Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1972-264/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-10
Bylos Nr.
2A-1972-264/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
A. R.
Ieškovas
R. P.
Trečiasis asmuo
J. R.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilkaviškio savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Vidmantas Ravinis
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1972-264/2013Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; (S) 121.14; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atstovo advokato Vidmanto Ravinio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-749-896/2013 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei pagal atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei R. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, trečiasis asmuo J. R., institucijos teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Vilkaviškio savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2005-12-12 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1494-305/2005 priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. R. materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui H. R., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 600 Lt iki jo pilnametystės, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad kai buvo priteista 250 Lt suma išlaikymui, sūnui buvo 3 mėnesiai. Šiuo metu gauna 341 Lt išlaikymą. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna 527 Lt bedarbio išmoką. Kitų pajamų neturi, jai padeda mama, kuri dirba užsienyje. Vaiko poreikiai išaugo, bendra vaikui skiriamų išlaidų suma per mėnesį sudaro 1243,83 Lt. Atsakovo turtinė padėtis po išlaikymo priteisimo pagerėjo. Bendravimo tvarką nustatyti netikslinga, nes atsakovas nesinaudoja galimybe matytis su vaiku.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su sūnumi H. R. bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką: 1. kiekvienos nelyginės metų savaitės penktadienį, pasiimant sūnų 16 val. iš R. P. gyvenamosios vietos ir parvežant sūnų į R. P. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val.; 2. kiekvienų žiemos ir vasaros mokyklinių atostogų metu, A. R. turi teisę praleisti su sūnumi, ir su juo išvykti iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nurodytų mokyklinių atostogų laikui, pasiimdamas sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos poriniais metais pirmos dienos nurodytų atostogų 15 val. ir grąžindamas sūnų į R. P. gyvenamąją vietą praėjus pusei sūnaus atostogų laikui, paskutinę dieną 17 val. ir neporiniais metais pasiimdamas sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos, pirmos dienos, praėjus pusei nurodytų atostogų laikui,15 val. ir grąžindamas sūnų į R. P. gyvenamąją vietą paskutinės sūnaus atostogų dienos 17 val. (ir atitinkamai kiekvienų žiemos ir vasaros mokyklinių atostogų metu, R. P. turi teisę praleisti su sūnumi ir išvykti su juo iš savo gyvenamosios vietos likusios kitos pusės žiemos mokyklinių atostogų laikui, o vasaros atostogų metu - likusios kitos pusės vasaros atostogų laikui); 3. kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių dienomis A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos dienos prieš šventę 16 val. ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 20 val.; 4. kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų šventės dienomis A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 16 val. ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio mėn. 2 d. 20 val.; 5. A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos kiekvienų neporinių metų spalio mėn. 4 d. (sūnaus gimtadienio dieną) 15 val. ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; 6. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos dienos prieš šventę 15 val. ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 20 val.; 7. kiekvienų metų gegužės 31 d. (tėvo gimtadienio diena) A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; 8. jeigu Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, spalio 4 d., Tėvo diena, gegužės 31 d. sutampa su A. R. bendravimo su sūnumi bendru grafiku, numatytu 1 ir 2 punktuose tai laikomasi nustatyto bendro grafiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2005-12-12 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1494-305/2005 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 p. ir priteisė iš A. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį sūnaus H. R. naudai nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2013-01-30 iki vaiko pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad gautas pinigines lėšas R. P. tvarkys uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo A. R. 475 Lt bylinėjimosi išlaidas R. P. bei 56,88 Lt žyminį mokestį valstybei.

Teismas nustatė, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2005-12-12 sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad nepilnametis H. R. lieka gyventi su motina R. P. – R., A. R. moka po 2 MGL sūnaus išlaikymui kas mėnesį, po santuokos nutraukimo A. R. gali bendrauti su vaiku H. R. ir dalyvauti jo auklėjime be jokių apribojimų, nepažeidžiant vaiko interesų. A. R. vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), C. B., registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, turi kreditinį įsiskolinimą Nordea bankui. A. R. darbo užmokestis 2006 m. vidutiniškai sudarė 1868,23 Lt, 2012 m. rugpjūčio – spalio mėn. vidutiniškai sudarė 2129,96 Lt. A. R. nuo 2007-05-17 iki 2007-10-25 turėjo butą (duomenys neskelbtini), jį pardavė už 22236 Lt. (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina, kad A. R. dėl leidimo dirbti kitą darbą nesikreipė. D. R. gimė (duomenys neskelbtini), K. R. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai A. R. ir J. R.. A. R. ir J. R. iš Z. R. 2012-11-13 pasiskolino 30000 Lt. J. R. darbo užmokestis 2012 m. vidutiniškai sudarė 1676,93 Lt per mėnesį. Iš antstolės A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ji užfiksavo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skiltyje kontaktai esančią informaciją: (duomenys neskelbtini), Tel. (duomenys neskelbtini) J., (duomenys neskelbtini) R., (duomenys neskelbtini) A. R. P. darbo užmokestis 2013 m. vasario – lapkričio mėn. sudarė vidutiniškai 1017,29 Lt per mėnesį, ji yra registruota darbo biržoje. H. R. dažnai serga peršalimo ligomis, širdies ritmo sutrikimais, jis mokosi Marijampolės (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje 1B klasėje, už karatė treniruotes moka 50 Lt mėnesinį mokestį, turi įsigyti sportinę aprangą, apsaugas. R. P. už laikotarpį nuo 2013-01-15 iki 2013-01-31 išmokėta 322,11 Lt nedarbo draudimo išmoka, ji nekilnojamųjų daiktų, registruotų transporto priemonių neturi. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu H. R. paskirti nemokami pietūs mokykloje. Garažų eksploatavimo bendrija (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad R. P. yra bendrijos narys.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma minimali mėnesinė alga, kuri yra 1000 Lt. Minėta suma laikytina pakankama bū­ti­noms vai­ko vys­ty­mo­si są­ly­goms su­da­ry­ti, t. y. pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius maistui, ap­ran­gai, būs­tui, svei­ka­tai, moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui, kul­tū­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dymui. H. R. yra sveikas, specialių poreikių neturi. Nors H. R. konstatuoti širdies ritmo sutrikimai, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie papildomas išlaidas, išskyrus paaiškinimą, jog sūnus vartoja širdies darbą gerinančias arbatas, kas nesudaro didelių nuolatinių išlaidų. H. R. lanko mokyklą, sportuoja, jis yra vyresnis už kitus du atsakovo vaikus, jo poreikiai didesni. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, vaiko amžių, jo poreikius, sprendė, kad minimalius vaiko poreikius patenkintų 1000 Lt išlaikymas kas mėnesį. Atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė nuo priimto teismo sprendimo 2005-12-12. Nors nuo teismo sprendimo priėmimo atsakovas turi išlaikyti dar du vėliau gimusius vaikus, tačiau jo darbo užmokestis išaugo. Be to, stabilias pajamas gauna ir atsakovo sutuoktinė, todėl šeimos turtinė padėtis nėra bloga. Nors atsakovas nurodo, kad didelę dalį pajamų skiria kreditų grąžinimui, nes yra gavęs 160000 Lt kreditą iš banko, ir lėšas investavo į kaimo turizmo sodybą, kurios veikla užsiima jo tėvas, taip pat yra pasiskolinęs 30000 Lt iš motinos ir lėšas panaudojęs automobilio, kuriuo naudojasi jo sutuoktinė J. R., pirkimui, tačiau teismas vertino, kad tokie atsakovo šeimos ūkio finansų sprendimai, kada iš esmės gerinama jo dabartinės šeimos buitis ir nurodoma, kad sūnui H. R. dėl kreditinių įsipareigojimų negali skirti didesnio išlaikymo, nepateisinami. Tokie atsakovo finansiniai sprendimai tik parodo, kad jo šeimos turtinė padėtis yra gera, jis užtikrintas gaunamomis pajamomis, gali investuoti į nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones. Teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovas yra statutinis pareigūnas, kurio galimybės kartu dirbti ir kitą darbą yra apribotos dėl darbo pobūdžio. Tačiau LR Konstitucijos 48 str. garantuoja laisvą darbo pasirinkimą, todėl atsakovas, turėdamas tris nepilnamečius išlaikytinius, būdamas sveikas, laisvai gali pasirinkti kitą, ne pareigūno, teikiantį didesnes pajamas, darbą. Teismas atsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį, jos pajamos yra mažos, ji nedirba, gyvena mamai priklausančiame bute, prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo. Tačiau materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai, todėl ieškovei gaunant mažas pajamas, negalima perkelti visos išlaikymo pareigos tik atsakovui. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog vaiko H. R. minimalius poreikius patenkintų 1000 Lt išlaikymas kas mėnesį, ieškovės veiksmai dėl darbo praradimo aplinkybių, jos turimų santaupų panaudojimo nėra esminiai nagrinėjant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovė kažkuriuo būdu pažeidinėtų su ja gyvenančio vaiko interesus. Tačiau atsakovas negali būti įpareigotas skirti didesnę išlaikymo dalį nei ieškovė.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tarp šalių esminio ginčo dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos nėra. Teismas atsižvelgė į ieškovės argumentus, jog atsakovas ją turėtų įspėti apie norą įgyvendinti savo teisę dėl bendravimo su vaiku, tačiau atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovas ieškovę turėtų įspėti prieš 7 dienas. Teismas, atsižvelgdamas ir į institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovės nuomonę, sprendė, kad pakankamas terminas yra 24 valandos. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad vaikas per savaitę būna pavargęs, todėl atsakovas jį turėtų pasiimti ne penktadienį, o šeštadienį ir grąžinti kuo anksčiau sekmadienį, kad vaikas galėtų paruošti pamokas. Vaikas gali pailsėti ir būdamas pas atsakovą, todėl neturėtų būti ribojama atsakovo teisė leisti laiką su sūnumi. Be to, vaikas gali pamokas paruošti ir pas atsakovą, atsakovo prižiūrimas, ir toks vaiko ir atsakovo bendravimas labiau užtikrintų vaiko interesus, nes šis jaustų, jog jo pasiekimais rūpinasi abu tėvai. Tačiau popamokiniu laikotarpiu vaikas turėtų pailsėti, jo motinai turi pakakti laiko paruošti sūnų pasirengti susitikimui su tėvu, sūnus po bendravimo su tėvu turi grįžti į namus tokiu laiku, kad spėtų apsiprasti ir tai netrukdytų jo miego ciklui. Teismas nurodė, kad pakeičia atsakovo prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką ir nustato tokią A. R. bendravimo su sūnumi H. R. tvarką: 1. kiekvienos nelyginės metų savaitės penktadienį, pasiimant sūnų 18 val. vakaro iš R. P. gyvenamosios vietos ir parvežant sūnų į R. P. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val.; 2. kiekvienų žiemos ir vasaros mokyklinių atostogų metu, A. R. turi teisę praleisti su sūnumi, ir su juo išvykti iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nurodytų mokyklinių atostogų laikui, pasiimdama sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos poriniais metais pirmos dienos nurodytų atostogų 15val. ir grąžindamas sūnų į R. P. gyvenamąją vietą praėjus pusei sūnaus atostogų laikui, paskutinę dieną 17 val. ir neporiniais metais pasiimdamas sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos, pirmos dienos, praėjus pusei nurodytų atostogų laikui, 15 val. ir grąžindamas sūnų į R. P. gyvenamąją vietą paskutinės sūnaus atostogų dienos 17 val. (ir atitinkamai kiekvienų žiemos ir vasaros mokyklinių atostogų metu, R. P. turi teisę praleisti su sūnumi ir išvykti su juo iš savo gyvenamosios vietos likusios kitos pusės žiemos mokyklinių atostogų laikui, o vasaros atostogų metu - likusios kitos pusės vasaros atostogų laikui); 3. kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių dienomis A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos dienos prieš šventę 16 val. ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 20 val.; 4. kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų šventės dienomis A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 16 val. ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio mėn. 2 d. 20 val.; 5. A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos kiekvienų neporinių metų spalio mėn. 4 d. (sūnaus gimtadienio dieną) 15 val. ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; 6. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos dienos prieš šventę 18 val.ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 20 val.; 7. kiekvienų metų gegužės 31 d. (tėvo gimtadienio diena) A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; 8. jeigu Šv. Kalėdų, Šv.Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, spalio 4 d., Tėvo diena, gegužės 31 d. sutampa su A. R. bendravimo su sūnumi bendru grafiku, numatytu 1 ir 2 punktuose tai laikomasi nustatyto bendro grafiko; A. R. turi prieš 24 valandas įspėti R. P. apie norą įgyvendinti savo teisę dėl bendravimo su H. R..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovo A. R. atstovas advokatas Vidmantas Ravinis apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 2-9) prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškovės R. P. ieškinį atmetant kaip nepagrįstą bei teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstant teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas priimdamas sprendimą dalyje dėl nustatyto materialinio išlaikymo padidinimo, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, išvadas padarė remdamasis nevisapusišku, nepilnutiniu ir neobjektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje.

2. Teismas netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo darbo užmokestis išlaikymo priteisimo momentu buvo 1868,23 Lt bei atsakovas turėjo vieną išlaikytinį nepilnametį vaiką, tuo tarpu ieškinio pateikimo dienai atsakovo darbo užmokestis sudarė 2129,96 Lt ir atsakovas turėjo tris išlaikytinius nepilnamečius vaikus. Todėl atsakovo turtinė padėtis ne tik kad nepagerėjo, tačiau atvirkščiai pablogėjo, kadangi padidėjus darbo užmokesčiui 261,96 Lt per minėtą laikotarpį atsirado pareiga išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus. Dėl ko natūralu, kad padidėjusios darbo užmokesčio dalies 261,96 Lt dviejų papildomų nepilnamečių vaikų išlaikymui nepakanka.

3. Teismas netinkamai vertino nepilnamečio vaiko poreikius, o tiesiog konstatavo, kad jo poreikius patenkintų 1000 Lt išlaikymas per mėnesį. Tačiau vaikas mokykloje gauna nemokamą maitinimą, dėl ko į išlaidas 220 Lt suma, kaip maistpinigiai į mokyklą, įtraukta nepagrįstai. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepagrįstai į išlaidas yra įtraukta ir 60 Lt už prailgintą grupę, kurios H. nelanko. Todėl jau vien iš bendros ieškovės nurodytos išlaidų sumos atėmus šias nepagrįstai įtrauktas išlaidas, išlaidos ieškovės skaičiavimais sudarytų 913,99 Lt sumą per mėnesį. Atsakovo manymu, yra nepagrįstos išlaidos 1000 Lt pasiruošimas mokslo metams, 360 Lt maistui, 1600 Lt metams drabužiams, 600 Lt avalynei. Ieškovė išlaidas maistui skaičiuoja po 12 Lt 30 dienų, neatsižvelgdama į tai, kad vaikas būna ir bus su atsakovu. Atsižvelgiant tiek į vaikų poreikius, tiek ir į šalių turtinę padėtį, yra pakankama nupirkti drabužėlius turguje, kurie yra tikrai neprastesnės kokybės nei parduodami parduotuvėse. Jeigu ieškovė nori ir gali pirkti brangius drabužius, tą ji turi teisę daryti, tačiau savo sąskaita, šios pareigos ir naštos neperkeldama atsakovui.

4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas su vaiko priežiūra bei dalyvavimu jo auklėjime patirs ir papildomų išlaidų, bloginančių jo turtinę padėtį. Vaikas per metus turi teisę su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje praleisti vidutiniškai apie 62 dienas, todėl vaikui būnant minėtomis dienomis pas atsakovą, atsakovas mokėdamas išlaikymą ieškovei patirs dar ir papildomas išlaidas su sūnaus maitinimu, priežiūra ir rūpinimusi. Ieškovė išleisdama sūnų pas atsakovą jokių rūbelių neįdeda, rūbelius jam perka atsakovas, atsakovas yra sūnui nupirkęs dviratį, kuriuo jis naudojasi būdamas pas atsakovą. Atsakovas, siekdamas bendrauti su sūnumi H. bei dalyvauti jo auklėjime, privalo kiekvieną kartą sūnų pasiimti iš ieškovės namų ir vėliau parvežti sūnų į ieškovės namus, atstumas sudaro viso 130 km vienam kartui, per mėnesį vidutiniškai atvykstant du kartus atstumas sudaro 260 km, kas pinigine išraiška papildomai sudaro vidutiniškai apie 100 Lt per mėnesį.

5. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai vertino atsakovo sutuoktinės pajamas, nepagrįstai nurodė, kad gauti kreditai panaudoti kaimo turizmo sodybai. Tokių duomenų byloje nėra surinkta. Kreditai panaudoti gyvenamojo namo remontui ir automobiliui įsigyti. Teismas netinkamai vertino, kad paskola patvirtina gerą atsakovo turtinę padėtį, nes paskola 35 metams imta tam, kad savo piniginių lėšų gyvenamojo būsto remontui atsakovas neturėjo. Ieškovė taip pat turėdama darbą bei gaudama pajamas gali naudotis kreditais. Todėl kredito ėmimas negali būti siejamas su gera turtine padėtimi, kai kreditorinis įsipareigojimas likęs 30 metų ir jo užtikrinimui įkeistas turtas.

6. Teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, gali pasirinkti kitą galbūt geriau apmokamą darbą. Apeliantas yra statutinis pareigūnas ir VRS dirba jau 14 metų, todėl jam dabar mesti tarnybą ir prarasti ne tik pajamas, tačiau ir socialines garantijas būtų daugiau nei neatsakingas žingsnis. Rasti geriau apmokamą darbą nėra jokios galimybės dabartinėje ekonominėje situacijoje, ką rodo ir pačios ieškovės neatsakingas elgesys, kai ji savo noru išėjo iš turimo darbo ir jau daugiau kaip pusė metų jokio kito darbo neranda. Todėl teismas nepagrįstai nevertino ieškovės elgesio, jai pačiai atsisakius darbinių pajamų. Teismas nevertino, kad ieškovė turi 40 000 Lt piniginių santaupų, kad ji 70 000 Lt investavo į savo motinos butą, kuriame gyvena, dėl ko laikytina, kad ji turi teisę į dalį buto, ar kompensacijos sumos reikalavimo iš buto savininko, neįvertino, kad turi garažą, kurio vertė iki 10 000 Lt. Todėl jos turtinė padėtis yra kur kas geresnė.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nevertino, kad atsakovas be H. turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, todėl teismo sprendimu iš esmės yra pažeidžiami kitų dviejų nepilnamečių vaikų interesai, kadangi jų išlaikymui skirti po 1000 Lt per mėnesį atsakovo šeima neturi jokios galimybės. Jiems abiems skiriama 500 Lt per mėnesį. Skiriant išlaikymą po 500 Lt bei patiriant papildomų išlaidų su H. bendravimu ir dalyvavimu jį auklėjant, tokiu būdu būtų užkirstas kelias apeliantui bendrauti su sūnumi H., kadangi nebūtų papildomų lėšų, jį pasiimti, parvežti atgal į namus, jį maitinti, prižiūrėti, rūpintis jo poilsiu ir kitais poreikiais. Tokiu būdu būtų pažeista ne tik atsakovo kaip tėvo, tačiau ir nepilnamečio sūnaus H. teisė bendrauti su tėvu bei gauti iš jo bent minimalų išlaikymą bei priežiūrą tiesiogiai.

8. Teismas tenkinęs priešieškinį bei nustatęs bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, šios tvarkos neišdėstė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, dėl ko nagrinėjant apeliacinį skundą bei priimant naują sprendimą ši tvarką turi būti išdėstyta, kad ji taptų privaloma ir ja esant tarp šalių ginčui būtų galima vykdyti priverstinai.

Atsiliepimas

Ieškovė R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 20-32) prašo palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto mokama 341 Lt išlaikymo suma yra nepakankama tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Tai patvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys: vaiko poreikiams tenkinti skiriamų išlaidų skaičiuotė, atsakovo turtinė padėtis, ieškovės, su kuria vaikas gyvena, turtinė padėtis. Bendra vaikui skiriamų išlaidų suma per mėnesį, kuri sudaro 1243,83 Lt, fiksuota pirmos instancijos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje. Teismas maistpinigius į mokyklą atmetė, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu vaikui skirti nemokami pietūs mokykloje. Nemokami pietūs vaikui buvo skirti iki 2012/2013 mokslo metų pabaigos. Ieškovei įsidarbinus, nemokamų pietų mokykloje vaikui skyrimas bus nutrauktas, dėl ko vaiko išlaidos maistpinigiams į mokyklą padidės. Be to, vaikui buvo skirti tik nemokami pietūs mokykloje, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. ieškovė ketina leisti vaiką į prailgintą grupę dėl tikslinio vaiko užimtumo, užduotų namų darbų paruošimo, sporto, kultūrinio, edukacinio, socialinio vaiko vystymosi, todėl maistpinigiai bus skiriami ir pavakariams. Maistpinigiai į mokyklą, kurie sudaro 220 Lt sumą per mėnesį, turėtų būti įtraukiami į vaiko bendrąsias mėnesio išlaidas, neatsižvelgiant į galimą ar negalimą nemokamų pietų mokykloje skyrimą vaikui. Neaišku, kokias rašytiniais įrodomais remdamasis teismas konstatavo, kad atsakovo darbo užmokestis 2006 m. vidutiniškai sudarė 1868,23 Lt, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo priskaičiuotas darbo užmokestis 2006 m. vidutiniškai sudarė 1773,85 Lt sumą, tuo tarpu 2012 m. priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis buvo 2839,86 Lt. Be to, 2006 m. sausio mėnesį (kai įsiteisėjo išlaikymą priteisiantis teismo sprendimas) atsakovo priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 1246,10 Lt, todėl atsakovo darbo užmokestis per mėnesį padidėjo 1593,76 Lt. Tokio dydžio darbo užmokesčio padidėjimo pakanka padidinti teiktiną išlaikymą sūnui H., o taip pat užtikrinti kitų dviejų atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, proporcingą jų poreikiams. Ieškovei nesuprantamas atsakovo skaičiavimas prielaidomis pagrįstų tariamai vidutiniškai apie 62 dienų per metus, per kurias atsakovas esą patirs papildomų išlaidų sūnaus išlaikymui. Sūnus nei iki bendravimo tvarkos nustatymo, nei galiojant tvarkai, atsakovo gyvenamojoje vietoje nebuvo ir nebūna (tikėtina, nebus), atsakovas su sūnumi bendravo ir bendrauja itin minimaliai, formaliai, sūnui yra abejingas. Atsakovas bendravimo tvarką prašė teismo nustatyti tik tam, kad ja galėtų naudotis ne jis pats, tačiau jo motina. Ieškovė papildomų vaiko rūbų neįdeda todėl, kad atsakovo motinai ieškovės nupirkti rūbai, avalynė neįtinka, ji visais atvejais be išimties nurengia vaiko drabužius, avalynę, nupirktus ieškovės nuožiūra, ir aprengia savo pirktais drabužiais, avalyne. Atsakovo motina nupirktus sūnui Hubertui išaugus rūbus, avalynę perduoda atsakovui ar atsakovo broliui, kad rūbai, avalynė būtų panaudoti kitiems atsakovo motinos vaikaičiams aprengti, apauti. Atsakovo motinos rūbai, avalynė vertinti, kaip pertekliniai vaiko rūbai, avalynė, todėl negali sumažinti atsakovo išlaikymo dalies. Ieškovė rūbus, avalynę sūnui perka parduotuvėse akcijų, išpardavimų metu, kuomet prekių kaina sumažinama. Atsakovo nupirktu dviračiu vaikas naudojasi išimtinai tik būdamas pas atsakovą, todėl dviratis nėra skirtas išimtinai sūnaus H. poreikiams tenkinti, be to, atsakovas turi panašaus amžiaus vaikus, kurie gali naudotis tuo pačiu dviračiu, nors atsakovas išlaidas dviračiui nepagrįstai priskiria sūnaus H. išlaikymui. Išlaidos degalams negali būti laikomos būtinosiomis vaiko išlaidomis, skirtomis tenkinti išimtinai vaiko poreikius ir negali būti įskaičiuojamos į bendrą mėnesio išlaikymo sumą. Atsakovas tiesiogiai susijęs su kaimo turizmo sodyba, į kurią buvo investuotos atsakovo paimto banko kredito lėšos, todėl galima teigti, jog atsakovas gauna papildomas pajamas iš komercinės veiklos (kaimo turizmo paslaugų teikimo). 35 m. terminui paimta banko paskola jokiais objektyviais vertinimo kriterijais nerodo blogos atsakovo finansinės padėties, kadangi bankas, nustatęs blogą atsakovo turtinę padėtį, nebūtų išdavęs paskolos. Dėl susiklosčiusių nepalankių darbo aplinkybių ieškovė atsakingai ir rūpestingai priėmė sprendimą išeiti iš darbo ir laikiną nedarbo laikotarpį skirti savarankiškam kvalifikacijos kėlimui, o nuo 2013 m. rudens ji ketina dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygų ir vaiko poreikių vertinimo

Byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK3.201 straipsnis). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka dėl vaiko išlaikymo padidinimu. Todėl apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeistas 2005-12-12 sprendimu priteistas išlaikymas šalių sūnui H., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2 MGL padidintas iki 500 Lt, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apelianto (atsakovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principą, priteistas išlaikymo dydis neatitinka apelianto turtinės padėties, teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, be abejo, sudarė pagrindą teismui pakeisti ankstesnį teismo procesiniu sprendimu atsakovui nustatytą vaikų išlaikymo dydį, skundžiamu teismo sprendimu priteista iš apelianto – po 500 Lt kas mėnesį suma pati savaime nelaikytina didele, o atsižvelgiant į ieškovės pateiktus paskaičiavimus bei rašytinius įrodymus apie vaiko sveikatą bei amžių (8 metų) vertintina kaip atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Iš bylos aplinkybių matyti, kad 2005-12-12 teismo sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys pačios susitarė dėl 2 MGL dydžio išlaikymo kai vaikui tebuvo 3 mėnesiai, šiuo metu šalių sūnus H. R. lanko mokyklą, sportuoja, jis yra vyresnis už kitus du atsakovo vaikus, jo poreikiai didesni. Iš atsakovo pateiktų pažymų matyti, kad 3 mėnesius iki ieškinio padavimo iš atsakovo darbo užmokesčio vaiko išlaikymui buvo išskaičiuojama po 332 Lt kas mėnesį (b. l. 8-9), todėl išlaikymo padidinimas iki 500 Lt neturi lemiamos įtakos atsakovo turtinei padėčiai. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių sūnui pradėjus lankyti mokyklą atsirado papildomų ugdymo ir laisvalaikio poreikių, padidėjo ir kitos vaiko išlaikymo išlaidos (išlaidos maistui, rūbams ir pan.), apskritai pakilo pragyvenimo lygis, todėl ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma po 2 MGL per mėnesį tapo nepakankama net ir patiems minimaliausiems vaiko poreikiams patenkinti. Be to, kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Pažymėtina tai, kad apeliantas ginčydamas ieškovės pateiktus vaiko poreikių paskaičiavimus, savo detalaus vaiko poreikių pagrindimo nepateikė, todėl neteisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik teiginiu, kad vaikui reikalingas 1000 Lt išlaikymas kas mėnesį. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti ir į tai, kad abiem tėvams tenka pareiga aprūpinti vaikus gyvenamuoju plotu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad į aplinkybę, jog vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, turi būti atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minimalius vaiko poreikius patenkintų 1000 Lt išlaikymas kas mėnesį. Nors teismas vaiko poreikių ir nedetalizavo, tačiau atsižvelgė ir įvertino ieškovės ieškinyje pateiktus paskaičiavimus, į tai, kad vaikas gyvena su ieškove jos motinos bute, todėl neišvengiamai mokami ir komunaliniai mokesčiai tenkantys vaiko išlaikymui. Atsakovo skaičiavimais vaiko poreikiams pakaktų 913,99 Lt per mėnesį, tačiau šios sumos nepagrindė. Atsakovo manymu, yra nepagrįstos išlaidos 1000 Lt pasiruošimas mokslo metams, 360 Lt maistui, 1600 Lt metams drabužiams, 600 Lt avalynei, tačiau šie apelianto teiginiai nepaneigia aplinkybės, kad bent ½ dalis šių išvardintų sumų yra būtinos ir pagrįstos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo nustatyta 1000 Lt vaiko poreikiams būtinų išlaidų suma nepagrįsta. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu sprendimu išlaikymo dydis pakeistas pagrįstai dėl padidėjusių vaiko poreikių.

Dėl išlaikymo dydžio proporcingumo šalių turtinei padėčiai

Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs proporcingumo principo svarbą ir aiškinęs jo turinį. Antai kasacinio teismo nutartyse yra nurodyta, kad įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr. 3K-3-5/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3k-3-176; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr.3K-3-77/2008;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008).

Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai ir pernelyg formaliai įvertino byloje surinktus duomenis apie šalių turtinę padėtį bei atsakovo galimybes teikti 500 Lt dydžio išlaikymą, tuo pačiu pažeidė proporcingumo principą, priteisdamas iš atsakovo sūnui H. tokio dydžio išlaikymą, kurio jis neturi realių galimybių teikti. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo metu apeliantas nepajėgus mokėti 500 Lt išlaikymą, o kreditai panaudoti gyvenamojo namo remontui ir automobiliui įsigyti nesietini su gera turtine padėtimi.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis, įvertinus jo turimą turtą, pajamas bei išlaidas, išlaikytinių skaičių nepablogėjusi lyginant su 2006 m. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu registruotos 2 transporto priemonės, turi kreditinį įsiskolinimą Nordea bankui bei fiziniam asmeniui. Ieškovė ir atsakovas yra pardavę butus, už kuriuos yra gavę pajamų, ieškovė turi garažą. Šalys registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Atsakovo darbo užmokestis 2012 m. vidutiniškai sudarė 2129,96 Lt, t. y. padidėjo nežymiai (2006 m. buvo apie 1868,23 Lt), jo sutuoktinės J. R. darbo užmokestis 2012 m. vidutiniškai sudarė 1676,93 Lt per mėnesį. Ieškovės darbo užmokestis 2012 m. vasario – lapkričio mėn. sudarė vidutiniškai 1017,29 Lt per mėnesį, ji registruota darbo biržoje, už laikotarpį nuo 2013-01-15 iki 2013-01-31 išmokėta 322,11 Lt nedarbo draudimo išmoka, dėl mažų pajamų vaikui nuo 2013-03-20 iki mokslo metų pabaigos skirti nemokami pietūs mokykloje. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad apeliantas lėšas investavo į kaimo turizmo sodybą, kurios veikla užsiima jo tėvas, o pasiskolintus 30000 Lt iš motinos panaudojęs automobilio, kuriuo naudojasi jo sutuoktinė J. R., pirkimui. Nors apeliantas neigia, jog lėšas investavo į kaimo turizmo sodybą, tačiau į bylą nepateikė kredito sutarties bei rašytinių įrodymų apie šių lėšų faktinį panaudojimą, todėl apelianto teiginiai dėl lėšų panaudojimo gyvenamojo būsto remontui nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str.). Iš byloje pateiktos 2013 m. deklaracijos matyti, kad iš banko paimta 134 000 Lt paskola 2012 m., verslo liudijimas išduotas 2013 m., antstolės A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti 2013-02-27 interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skiltyje kontaktai esančią informaciją: (duomenys neskelbtini), Tel. (duomenys neskelbtini) J., (duomenys neskelbtini) R., (duomenys neskelbtini) A., duomenys leidžia manyti, kad atsakovas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, tikėtina, kad dalį lėšų panaudojo kaimo turizmo sodybai, iš to gauna papildomas pajamas. Todėl esant abejonėms dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, visos abejonės vertintinos vaiko interesų naudai (CK 3. 3 str.). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir pagrįstai nesutiko su atsakovo pozicija kai iš esmės gerinama jo dabartinės šeimos buitis, o sūnui H. R. dėl kreditinių įsipareigojimų negali skirti didesnio išlaikymo, nepateisinama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 500 Lt dydžio išlaikymas nagrinėjamu atveju laikytina optimalia suma, kuri tenkintų bent pačius būtiniausius vaiko poreikius, neturi lemiamos įtakos atsakovo turtinei padėčiai, nepažeidžia proporcingumo bei tėvų lygybės principų, todėl nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas yra nepajėgus teikti skundžiamu sprendimu priteistą išlaikymą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, tenkindama sūnaus poreikius, prisiima kur kas didesnę naštą, nei iš atsakovo priteistas 500 Lt dydžio išlaikymas. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Aplinkybė, kad vienas iš tėvų pagal įstatymą turi išlaikyti dar ir kitus asmenis, kurių išlaikymo prievolės teismo sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu nebuvo, gali reikšti jo turtinės padėties pasikeitimą. Tačiau šiuo atveju apelianto nurodyta aplinkybė, kad be šalių sūnaus, jis dar turi išlaikyti ir antroje santuokoje gimusius du vaikus, neatleidžia ieškovo nuo pareigos teikti pagrįsto dydžio išlaikymą sūnui H., ypač kai nenustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių jis negalėtų vykdyti įstatyme įtvirtintos pareigos.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, materialinių bei procesinių teisės normų nepažeidė, todėl įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad į sprendimo rezoliucinę dalį neįrašyta bendravimo su vaiku tvarka, nors atsakovo priešieškinis buvo patenkintas visiškai, todėl prašo rezoliucinę dalį papildyti. Šioje dalyje apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkintinas, tačiau nekeičia sprendimo esmės. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino aplinkybes bei įrodymus dėl atsakovo priešieškinio, kuriuo nustatė tėvo bendravimo su vaiku tvarką pagal atsakovo priešieškinį. Ginčo tarp šalių dėl to nėra, sprendimo rezoliucinėje dalyje teismo išvada – priešieškinį patenkinti, liko neišdėstytas patenkinto priešieškinio turinys. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo padarytas CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl šio pažeidimo nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo neteisingai išspręsta byla ir tai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą keisti. Todėl šis pažeidimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo, skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismo išvadą – priešieškinį patenkinti visiškai, išdėstant patenkinto priešieškinio turinį dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, materialinių bei procesinių teisės normų nepažeidė, todėl įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, atitinkamai patikslinant jo rezoliucinę dalį (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos advokato pagalbos išlaidos. Ieškovė pateikė prašymą bei 250 Lt išlaidas patvirtinančius įrodymus (2 t. b. l. 32, 36-37). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos pagrįstos ir kompensuotinos, neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šios išlaidos priteistinos iš apelianto (atsakovo) ieškovei (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį dėl patenkinto priešiešinio taip:

nustatyti tėvo A. R. bendravimo su sūnumi H. R. bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

1. kiekvienos nelyginės metų savaitės penktadienį, pasiimant sūnų 18 val. vakaro iš R. P. gyvenamosios vietos ir parvežant sūnų į R. P. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val.;

2. kiekvienų žiemos ir vasaros mokyklinių atostogų metu, A. R. turi teisę praleisti su sūnumi, ir su juo išvykti iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nurodytų mokyklinių atostogų laikui, pasiimdama sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos poriniais metais pirmos dienos nurodytų atostogų 15 val. ir grąžindamas sūnų į R. P. gyvenamąją vietą praėjus pusei sūnaus atostogų laikui, paskutinę dieną 17 val. ir neporiniais metais pasiimdamas sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos, pirmos dienos, praėjus pusei nurodytų atostogų laikui, 15 val. ir grąžindamas sūnų į R. P. gyvenamąją vietą paskutinės sūnaus atostogų dienos 17 val. (ir atitinkamai kiekvienų žiemos ir vasaros mokyklinių atostogų metu, R. P. turi teisę praleisti su sūnumi ir išvykti su juo iš savo gyvenamosios vietos likusios kitos pusės žiemos mokyklinių atostogų laikui, o vasaros atostogų metu - likusios kitos pusės vasaros atostogų laikui);

3. kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių dienomis A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos dienos prieš šventę 16 val. ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 20 val.;

4. kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų šventės dienomis A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 16 val. ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio mėn. 2 d. 20 val.;

5. A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos kiekvienų neporinių metų spalio mėn. 4 d. (sūnaus gimtadienio dieną) 15 val. ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.;

6. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos dienos prieš šventę 18 val. ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 20 val.;

7. kiekvienų metų gegužės 31 d. (tėvo gimtadienio diena) A. R. turi teisę pasiimti sūnų iš R. P. gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžinti sūnų į R. P. gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.;

8. jeigu Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, spalio 4 d., Tėvo diena, gegužės 31 d. sutampa su A. R. bendravimo su sūnumi bendru grafiku, numatytu 1 ir 2 punktuose tai laikomasi nustatyto bendro grafiko; A. R. turi prieš 24 valandas įspėti R. P. apie norą įgyvendinti savo teisę dėl bendravimo su H. R..

Iš A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 250 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė