Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2017-12-15 · Byla Nr. A2.11.-241-780/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-15
Bylos Nr.
A2.11.-241-780/2017
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00112-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pažeidėjas
R. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A2.11.-241-780/2017
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00112-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 2.12.15; 21.9.9 (S)
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 15 d.Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Joanai Kardokienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V.,Kauno teritorinės muitinės atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Lazdijų m., (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209⁴ straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio vadovė R. V., būda­ma atsakinga už muitinės sandėlio veiklą ir už priimtų į muitinės sandėlį prekių saugojimo paslaugų teikimą, nesilaikė muitinės sandėlio steigimo leidimo Nr. LT02108 25 punkte nustatytų sąly­gų, 2016 m. rugsėjo 12 d. priėmė laikinam prekių saugojimui laikinojo saugojimo deklaracijoje Nr. 16LTKR6000LS001018 deklaruotą prekę „Naudoti asmeniniai daiktai“, klasifikuojamą kombi­nuo­tosios nomenklatūros (toliau – KN) kodu 9905 (muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaitos lapas Nr. 600101801/01), ir teikė prekių saugo­jimo paslaugą prekei, neįvardintai muitinės sandėlio steigimo leidimo Nr. LT02108 25 punkte, tuo pažeisdama 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 147 straipsnio 3 dalies bei 2013 m. gruodžio 5 d. Muiti­nės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 6B-99 2.20 punkto reika­lavimus, ir tuo padarė admi­nis­tra­cinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos admi­nis­tracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209⁴ straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. V. savo kaltę pripažino. Paaiš­ki­no, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio vadovė, sandėlyje teikiamos krovimo, sandėlia­vi­mo paslau­gos, dažnai atvyksta diplomatų kroviniai. 2016 m. rugsėjo 12 d. atvyko krovinys „Naudo­ti asmeni­niai daiktai“ su KN kodu 9905, gabenamas iš Šveicarijos į Turkmėnistaną. Buvo aiškina­ma­si, kodėl toks kodas, nes anksčiau diplomatų asmeniniai daiktai atvykdavo su KN kodu 6309. Siuntėjas pasakė, kad pada­ryta klaida, bet pakeisti nieko negali. Prekes priėmė į sandėlį, nepasitikrinusi leidimo, kad prekių KN kodu 9905 laikyti negali. Tai nėra tyči­nis nusižen­gi­mas, jis padarytas per neapsižiūrėjimą. Jokių pasekmių dėl šio pažeidimo nekilo, žala niekam nepadaryta, nes nėra muito mokesčio, neatsirado jokių nesumokėtų mokesčių ar delspinigių. Muitinei yra teikia­ma kiekvieno ketvirčio ataskaita ir iki 2016-10-10 Kauno teritorinei muitinei buvo pateikta ataskaita, kurioje matosi, kad buvo padėtos prekės neleistinu kodu, tačiau pareigūnai nepranešė jai, kad padarytas pažeidimas. Tik po metų laiko, dar kartą tikri­nant ir ištrau­kus naujai ataskaitą, surašytas protokolas. Gailisi ir prašo taikyti ATPK 30¹ straips­nį bei skirti mažes­nę nuobaudą arba jos visai neskirti.

Muitinės atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad šiuo atveju mokesčių mokėti nerei­kia, faktinių realių pasekmių ir žalos dėl nesumokėtų mokesčių nėra, tačiau pažeidimas padarytas, todėl prašo skirti sankcijoje numatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teise­­na vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalis). Nagri­nė­ja­mu atve­ju protokolas surašytas 2017 m. lapkričio 20 d., todėl proceso teisena turi vykti pagal ANK. Tačiau Įsta­tymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė admi­­nistracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požy­mius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį tik tada, kai jame nustatyta švel­nes­nė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, R. V. pagal ATPK 209⁴ straipsnio 2 dalį inkriminuota veika neperkvalifikuotina pagal ANK, kadangi šią veiką atitinkančioje ANK 215 straipsnio 2 dalyje nustatytos minimalios ir maksi­ma­lios baudų vidurkis yra dvidešimt aštuoniais eurais didesnis nei ATPK (Įstatymo 3 straips­nio 2 dalies 3 punktas, 8 dalis). Todėl nuobauda turi būti skiriama pagal ATPK normas.

R. V. kaltę padarius ATPK 209⁴ straipsnio 2 dalyje numatytą administra­ci­­nį teisės pažeidimą įrodo ne tik jos prisipažinimas, bet ir byloje surinkta rašytinė medžiaga: admi­nis­­tracinio teisės pažeidimo protokolas ir Kauno teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiū­ros skyriaus pareigūnės 2017 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4B-(P)-6073 dėl surašyto admi­­­nistracinio nusižengimo protokolo, kuriuose yra užfiksuotos visos esminės padaryto admi­nis­t­ra­­cinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 3–4, 6), Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. tikrinimo aktas Nr. 4MK-7.30-10 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ A tipo muitinės sandė­lio Nr. KA0232 2017 m. rugsėjo 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 7MK03013P, patvir­tinantys, kad Kauno teritorinės muitinės pareigūnai 2017 m. rugsėjo 6 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandė­lio Nr. KA0232, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų m., sandėlio steigimo leidi­mo Nr. LT02108, patik­rinimą, kurio metu, patikrinus UAB „Avilda“ programos „Muitinės sandė­lis“ prekių apskaitos regis­trų duomenis (laikotarpis nuo 2016-09-06 iki 2017-09-06) apie muiti­nės sandėlyje saugomas prekes pagal registruose nurodytus prekių KN kodus, nustatė, kad 2016-09-12 pagal laikinojo saugo­­­jimo deklaraciją Nr. 16LTKR6000LS001018 į muitinės sandėlio prekių apskaitą įtrauktos prekės „Naudoti asmeniniai daiktai“, KN kodas 9905, nors prekių, klasi­fi­kuo­jamų KN kodu 9905, saugo­jimas muitinės sandėlio steigimo leidime Nr. LT02108 nenumatytas; minėtos prekės išga­ben­tos iš muitinės sandėlio 2016-09-16 įforminus muitinio tranzito deklaraciją (b. l. 8–9, 10–12, 13, 14); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 17/0925-01 (b. l. 16–17); UAB „(duomenys neskelbtini)“ gene­ralinio direktoriaus 2006 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 11 Dėl muitinės sandė­lio vadovo pasky­ri­mo, patvirtinančio, kad direktorė R. V. paskirta muitinės sandėlio vadove (b. l. 38); Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finan­­sų ministerijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduo­tu leidimu taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą/galutinį vartojimą ir muitinės sandė­lio steigimo leidimu arba leidimu vykdyti veiklą E tipo sandėlyje Nr. LT02108, iš kurio maty­ti, kad jame nenu­ro­dytos prekės, klasifikuojamos KN kodu 9905 (b. l. 39); 2013 m. gruodžio 5 d. Muiti­nės sandėlio aptarnavimo sutartimi Nr. 6B-99, pagal kurios 2.20 punktą muitinės sandėlio savi­ninkas įsipareigoja muitinės sandėlyje saugoti tik muitinės sandėlio steigimo leidime nurodytas prekes; jei prekių saugojimui reikalingi valstybės institucijų leidi­mai, pažymėjimai, suderinimai ar kiti teisės aktais numatyti dokumentai, šias prekes muitinės sandė­lyje saugoti tik juos turint (b. l. 40–43).

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad R. V., būdama atsakinga už muiti­­nės sandėlio veiklą ir už priimtų į muitinės sandėlį prekių saugojimo paslaugų teikimą, teikė prekių saugojimo paslaugą prekei, neįvardintai muitinės sandėlio steigimo leidime. Šiais veiksmais pažei­dė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nusta­tomas Sąjungos muitinės kodeksas, 147 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad 148 straipsnyje nuro­­dyto leidimo turėtojas arba asmuo, saugantis prekes tais atvejais, kai prekės saugomos kitose muiti­­nės nustatytose ar jai priimtinose vietose, atsako už visą tai, kas išvardyta toliau: a) užtikrina, jog laikinai saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros; b) vykdo pareigas, susijusias su laiki­nai saugomų prekių saugojimu. Taip pat pažeidė 2013 m. gruodžio 5 d. Muitinės sandėlio aptar­­navimo sutarties Nr. 6B-99 2.20 punkto reikalavimą, kad muitinės sandėlio savininkas įsipa­rei­go­­ja muitinės sandėlyje saugoti tik muitinės sandėlio steigimo leidime nurodytas prekes. Todėl jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 209⁴ straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę ir už paslau­­­gų teikimo muitinės sandėliuose tvarkos pažeidimą.

Pažymėtina, kad ATPK 209⁴ straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas yra formalus, pasek­­­­­mės šiuo atveju nėra būtinas pažeidimo sudėties požymis, svarbu tik nustatyti, jog paslaugų teiki­­mo muitinės sandėlyje tvarka buvo pažeista. Šiuo atveju neabejotinai nustatyta, jog ji buvo pažeis­­ta, nes nesilaikyta reikalavimo muitinės sandėlyje saugoti tik sandėlio steigimo leidime nuro­dy­­tas prekes. R. V., būdama muitinės sandėlio vadove, buvo atsakinga už muitinės sandė­­lio veiklą ir už priimtų į muitinės sandėlį prekių saugojimo paslaugų teikimą, jai neabejotinai buvo žinoma tiek muitinės sandėlio steigimo leidime Nr. LT02108 nurodytos leidžiamos saugoti prekės, tiek muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 6B-99 sąlygos. Jos nurodytos aplinkybės, kad netyčia, per neapsižiūrėjimą nepa­si­tik­rino, kad muitinės sandėlio leidime nėra įtrauktas prekių kodas 9905; tai, kad sandėlyje buvo padėtos prekės neleistinu kodu, matosi muitinei pateiktoje ketvir­­čio ataskaitoje už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2016-09-30, nepa­nai­­kina veikos netei­sėtumo ir nešalina administra­ci­nės atsakomybės.

Taip pat pažymėtina, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalis numatė, kad administracinė nuobau­da gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Admi­nistracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numa­tytus pažei­­­dimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nusta­ty­mo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. R. V. veika atitinka ATPK 209⁴ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudė­­­tį, todėl nuobaudos skyrimo terminai turi būti skaičiuojami nuo dienos, kai buvo nustatyta, kad toks pažeidimas buvo padarytas, t. y. nuo tos dienos, kai paaiškėjo, kad buvo pažeista paslaugų teiki­­mo UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlyje tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie tai, kad gali­­­mai buvo padarytas pažeidimas, muitinės pareigūnai nustatė 2017 m. rugsėjo 6 d. atlikę patikr­i­ni­­mą ir surašę tikrinimo aktą (b. l. 8–9). Būtent ši diena ir yra pažeidimo nustatymo diena, ir termi­nas administracinei nuobaudai skirti skaičiuojamas nuo šios dienos, todėl nei administracinio teisės pažeid­imo protokolo surašymo dieną, nei nutarimo priėmimo dieną šis terminas dar nebuvo suėjęs. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., 2016 m. vasario 23 d. nutartis admi­nistracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-746/2016, 2017 m. sausio 10 d. nutar­tis admi­nis­tracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-677/2017, 2017 m. vasario 14 d. nutartis admi­nis­t­ra­cinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-13-696/2017). Pažymėtina, kad Kauno teritorinės muiti­nės direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu admi­­nistracinės nuobaudos skyrimo R. V. atžvilgiu terminas pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 5).

R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisi­pa­ži­no padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama admi­­nistracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įsta­tymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asme­­­nys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisin­gumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustato­mos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavo­jingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atve­ju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažei­di­mo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griež­­tumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažei­dimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straip­s­nyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vado­vau­damasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numa­tyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti admi­nistracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numa­­­tyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įsta­­tymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebū­tų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-51-489/2017).

Skiriant R. V. nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, juo niekam žala nepadaryta – teismo posėdžio metu pateiktas Lietu­vos muitinės LITAR išrašas patvirtina, kad muito mokesčio už prekes, kurių kodas 9905000000, mokėti nereikia (b. l. 49). Taip pat įvertinama tai, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplin­ky­bė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, duomenų, kad anksčiau būtų padariusi panašaus pobū­džio pažeidimų ar kitų administracinių nusižengimų, administracinių teisės pažeidimų, byloje nėra. Pats pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, nes iš muitinės sandėlio ataskaitos už 2016-07-01- 2016-09-30 laikotarpį matyti, kad tokios pat prekės su neleistinu priimti saugojimui kodu buvo priimtos tik vieną kartą (b. l. 28-35).

Įvertinus visas nutarime išdėstytas pažeidimo padarymo aplinkybes, o taip pat tai, kad realus pavo­jus visuomenės ar valstybės interesams nekilo, darytina išvada, kad pažeidimo pavo­jin­gu­mas šiuo atveju mažes­­­nis, negu rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ATPK 209⁴ straip­snio 2 dalies sankcijoje. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju galimas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymas, kadangi net ir minimalios 1 448 Eur baudos paskyr­i­mas už pirmą kartą padarytą admi­nistracinį teisės pažeidimą, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, pada­rytos veikos pavo­jin­gu­mą, pažeidimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju būtų akivaizdžiai nepro­por­cinga, t. y. per griežta, priemonė nuobaudos tikslams pasiekti ir neatitiktų teisingumo principo. Todėl teismas daro išvadą, kad ir švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas, nagrinė­ja­mu atveju bus pakankama nuobauda ir pakan­­­ka­ma prevencinė priemonė, o tokios nuobaudos paskyrimas atitiks administracinei nuobau­dai kelia­mus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1, 8 dalimis, 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis,

nutaria:

R. V. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietu­vos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209⁴ straipsnio 2 dalyje, ir, pritai­kius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka