- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-22
- Bylos Nr.
- e2-203-636/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01229-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Gerybienė
- Ieškovas
- UAB „Rivas“
- Atsakovas
- R. V.
dalyvaujant ieškovės UAB „Rivas“ direktorei V. P. (buvusi pavardė Ignotienė) ir jos atstovui advokatui G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Rivas“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Rivas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. V. 3741,59 Eur žalos (nuostolių), procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas dirbo UAB „Rivas“ vairuotoju. Ieškovė pagal kasos išlaidų orderį atsakovui išdavė 4290,00 Eur avansą prekių pirkimui. Atsakovas iš gautos sumos prekių įsigijimui išleido 548,41 Eur, o likusios sumos negrąžino. Atsakovas padarė 3741,59 Eur žalą (nuostolių) ieškovei.
Atsiliepimas
A. R. V. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės akcininkė ir direktorė pinigų atsakovui neišmokėjo, nes tarp jų buvo konfliktiniai santykiai, pastaroji dirbo kitoje įmonėje ir su ja buvo nutraukti dalykiniai santykiai.
Ieškovės UAB „Rivas“ direktorė V. P. ir jos atstovas advokatas G. G. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus juose išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad V. P. ir atsakovas nuo 1996 m. dirbo kartu, 2007 m. įkūrė UAB „Rivas“. Jiedu buvo pora, tačiau paskui vėliau susipyko. Buvo nutarę, kad V. tą įmonę oersirašys sau, bet tai užtruko ir jis to nepadarė, bet faktiškai jis tą įmonę valdė. Tuomet ji dirbo UAB „Rivas“ direktorė, o atsakovas jai padėdavo. 2016 m. nusprendė išsiskirti ir V. P. pradėjo dirbti kitoje įmonėje. V. P. atvažiuodavo į UAB „Rivas“ pasirašyti dokumentus, nes atsakovas UAB „Rivas“ faktiškai viskam vadovavo ir pats valdė visus finansus, buhalterė K. grynų pinigų net nematydavo. UAB „Rivas“ buhalterė B. K. paskambino V. P., kad atsakovas iš UAB „Rivas“ kasos išėmė virš 4 tūkstančių eurų. V. P. telefonu patvirtino, kad buhalterė išduotų atsakovui tuos pinigus. Pinigus išdavė atsakovui pagal buhalterinius dokumentus prekių pirkimui, tai yra detalių įsigijimui. Visą kasą, bankinę kortelę valdė jis pats. Tuos pinigus jis pats išsiėmė iš įmonės kasos. Prašo ieškinį tenkinti.
A. R. V. ir jo atstovas advokatas A. S. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Neneigia, kad su ieškovės atstove buvo pora, tačiau paskui susipyko. Papildomai paaiškino, kad atsakovas UAB „Rivas“ dirbo vairuotoju, nuolat būdavo išvažiavęs ir jokių pinigų negavo. Nei B. K., nei V. P. jokių pinigų nedavė. Aktą surašė B. K., o parašas atsakovo, bet suma žodžiais ne jo ranka rašyta. Ant suderinimo akto parašė, kad nesutinka. Įprastai UAB „Rivas“ pirkdavo prekes pagal sutartis, todėl jis nepirkdavo. Būdavo, kad pasirašydavo ir neužpildytus kasos orderius. Ant avanso apyskaitos nežino ar jo parašas ar ne.
Liudytoja B. K. teismo posėdyje parodė, kad ji veda visą buhalteriją ir visus dokumentus pildo savo ranka. Tačiau nurodo, kad faktiškai ji tik tvarkė popierinę buhalterinę apskaitą. Atsakovas dirbo UAB „Rivas“ ne vairuotoju, o faktiškai viskam vadovavo, net pats algas mokėdavo. Atsakovas atnešdavo sąskaitą, o ji suvesdavo. Be to, atsakovas turėjo teisę išimti pinigus iš banko. Paliudijo, kad atsakovas paklausė jos, ar pastaroji gali išlaiduoti jam 4290,00 Eur sumą. Avansas apskaitoje buvo, todėl ji išlaidavo jam šią sumą. Kasos išlaidų orderį atsakovas pasirašė prie jos akių. Sumą žodžiu ji parašė. Faktiškai pinigų nematė ir jų neišdavė, nes atsakovas pas asmeniškai pinigus pasiėmė iš mėlynos dėžutės, kur buvo kasa, nes jis visus tuos pinigus ir valdė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad R. V. nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2017 m. sausio 30 d. dirbo UAB „Rivas“. Iš UAB „Rivas“ 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. 054 nustatyta, kad atsakovui R. V. išduota 4290 Eur suma prekių pirkimui. Orderyje nurodyta, kad jį pasirašo: įmonės vadovas, vyr. finansininkas bei atsakovas. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugpjūčio 31 d. išvados Nr. 11Š-83(17) nustatyta, kad tikėtina, jog UAB „Rivas“ 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. 054 eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašė R. V.. Avanso apyskaitoje Nr. 2017.01.27 nurodyta, kad vairuotojas R. V. gavo iš UAB „Rivas“ 4290 Eur, išleido 548,41 Eur, liko 3741,59 Eur. Be to, detalizuojama išleista suma, tai yra 2016-11-30 – UAB „Rivas“ – 460,00 Eur, 2016-11-30 – „Wurfth Lietuva“ – 70,41 Eur, 2016-12-06 – A. L. individuali įmonė – 18,00 Eur. Avanso apyskaitoje nurodyta, kad jį pasirašo: atsakovas. Iš 2017 m. sausio 27 d. tarpusavio skolų užskaitymo akto nustatyta, kad UAB „Rivas“ vairuotojas – atsakovas – R. V. yra skolingas UAB „Rivas“ negrąžinto 3741,59 Eur avanso, pagal kasos išlaidų orderį ir avansinę apyskaitą. Ant akto yra šalies ieškovės UAB „Rivas“ direktorės parašas, o ties vardu ir pavarde R. V. yra parašyta „nesutinku „Rivas“ skoloje MAN“. Nustatyta, kad atsakovas negrąžino ieškovei jos ūkio reikmėms skirtų pinigų, tai yra 3741,59 Eur, ir nepateikė jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo padarytos ieškovei žalos, išmokėjus R. V. 4290 Eur avansą ir negrąžinus 3741,59 Eur ieškovei bei nepateikiant jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų.
Dėl įrodymų vertinimo
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo parei-gos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakan-kamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejo-nių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Dėl 3741,59 žalos (nuostolių) priteisimo
Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „V. koncernas“ v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-600/2002).
Civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. V. įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. firma „Beskus“ v. UAB „G4S Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-564/2012). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Kita rūšis – deliktinė atsakomybė – yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla iš asmens neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaromos žalos. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B., bylos Nr. 3K-3-392/2011).
Pažymėtina, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima. Civiliniame kodekse aiškiai nurodoma, kada atsiranda sutartinė, o kada – deliktinė civilinė atsakomybė. Sutartinė civilinė atsakomybė nesant sutarties negalima, o deliktinei atsakomybei atsirasti turi būti įrodytos visos būtinosios tokios atsakomybės atsiradimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V., UAB „Trinapolis“ v. Nordea B. F. Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012).
Konstatuotina, kad byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikytina, kad šioje byloje taikytinos civilinio kodekso normos, o ne darbo kodekso normos, įvertinus tai, kad atsakovas pats faktiškai valdė bendrovės kasą, pats pasiėmė savo nusimatytą ir pageidaujamą sumą pinigų iš savo paties valdomos kasos, o buhalterė tik pranešė apie tai direktorei, kurios tuo metu bendrovėje nebuvo, ir, šiai neprieštaraujant, dokumentiškai įformino jau įvykusį atsakovo savavališką pinigų pasiėmimą. Kadangi ieškovės vadovė nebuvo davusi nurodymo išduoti minėtus pinigus, laikytina, kad atsakovas tokiais savo veiksmais padarė žalą ieškovei, ši žala kildinama ne iš darbo santykių, todėl laikytina, kad taikytina civilinė atsakomybė .
Teismas pažymi, jog teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Iš byloje esančių dokumentų viseto konstatuotina, kad atsakovas gavo 4290 Eur sumą iš ieškovės. Tai byloje patvirtina tiek rašytiniai įrodymai, tai yra UAB „Rivas“ 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderis Nr. 054 ir avanso apyskaita Nr. 2017.01.27, tiek liudytojos B. K. parodymai apie piniginių lėšų išmokėjimą atsakovui, kuriuos jis pats pasiėmė, nes laikytina įrodytu tiek bendrovės vadovės, tiek vyr. buhalterės parodymais, jog atsakovas buvo faktinis bendrovės vadovas ir pats vienasmeniškai valdė bendrovės pinigus, o jos tvarkė tik buhalterijos popierinę pusę; tiek ir atsakovo paliudijimas, kad jis pirko prekes iš Wurfth Lietuva“ ir A. L. individualios įmonės, šitie įrodymai tarpusavyje sąveikauja ir vienas kitą papildo.
Teismas pažymi, kad, nors byloje nebuvo nustatytas faktas, kad ieškovė faktiškai perdavė atsakovui pinigus, tačiau tai iš esmės nekeičia fakto, kad atsakovas gavo, tai yra faktiškai pats pasiėmė iš kasos pinigus, kuriuos faktiškai pats ir valdė. Tikėtina tokia situacija, kad tarp ieškovės vadovės ir atsakovo vyravo ne tik darbiniai, bet ir labai artimi asmeniniai santykiai, abi šalys patvirtino, kad jiedu tada buvo pora, bet vėliau susipyko. Byloje nustatyta, kad atsakovas žinojo, kur yra ieškovės kasa. Laikytina, kad protingas ir apdairus asmuo analogiškomis sąlygomis nebūtų pasirašęs dviejų dokumentų, tai yra kasos išlaidų orderio ir avanso apyskaitos, tarp kurių sudarymo yra net dviejų mėnesių skirtumas, ir ieškovės vardu pirkęs prekes ir paslaugas iš Wurfth Lietuva“ ir A. L. individualios įmonės bei pateikęs tai patvirtinančius dokumentus.
Ieškovė atsiskaitymui su atsakovu pagrįsti išrašė kasos išlaidų orderį, todėl kasos išlaidų orderiui, kaip kasos operacijos atlikimo faktą patvirtinančiam dokumentui, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, tiek kiek tai būtina dokumento ir operacijos identifikavimui. Taisyklės numato, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį (Taisyklių 4 punktas). Taisyklių 5 punktas numato, kad jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Taisyklių 16 punktas numato, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai <...>. Taisyklių 11 punktas numato, kad kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Taisyklių 19 punktas numato, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 054 nėra nustatyta esminių kasos išlaidų orderio trūkumų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, kad pinigai pagal kasos išlaidų orderį nebuvo išmokėti ar orderis nėra tinkamas dokumentas jame fiksuotai operacijai pagrįsti. Pinigų gavimo faktas orderyje patvirtintas parašu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pinigai neišmokėti ir tai, kad pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugpjūčio 31 d. išvadą Nr. 11Š-83(17), kad tikėtina, jog eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašė atsakovas R. V..
Kadangi civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Be to, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
Kaip minėta, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad gavęs iš ieškovės 4290,00 Eur sumą, iš dalies, tai yra 548,41 Eur sumą, pagrindė finansiniais dokumentais, o likusios sumos, tai yra 3741,59 Eur, negrąžino ir nepagrindė finansiniais dokumentais. Tai yra neįvykdė 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 054 nustatytos pareigos – įsigyti prekes. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių ieškovės ūkio reikmėms skirtų pinigų negrąžinimu ieškovei, nepateikiant jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, ir atsiradusios turtinės žalos (nuostolių) yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 str.). Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovas ieškovės ūkio reikmėms skirtų pinigų negrąžino ieškovei ir nepateikė jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų. Iš atsakovo priteistina žalos atlyginimo suma, lygi ieškovei negražintų ir jos išlaidas patvirtinančiais dokumentais nepateisintų piniginių lėšų sumai.
Dėl procesinių palūkanų
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. balandžio 25 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistinos ieškovės patirto bylinėjimosi išlaidos.
Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovė patyrė 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 100 Eur už teismo įsakymą ir 150 Eur už ieškinį, kuriuos parengė advokatas G. G., 150,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose ir 84,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovės patirta 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato suteiktas teisines paslaugas teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Rivas“, j. a. k. 300822568, naudai:
– 3741,59 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 59 ct) žalos (nuostolių);
– 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 3741,59 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2017 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
– 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.