- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-210-407/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02596-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Vigintas Višinskis, Artūras Driukas
- Atsakovas
- T. Š.
- Ieškovas
- Vokietijos įmonės Bayerische Motoren Werke Aktiengesellschaft
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Vokietijos įmonės Bayerische Motoren Werke Aktiengesellschaft ieškinį atsakovui T. Š. dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo; trečiasis asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vokietijos įmonė Bayerische Motoren Werke Aktiengesellschaft yra automobilių gamintoja, kuriai priklauso prekių ženklai su elementais „BMW“, įskaitant Europos Bendrijos vaizdinį prekių ženklą „BMW“ (Reg. Nr. 014015143), registruotą įvairių rūšių prekėms ir paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją, įskaitant 12 klasės prekes, žymėti.
2. 2017 m. lapkričio 23 d. ieškovė gavo Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 22 d. pranešimą apie prekių, laikytinų pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, sulaikymą/neišleidimą. Pranešime nurodoma, kad Vilniaus oro uoste 2017 m. lapkričio 20 d. sulaikyta 735 vienetai automobilių detalių (ratų dangtelių), pažymėtų žymeniu ,,BMW“, kurios laikytinos pagamintomis pažeidžiant ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teises. Prekių siunta buvo adresuota atsakovui T. Š., kuris siuntimo dokumentuose nurodytas prekių gavėju; prekių siuntėjas – Skenzhen Beitauto Co Ltd. 2017 m. lapkričio 21 d. UAB ,,DHL Lietuva“ apie prekių sulaikymą informavo atsakovą. Ieškovė Vilniaus teritorinei muitinei patvirtino savo teisių pažeidimą ir paprašė pratęsti sulaikymą iki kreipimosi į teismą. Vilniaus teritorinė muitinė pratęsė prekių sulaikymą iki 2017 m. gruodžio 21 d.
Šalies argumentai
3. 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui T. Š., kuriuo prašė: 1) konfiskuoti ir atsakovo lėšomis sunaikinti Vilniaus teritorinėje muitinėje 2017 m. lapkričio 20 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 7VA1002000 sulaikytas prekes, pažymėtas žymenimis ,,BMW“, įpareigojant atsakovą padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu susijusias išlaidas; 2) uždrausti atsakovui ateityje parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurie, neturint ieškovės sutikimo, yra pažymėti ieškovės prekių ženklais; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas T. Š. su ieškiniu nesutiko. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodytos prekės trečiųjų asmenų buvo siunčiamos atsakovo vardu ir jo adresu be atsakovo žinios. Atsakovas yra UAB ,,Navigela“, kuri organizuoja tarptautinių siuntų pervežimą, vadovas ir vienintelis akcininkas, todėl atsakovo duomenys tretiesiems asmenims galėjo būti žinomi per viešąsias prieigas. Išrašai iš atsakovo banko sąskaitų patvirtina, kad atsakovas prekių iš Skenzhen Beitauto Co Ltd. ar kitų asmenų Kinijoje nepirko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė konfiskuoti ir atsakovo lėšomis sunaikinti Vilniaus teritorinėje muitinėje 2017 m. lapkričio 20 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 7VA1002000 sulaikytas prekes. Taip pat teismas nusprendė uždrausti atsakovui parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokias transporto priemonių dalis (įskaitant ratus), priskirtas 12 prekių klasei pagal Nicos prekių ir paslaugų klasifikaciją, be ieškovės sutikimo pažymėtas žymeniu ,,BMW“. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, iš atsakovo ieškovei priteisė 2 150 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sulaikytos prekės pažeidžia ieškovės, kaip ES prekių ženklo ,,BMW“ (reg. Nr. 01401143), registruoto ir 12 klasės prekėms „transporto priemonės ir jų dalys, priskirtos 12 klasei“ žymėti, savininkės teises, todėl ieškovė turi teisę reikalauti pripažinti, ginti ir įgyvendinti jos teises, numatytas Reglamento Nr. 2017/1001 9 straipsnio 2 dalyje ir PŽĮ 50⁴ straipsnio 1 dalyje. Tam ieškovė turi procesinę pareigą įrodyti, kad atsakovas yra asmuo, įvykdęs jos, kaip ES prekių ženklo savininkės, teisių pažeidimą.
7. Pasak teismo, nors atsakovas neigia užsakęs ieškovės prekių ženklui tapačiu žymeniu pažymėtas prekes ir atsikirto, kad nėra įrodymų apie jo dalyvavimą prekių užsakymo procedūroje, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – Vilniaus teritorinės muitinės pranešimas, siuntų tarnybos UAB ,,DHL Lietuva“ etiketė ir prekių pakuotė su atsakovo vardu, pavarde, gyvenamosios vietos adresu ir asmeniniu telefono numeriu yra pakankami susiformuoti teismo įsitikinimui, kad prekių užsakovas ir realus gavėjas yra atsakovas. Tokie įrodymai, ypač atsižvelgiant į tai, kad nurodytas nedeklaruotas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, kuriuo jam iš tikro buvo įteikti procesiniai dokumentai, pakankamai patikimai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad atsakovas yra realus gavėjas, su kurio žinia buvo užsakytos ir kurio naudai buvo siunčiamos (gabenamos) ginčo prekės. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tuojau po pranešimo apie prekių sulaikymą būtų nurodęs nesantis prekių gavėjas. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apskritai egzistuoja jo nurodomi tariami tretieji asmenys, kurie užsakė prekes atsakovo vardu, juo labiau nėra jokių įrodymų, iš kurių tokius asmenis būtų galima identifikuoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį, pareikštą atsakovui T. Š..
8. Atsižvelgęs į santykinai didelį sulaikytų prekių vienetų skaičių ir tą aplinkybę, kad atsakovas neigia savo dalyvavimą prekių užsakyme, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo atsakovui ateityje atlikti veiksmus. Taip pat teismas patenkino ieškovės reikalavimą konfiskuoti ir atsakovo lėšomis sunaikinti sulaikytas prekes, nenustatant jokios iš anksto nurodomos lėšų sumos, reikalingos tokiam sunaikinimui, taip pat – prekių gabenimui, saugojimui, kadangi galimos sprendimo vykdymo išlaidos nustatomos, išieškomos ir paskirstomos vykdymo procese. Pasak teismo, užsakytų prekių skaičius (735 vnt.) rodo atsakovo ketinimų verslišką pobūdį ir yra pakankamai didelis, kad būtų konstatuotas ieškovės teisių pažeidimas, kuriam esant gali būti taikomos PŽĮ 50⁴ straipsnio 1 dalyje numatytos priemonės.
9. Kadangi ieškovė nenurodė jokių išlaidų, kurias iki bylos iškėlimo teisme arba jos išnagrinėjimo patyrė sulaikant, saugant ir į saugojimo vietą gabenant ginčo prekes, negalėjo patvirtinti ir nepateikė įrodymų, kad tokios išlaidos buvo ir/arba iš tikro bus patirtos, teismas sprendė, kad šios išlaidos ieškovei negali būti priteistos iš atsakovo. Atsižvelgęs į tai, šio ieškinio reikalavimo teismas netenkino.
10. Nurodęs, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur (iš prašytų 2 800 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 150 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovas T. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovas prekių nepirko ir neišreiškė valios būti jų gavėju. Duomenis apie atsakovo sąsajas su prekėmis sukūrė ir pateikė faktinis ieškovės interesų pažeidėjas – nesąžiningas prekių gamintojas ir (ar) prekių siuntėjas. Tokio asmens pateikiami duomenys neturi būti vertinami kaip objektyvūs. Prekių siuntos dokumentuose buvo pateikti išvestiniai duomenys, kurių tikrumas byloje nebuvo patvirtintas jokiais kitais objektyviais duomenimis. Atsakovas nuosekliai neigė savo sąsajas su sulaikytomis prekėmis nuo pat pranešimo iš UAB ,,DHL Lietuva“ gavimo ir viso bylos nagrinėjimo metu. Labai tikėtina, kad atsakovas tapo neteisėto trečiųjų asmenų plano dalimi, kai neteisėtai pagamintų prekių gavėju yra nurodomas sąžiningas ir jomis faktiškai nesusijęs asmuo prekių gavimo Lietuvoje priedangai. Atsakovas yra UAB „Navigela“, organizuojančios tarptautinių siuntų pervežimą, vienintelis akcininkas ir vadovas. Atsakovo asmens duomenys tokiomis aplinkybėmis yra nesudėtingai prieinami iš viešųjų ar privačių šaltinių, kuriais ir galėjo būti pasinaudota neteisėtais tikslais. Atsakovas dažnai naudoja savo banko korteles prekių įsigijimui iš užsienio, tikėtina, kad jis būtų panaudojęs šį atsiskaitymo būdą prekėms įsigyti, jei būtų buvęs tikrasis prekių pirkėjas.
11.2. Nors atsakovas neigia savo ryšį su prekėmis, jis iš esmės neginčija sprendimo dalies dėl uždraudimo jam parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokias transporto priemonių dalis (įskaitant ratus), priskirtas 12 klasei pagal Nicos prekių ir paslaugų klasifikaciją, be ieškovės sutikimo pažymėtas žymeniu ,,BMW“, kadangi jis niekada ir neketino pažeisti šių ieškovės teisių. Tačiau teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl prevencinio reikalavimo pagrįstumo, kadangi bylos duomenys neleido pagrįstai konstatuoti, kad atsakovas pažeidė, galėjo pažeisti ar pažeidinės ieškovės turtines ir neturtines teises ateityje. Atitinkamai nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl prevencinio pobūdžio priverstinių veiksmų atsakovo atžvilgiu taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu teismas tik iš dalies patenkino ieškovės reikalavimus, t. y. atmetė prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietą susijusių išlaidų atlyginimo priteisimą, o tai sudarė 1/3 visų ieškovės reikalavimų byloje.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
12.1. Atsakovas neginčija ieškovės teisių į prekės ženklus pažeidimo. Atsakovo argumentas, kad jis nėra sulaikytų prekių savininkas, yra nepagrįstas ir vertintinas kaip atsakovo gynybinė pozicija. Iš byloje pateiktų įrodymų visumos teismas pagrįstai sprendė, jog sulaikytų prekių užsakovas ir realus gavėjas yra atsakovas. Prekių siuntėjas (Honkongo įmonė) negalėjo sugalvoti atsakovo vardo ir pavardės, gyvenamosios vietos adreso ir asmeninio mobilaus telefono numerio, jeigu atsakovas pats nebūtų jų šiai įmonei pateikęs. Kita vertus, būtų visiškai nelogiška, jei kitas asmuo (ne atsakovas), užsakytų 735 vienetus prekių, už kurias sumokėtų nemažą pinigų sumą ir prekių gavėju nurodytų ne save, o kokį nors kitą asmenį. Nei prekių siuntėjas, nei tariamas kitas asmuo be atsakovo žinios niekaip neturėtų galimybės gauti atsakovo tikslių duomenų, ypač asmeninio mobilaus telefono numerio. Iš jokių viešų duomenų nėra pasiekiamas atsakovo faktinės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigia atsakovas, prekių siuntos dokumentuose pateikti duomenys yra tiesioginiai įrodymai, kurie patvirtina, kad prekių gavėjas yra atsakovas. Byloje nėra įrodymų, kad po prekių sulaikymo atsakovas būtų nurodęs nesantis prekių gavėjas. Atsakovo atsikirtimai, kad jis, gavęs 2017 m. lapkričio 21 d. pranešimą iš UAB ,,DHL Lietuva“ dėl prekių atsiėmimo, nedelsdamas paneigė bet kokias sąsajas su prekėmis, yra melagingi, kadangi atsakovas gavo pranešimą ne apie prekių atsiėmimą, o apie prekių sulaikymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, gavęs šį UAB ,,DHL Lietuva“ pranešimą, būtų siuntęs kokį nors paaiškinimą, paneigimą ar iš viso susisiekęs su muitinės pareigūnais. Atsakovo įmonės veikla yra susijusi su automobiline įranga, o tai tik patvirtina įtarimus, kad atsakovas importavo gana didelį ,,BMW“ žymenimis pažymėtų prekių kiekį ne asmeninėms reikmėms, o turint tikslą pateikti šias prekes į rinką. Atsakovo pateikti sąskaitų išrašai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas nepirko prekių iš Kinijos. Atsakovas net 10 kartų atsiskaitinėjo už įvairias prekes ar paslaugas su užsienio įmonėmis per PAYPAL mokėjimo internetu platformą, šie mokėjimai yra koduoti, t. y. lėšų gavėjai yra koduoti, nėra pateikiami įmonių adresai ar pilni jų pavadinimai. Be to, atsakovas galėjo atsiskaitinėti iš įmonės UAB ,,Navigela“, kurios vieninteliu akcininku yra, sąskaitos.
12.2. Atsakovas pažeidė ieškovės intelektinės nuosavybės teises, atsakovo neteisėti veiksmai buvo nutraukti ne paties atsakovo, o Vilniaus teritorinei muitinei įtarus, kad atsakovo siunčiamos į Lietuvą prekės yra suklastotos, atsakovas importavo šias prekes ne asmeninėms reikmėms, o siekdamas jas parduoti. Atsakovui nuosekliai neigiant savo dalyvavimą prekių užsakyme ir atsižvelgiant į gana didelį sulaikytų prekių kiekį, teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo atsakovui atlikti tokius veiksmus ateityje.
12.3. Teismas nei vieno ieškovės reikalavimo neatmetė, abu neturtiniai reikalavimai iš esmės buvo patenkinti. Ieškinio reikalavimas, susijęs su išlaidų atlyginimu, buvo ne atmestas, o patikslintas. Todėl teismas, priteisęs ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės nepriteisęs jokios dalies atsakovo patirtų išlaidų, tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovo apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo
14. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta 2018 m. balandžio 20 d., teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2018 m. gegužės 10 d., tačiau skundžiamame sprendime nurodyta, kad jis yra priimtas 2018 m. gegužės 8 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas skundžiamo sprendimo datą, padarė akivaizdų rašymo apsirikimą, todėl vadovaudamasi CPK 276 straipsnio 2 dalimi ir 302 straipsniu, savo iniciatyva ištaiso šį rašymo apsirikimą, padarytą skundžiamo teismo sprendimo įžanginėje dalyje.
Dėl ginčo esmės
15. Apeliantas neginčija, kad 2017 m. lapkričio 20 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 7VA1002000 Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytos prekės (automobilių ratų plastikiniai dangteliai su ,,BMV“ logotipu) pažeidžia ieškovės, kaip ES vaizdinio prekių ženklo ,,BMW“, registracijos Nr. 014015143, savininkės teises. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog ne apeliantas yra ieškovės teisių pažeidėjas, kadangi sulaikytos prekės buvo siunčiamos apelianto vardu ir jo adresu, tačiau be apelianto žinios.
16. Teismas, spręsdamas, jog sulaikytų prekių užsakovas ir realus gavėjas yra apeliantas, vadovavosi Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 22 d. pranešimu apie prekių, laikytinų pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, sulaikymą (neišleidimą), siuntų tarnybos UAB ,,DHL Lietuva“ etikete ir prekių pakuote su apelianto vardu, pavarde, gyvenamosios vietos adresu ir asmeniniu telefono numeriu, taip pat apelianto elgesiu po informavimo apie prekių sulaikymą.
17. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad prekių užsakovas yra apeliantas, o teismas rėmėsi tik išvestiniais įrodymais, kuriuos pateikė faktinis ieškovės interesų pažeidėjas – nesąžiningas prekių gamintojas ir (ar) prekių gavėjas.
18. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisiškai reikšmingiems faktams nustatyti būtina surinkti ir remtis įrodymais, kurių informacijos būtų pakankama faktams patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).
19. Nors, kaip apeliantas teigia, byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas užsakė ginčo prekes, tačiau kaip matyti iš UAB ,,DHL Lietuva“ etiketės ir pakuotės nuotraukos, ginčo prekės buvo siunčiamos apeliantui, ant pakuotės nurodyti tikslūs apelianto asmens duomenys, įskaitant ir tuos, kurie nėra prieinami viešai (pvz. faktinės gyvenamosios vietos adresas). Todėl atmestinas kaip deklaratyvus apelianto argumentas, kad jo, kaip vienintelio UAB ,,Navigela“ akcininko ir vadovo, duomenys galėjo būti viešai prieinami. Spręsdamas, jog ginčo prekių užsakovas yra apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad tuojau po pranešimo apie prekių sulaikymą būtų nurodęs nesantis prekių gavėjas. Nors apeliantas nurodo neigęs savo sąsajas su sulaikytomis prekėmis nuo pranešimo iš UAB ,,DHL Lietuva“ gavimo dienos, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, jis gavo ne pranešimą iš UAB ,,DHL Lietuva“ apie gautas prekes, o pranešimą apie sulaikytas prekes. Bylos duomenys patvirtina, jog UAB ,,DHL Lietuva“ darbuotoja 2017 m. lapkričio 21 d. siuntė apeliantui el. laišką su prekių sulaikymo protokolu, byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų atsakęs į šį laišką, ėmęsis kokių nors teisinių veiksmų, siekdamas paneigti, kad jis yra sulaikytų prekių užsakovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto versija, kad neįvardyti tretieji asmenys pasinaudojo apelianto asmens duomenimis, įskaitant ir tuos, kurie nėra viešai prieinami, bei sumokėjo už sulaikytas prekes, yra neįtikinama. Ta aplinkybė, kad iš apelianto sąskaitų išrašų nematyti, jog apeliantas sulaikytų prekių siuntėjui (Honkongo įmonei Skenzhen Beitauto Co Ltd.) būtų daręs pavedimą, nepaneigia fakto, kad apeliantas yra ginčo prekių užsakovas. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, apeliantas už prekes galėjo atsiskaityti iš savo įmonės (UAB ,,Navigela“) sąskaitos, be to, dalį pavedimų apeliantas atliko per PAYPAL mokėjimo sistemą, kurioje mokėjimai yra koduoti.
20. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016). Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad sulaikytų prekių gavėjas bei užsakovas, o kartu ir ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, pažeidėjas, yra apeliantas (CPK 185 str.).
21. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas uždraudė jam parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokias transporto priemonių dalis (įskaitant ratus), priskirtas 12 prekių klasei pagal Nicos prekių ir paslaugų klasifikaciją, be ieškovės sutikimo pažymėtas žymeniu ,,BMW“. Nesutikimą su šia teismo sprendimo dalimi apeliantas grindžia tuo argumentu, kad jis (apeliantas) nėra ieškovės teisių pažeidėjas. Dėl šios priežasties, pasak apelianto, nebuvo pagrindo tenkinti nurodyto prevencinio reikalavimo. Pirmiau šioje nutartyje konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad apeliantas yra ieškovės teisių pažeidėjas, yra pagrįsta, nurodytu apeliacinio skundo argumentu panaikinti teismo sprendimo dalies, kuria apeliantui uždrausta atlikti veiksmus, nėra pagrindo. Kitų argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo apeliantas nepateikė.
22. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas įpareigoti apeliantą padengti visas su sulaikytų prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu susijusias faktines išlaidas nebuvo įvertintas piniginėmis sumomis, šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo apginti ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teises, kuris yra patenkintas. Be to, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, priteisė ne visą prašomą sumą. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo perskirstyti skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios instancijos teisme.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais pakeisti ar panaikinti skundžiamo sprendimo pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
24. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 302 str.). Ieškovė prašė priteisti 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka bylos sudėtingumo ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.11 punktuose nustatytą dydį, todėl mažintina iki 1 000 Eur (CPK 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą skundžiamo Vilniaus apygardos teismo sprendimo įžanginėje dalyje, nurodant, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra priimtas 2018 m. gegužės 10 d.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Vokietijos įmonei Bayerische Motoren Werke Aktiengesellschaft iš atsakovo T. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.