- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-1558-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07945-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- S. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12847-947/2015 pagal ieškovės N. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui S. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu iš atsakovo jo nepilnamečiui sūnui L. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą 200 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 300 Eur, skaičiuojant nuo ieškovės kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo 2015 m. balandžio 22 d. dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo išmokų gavėja ir tvarkytoja uzufrukto teise paliekant ieškovę.
Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną papildomą išlaikymą po 142,06 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui iki sprendimo priėmimo 87 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskyrė laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Laikino išlaikymo priteisimu laikinai pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Nurodė, jog pastaruoju sprendimu priteisto išlaikymo nepakanka būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Netaikius laikinosios apsaugos, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes gali būti neužtikrinti minimalūs jo poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Sprendė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama mažesnė nei prašoma išlaikymo suma.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
Atsiliepimas
Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl skiria ne minimalų 150 Eur ar prašomą 200 Eur išlaikymą. Konstatavus minimalių vaiko poreikių užtikrinimo būtinybę, teismas nenurodė konkrečių paskaičiavimų, kriterijų, kuriais vadovavosi skirdamas išlaikymą, kodėl minimalią materialinę vaiko apsaugą sumažino beveik per pusę (CK 3.3 straipsnis). Analogiškose bylose teismai priteisia minimalų arba dar didesnį laikiną išlaikymą vaikui, jei jis turi specialiųjų poreikių.
Teismas nepagrįstai nusprendė didinti išlaikymą tik 30 Eur (apie 100 Lt). Pagal teismų praktiką vienam vaikui minimaliam išlaikymui skiriama ne mažiau kaip viena minimali mėnesinė alga (300 Eur), jį teikiant abiem tėvams, todėl atsakovas savo nepilnamečiui ir specialiųjų poreikių turinčiam ir nuolat sergančiam sūnui turėtų teikti ne mažiau kaip 150 Eur, o ne 87 Eur išlaikymą. Nurodo, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga). Sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą būtina atsižvelgti į tai, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes jam ir taip neišvengiamai tenka didesnė aprūpinimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1972-264/2013, kt.).
Prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, priteisti sūnui laikiną papildomą išlaikymą po 142,06 Eur periodinių išmokų kas mėnesį.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (laikino išlaikymo dydžio nepilnamečiui sūnui priteisimo) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi patenkinęs ieškovės prašymą ir pritaikęs CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą laikinąją apsaugą, minėtas teisės normas iš esmės pritaikė tinkamai.
Ieškovė nesutinka su priteistu laikinojo išlaikymo dydžiu, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad ginčijama nutartimi netinkamai taikyta teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepagrįstai remiasi teismų praktika, kurioje teismai klausimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo sprendė bylą išnagrinėję iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1972-264/2013), todėl ja nesivadovautina, sprendžiant klausimą dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo priteisiamo laikino išlaikymo dydžio ir dėl to jį nustatė neteisingai. Nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas, preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Nepilnamečio vaiko sveikatos būklė yra objektyvi priežastis, dėl kurios jam reikalingas didesnis išlaikymas (šia aplinkybe ieškovė grindė ieškinį dėl išlaikymo padidinimo). Byloje nustatyta, kad penkiamečiui šalių sūnui 2010 metais apeliantė pripažino pakankamu 200 Lt (apie 58 Eur) išlaikymo dydį, o atsakovas sutiko teikti tokio dydžio išlaikymą (Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-23021-638/2010 dėl šalių santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu), tačiau dabar vaikui yra beveik 10 metų, jis turi specialių poreikių. Iš neįgalumo lygio pažymų, Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos 2015 m. vasario 23 d. pažymos Nr.MT 61-21 matyti, kad vaiko sveikatos sutrikimas yra kompleksinis, jam reikia teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo pagalbą. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 87 Eur laikinas išlaikymas šalių sūnui nėra pakankamas. Remiantis protingumo principu, jis laikinai padidintinas iki 116 Eur periodinių išmokų kas mėnesį.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo motyvų, kuriais ieškovė remsis pirmosios instancijos teisme, įrodinėjant vaikui būtino išlaikymo dydį, nes laikinas išlaikymas nustatomas, minimas aplinkybes įvertinus preliminariai.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs pagrįstą prielaidą, jog teismo priteisto išlaikymo nepakanka būtiniems vaiko poreikiams patenkinti, pažeisdamas CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą nutartyje nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas padaro išvadas, neatsižvelgė į konkrečius nepilnamečio vaiko interesus, aktualius nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl priteisė nepakankamo dydžio laikiną išlaikymą. Dėl to apskųstoji nutartis pakeistina (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi nepilnamečiam vaikui nustatyto laikino išlaikymo dydį, iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą sūnui L. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), padidinant iki 116 (šimto šešiolikos) Eur kas mėnesį iki sprendimo priėmimo, išlaikymui skirtus pinigus uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) .
Likusios nutarties dalies nekeisti.