyti dėl ko yra susitarta, prisiėmė riziką dėl ateityje galinčių kilti pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl ieškovo ieškinio reikalavimo pagrįstumo, šiuo atveju, itin svarbi ta aplinkybė, kad ieškovas ne tik nurodo iš dalies sutinkantis su Tarnybos nustatytais baldų trūkumais, tačiau ir siekė įvykdyti Tarnybos įpareigojimą. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovas pripažįsta Tarnybos sprendimą, o aplinkybės, kad šalims nepavyksta susitarti dėl sprendimo įvykdymo būdo nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

32. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių visumos, neatsižvelgė, kad ieškovas nepaneigė Tarnybos nustatytų baldų trūkumų, taip pat neįrodė, kad jie atsidaro dėl atsakovo kaltės, iš esmės juos pripažįsta ir tarėsi su atsakovų dėl jų pašalinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai neatleidžia ieškovo nuo pareigos juos ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas Tarnybos nustatytus defektus laikė neesminiais, neturinčius įtakos baldų naudojimui pagal paskirtį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes atsižvelgtina ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir į jo estetinę paskirtį (pvz., daiktams laikyti skirtas baldas gali būti vertinamas skirtingai priklausomai nuo to, ar tai svetainei skirtas reprezentacinis baldas, ar estetinės paskirties neturintis baldas). Dėl to vertinant vartotojo pasirinktų jo pažeistų teisių gynybos būdų proporcingumą, būtina atsižvelgti į nustatytų baldo trūkumų įtaką tiek jo funkcinei paskirčiai, o jei baldas skirtas ir estetinei funkcijai atlikti – ir pastarajai paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas prašydamas ieškovo pagal individualų užsakymą pagaminti baldus turėjo pagrįstą lūkestį, kad jie bus ne tik tinkamos kokybės ir tinkamos estetinės išvaizdos. Tačiau byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas negavo to, ką tikėjosi gauti pagal šalių sudarytą sutartį, todėl Tarnybos nustatyti trūkumai privalo būti pašalinti.

33. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas senaties institutą bei vartojimo rangą reglamentuojančias teisės normas priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

36. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 950 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Šios išlaidos yra neviršija rekomenduojamų dydžių yra būtinos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinka bylos apimtį ir sudėtingumą, todėl atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovo.

37. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 85 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas, atsakovui iš ieškovo priteistina 85 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Apeliantas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teisinės pagalbos išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovo R. P. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui R. P. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P., (gim. (duomenys neskelbtini)) atsakovui R. P. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 950,00 (devynis šimtus penkiasdešimt) Eur pirmosios instancijos teisme ir 85,00 (aštuoniasdešimt penkis) Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Loreta BraždienėVisvaldas KazakiūnasDainius Rinkevičius