Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-594-418/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-08
Bylos Nr.
1-594-418/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18857-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Leonora Jakubauskienė
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Algis Prieskienis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-594-418/2021Teisminio proceso Nr.1-01-1-18857-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 8 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,sekretoriaujant V. Š.,dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei,kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Algiui Prieskieniui,transporto priemonės savininkei A. S. K.,laiduotojai J. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2021 m. birželio 10 d. apie 19.19 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. S. K., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,68 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 10 d. dirbo Jovaišių kaime pas motiną. Apie 19.00 val. jis važiavo į namus Druskininkuose, motinai A. S. K. priklausančiu automobiliu „F. S.“. Automobilis jam yra perduotas pastoviam naudojimui. Važiuojant jam sukilo spaudimas, pasidarė silpna. Pasijutęs prastai sustojo, pasivaikščiojo, tačiau geriau nepasidarė. Kadangi automobilio bagažinėje turėjo alkoholio nusprendė išgerti 100 gramų degtinės, kadangi alkoholis numuša spaudimą. Išgėręs nusprendė važiuoti, nes manė, kad spės grįžti į namus, kol dar nesuveikė alkoholis. Privažiavus prie namų jį sustabdė policijos pareigūnai. Supranta, kad išgėrus vairuoti negalima, dėl savo veiksmų labai gailisi, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Transporto priemonės savininkė A. S. K. paaiškino, kad automobilį „F. S.“ ji įsigijo seniai, kai dar buvo gyvas jos vyras. Automobilis buvo daužtas, todėl jos vyras su sūnumi (kaltinamuoju) jį suremontavo. Paskutiniu metu automobilį ji perdavusi naudotis sūnui, kadangi ji pati automobilio nevairuoja. Automobilis jai yra reikalingas.

Laiduotoja J. V. paaiškino, kad kartu su kaltinamuoju gyvena 12 metų, auginą nepilnametį sūnų. Kaltinamasis yra darbštus, rūpinasi sūnumi, išgėręs niekada automobiliu nevažiuodavo. Ji pati alkoholio nevartoja ir daro įtaką, kad jo nevartotų ir kaltinamasis. Automobilis „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo motinai, tačiau faktiškai juo naudojasi kaltinamasis.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, todėl vykdomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, jo kaltę vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):

Iš liudytojos M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodymų matyti, kad 2021 m. birželio 10 apie 19.10 val., ji vyko keliu Seirijai - Leipalingis - Druskininkai, Druskininkų kryptimi. Važiuojant pagrindiniu keliu ir privažiavus prie įvažiavimo į „Snow Arenos“ pastebėjo išvažiuojantį automobilį „F. S.“, baltos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išvažiavo iš šalutinio kelio. Automobilis išvažiavo priešpriešai jos vairuojamam automobiliui ir įvažiavo į saugumo salelę. Minėto automobilio vairuotojas sugrįžo vėl į dešinę eismo juostą ir pavažiavęs apie 100-200 metrų užvažiavo ant dešinio kelkraščio, o po to vėl sugrįžo į važiuojamąją dalį. Jis ant dešinio kelkraščio užvažiavo kelis kartus. Jo važiavimo greitis buvo apie 30-40 km/h. Sprendžiant iš tokio automobilio vairuotojo važiavo jai susidarė įspūdis, kad jis galimai neblaivus, todėl ji paskambino Bendruoju pagalbos Nr. 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Ji tuo metu važiavo jam iš paskos, kadangi buvo ištisinė kelio ženklinimo linija, todėl negalėjo jo aplenkti. Automobilis „F. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į Druskininkus, o ji jam iš paskos. Po to, minėto automobilio vairuotojas sustojo prie Veisiejų - Neravų gatvės sankryžos, ir pasuko į Neravų gatvę ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji pasakojo automobilio vairuotojo maršrutą. Po to, automobilio vairuotojas pasuko link sodų bendrijos iš nuvažiavo Dainavos gatve, o ji važiavo toliau jam iš paskos. Automobiliui sustojus prie vieno iš gyvenamųjų namų iš pradžių vairuotojas neišlipo. Jis automobilyje sėdėjo apie 2-3 min. Iš automobilio vairuotojo sėdynės išlipęs vyras nuėjo link namo, apie 3-5 m. atstumu. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Iš automobilio „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo tik vienas asmuo, tai yra tas vyriškis, kuris išlipo, daugiau asmenų nebuvo. Ji prie minėto automobilio buvo sustojusi apie 3-4 m. atstumu ir sėdėjo savo automobilyje, bei bendravo su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnams ji nurodė savo asmens duomenis ir papasakojo ką matė. Kaip jau nurodė be minėto vyriškio daugiau asmenų nebuvo, o jis buvo tik vienas. Išlipęs iš automobilio „F. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nieko rankose neturėjo, alkoholinių ar kokių nors kitokių gėrimų negėrė. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai, tai yra beveik iš karto sustojus. Šio įvykio ji nefotografavo, nefilmavo, automobilyje nėra įrengtas vaizdo registratorius (b. l. 53-55).

Iš liudytojos A. S. K. parodymų matyti, kad V. K. yra jos sūnus. Jis gyvena atskirai, tai yra ne kartu su ja. Ji turi jai nuosavybes teise priklausantį automobilį „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau automobiliu kartais naudojasi ir jos sūnus V. K.. Kada konkrečiai įsigytas automobilis įvardinti negali, galimai prieš 15-17 metų laiko, negali nurodyti ir sumos, nes praėjo ilgas tarpas ir automobilis buvo daužtas. Automobilio pirkimo - pardavimo dokumentų neturi išsaugojusi. Kokia šiuo metu automobilio vertė ji net nežino. Sūnui V. K. šiuo automobiliu naudotis nereikia jos leidimo. Apie tai, kad sūnus vairavo neblaivus, ji nurodyti nieko negali, kadangi apie tai tik šioje apklausoje sužinojo. Tik apklausos metu ji sužinojo, kad jai nuosavybes teise priklausantis automobilis yra sulaikytas ir saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje. Ji prašo jai grąžinti automobilį „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ji yra jo savininkė, be to, saugojant reikėtų už jį mokėti papildomus pinigus (b. l. 60-61).

Iš liudytojo A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodymų matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2021 m. birželio 10 d. nuo 07.00 val. iki 19.00 val., jis dirbo kartu viename policijos ekipaže su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patruliu G. G.. 2020 m. birželio 10 d. apie 19.19 val., jie per radijo ryšį iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad keliu Lazdijai – Druskininkai pavojingai važiuoja automobilis „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėja vėliau jiems nurodė kaip vyko paskui minėtą automobilį ir nurodė jo važiavimo kryptį. Kaip telefonu buvo nurodoma, kad buvo vykstama keliu Lazdijai – Druskininkai, link Druskininkų, o po to įvažiuota į Druskininkus, vykstama Veisiejų gatve iki Veisiejų – Neravų gatvių sankryžos, šioje sankryžoje pasukama į kairę ir vykstama Neravų gatve, o po to pasukama į dešinę ir vykstama į sodų bendriją, Dainavos gatvę. Pranešėja nurodė, kad automobilio važiuotojas įvažiavo į Dainavos 11-oji gatvę ir sustojo prie gyvenamojo namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pranešėja nurodė, kad ji laukia policijos pareigūnų prie minėto namo. Įvažiavus į Dainavos 11-oji gatvę, iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo V. K.. Jis išlipęs iš automobilio nuėjo už gyvenamojo namo. Daugiau asmenų iš automobilio neišlipo. Jis išlipęs iš tarnybinio automobilio ir nuėjo už gyvenamojo namo kur buvo nuėjęs V. K.. V. K. buvo pasiteirauta kam priklauso automobilis „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarasis nurodė, kad automobilis priklauso jam, ir paklausė kokios problemos. V. K. paklausus, kas vairavo automobilį, pastarasis nurodė, kad neva vairavo ne jis, pasiteiravus kur automobilio rakteliai, jis atsakė, kad nežino, o paprašius atgniaužti rankos kumštį, jame buvo minėto automobilio rakteliai. G. G. bendravo su pranešėja, kuri nurodė, kad jis važiavo paskui aukščiau paminėtą automobilį ir iš kurio išlipo V. K., daugiau su juo asmenų nevažiavo. V. K. išlipęs iš automobilio jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Pirmuoju tikrinimu 19.30 val. alkoholio kiekio matuokliu V. K. buvo nustatytas 2.84 promilių girtumas. Antruoju tikrinimu 19.49 val. buvo nustatytas 2.68 promilių girtumas. Apie sulaikytą neblaivų vairuotoją radijo ryšiu buvo informuotas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas (b. l. 45-47).

Įvykio vietos apžiūros 2021 m. birželio 10 d. protokole ir foto lentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Neravų k., Dainavos 13-oji gatvėje. Prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), gatvėje stovi Alytaus AVPK Druskininkų PK pareigūnų tarnybinis automobilis su švyturėliais ir skiriamaisiais ženklais, ir jų patikrinimui stovintis baltos spalvos automobilis „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. S. K., kurį vairavo V. K.. Automobilyje vertingų daiktų nėra. Po apžiūros automobilis „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas ir nugabentas saugojimui į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Alytaus r., Užubalių k., Ūdrijos kelias 24 ir užplombuotas plombomis nuo Nr. 65260 iki Nr. 65264. Automobilio „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelis paimtas ir saugomas kartu su automobiliu. Įvykio vieta filmuota telefonu „Samsung“ ir tarnybinio automobilio kamera ir Body kameromis. Vaizdo įrašas įkelta į IBP sistemą (b. l. 16-25).

Iš 2020 m. birželio 10 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad jame nurodyta, jog automobilis „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabentas vilkiku „MAN“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Alytaus raj. Užubalių k., Ūdrijos kel. 24 (b. l. 28).

Iš VĮ „Regitra“ išduoto transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), ir išrašo iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra A. S. K. (b. l. 60).

Iš 2021 m. birželio 15 d. nutarimo matyti, kad automobilis „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas saugojimui jo savininkei A. S. K. (b. l.30-32).

Iš 2020 m. birželio 10 d. Neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio patikros rezultatų šaknelių matyti, jog neblaivumo matavimo prietaiso „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM02055 (patikros sertifikato Nr. 1415997) duomenimis 2020 m. birželio 10 d. 19.30 val. V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,84 promilių neblaivumas, o pakartotinai 19.49 val. nustatytas 2,68 promilių neblaivumas (b. l. 38, 39, 40).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės matyti, jog automobilio „F. S.“, kurio variklio darbinis tūris 1905 cm-3 (kuras - dyzelinas), pagaminto 1999 m., įvykio metu rinkos vertė 876,90 eurų be PVM ir 1110 eurų su PVM (b. l. 37).

Nurodyti, teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. K. 2021 m. birželio 10 d. apie 19.19 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,68 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore). Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Byloje gauti kaltinamojo V. K. ir J. V. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 137-138, 163-165). Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis V. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas (b. l. 91), vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta (b. l. 92), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b. l. 97), nedirba, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 94, 102, 103), Druskininkų savivaldybės administracijos Viečiūnų seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi, augina nepilnametį vaiką (b. l. 101). Iš teisiamajame posėdyje V. K. duotų paaiškinimų, jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis neigiamai vertina tokio savo elgesio pasekmes ir labai gailisi, kas yra pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti ar kitu būdu pažeidinėti įstatymus ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, kas atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Byloje yra pateiktas rašytinis laiduotojos J. V. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą (b. l. 163-164). J. V. yra kaltinamojo gyvenimo partnerė, kartu su kaltinamuoju augina nepilnametį sūnų (b. l. 101), dirba UAB „E. S.“ gėlininke, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 166). J. V. neteista (b. l. 171), administracine tvarka nebausta (b. l. 172). Įvertinęs laiduotojos asmenybę, teismas sprendžia, kad nurodyti duomenys liudija, jog J. V. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir kaip laiduotoja pagal asmenines savybes yra tinkama bei verta teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo, taip pat laiduotojos asmenybes savybes, tai, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo sistemingas kaltinamojo veikimas, o tik vienkartinis veiksmas, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų įstatymo nustatytą laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise trejiems metams ir turto – transporto priemonės – konfiskavimą.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio (2,68 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), jo veikos motyvus ir tikslus (vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio dienos metu, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančiu aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas, vairavo transporto priemonę, todėl siekiant apriboti kaltinamajam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus ir taip siekiant bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus tai, kad kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, naudotis specialia teise jam uždraustina nustatant trejų metų terminą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo įsitikinimu toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas padės kaltinamajam įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu – V. K. yra taikomi analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 10 d.

Remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas, nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. K. nusikalstamą veiką padarė motinos A. S. K. vardu registruotu automobiliu „F. S.“, valst. registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). Iš kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų automobilis „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. K. buvo perduotas naudotis jam ir faktiškai šiuo automobiliu naudojosi jis. A. S. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad automobiliu faktiškai naudojosi jos sūnus – kaltinamasis, ji automobilio nevairuoja. Įvertinus tokias aplinkybes darytina išvada, kad automobilio savininkė A. S. K. automobilį „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai naudotis yra perdavusi kaltinamajam ir pati juo nesinaudoja. Iš kaltinamojo į bylą pateiktos transporto priemonės „F. S.“, vertinimo ataskaitos (b. l. 140-149) matyti, kad „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 270 Eur su PVM. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam pažeidimui ar jo asmenybei, nenustatyta. Teismo vertinimu turto konfiskavimo taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių ir interesų akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaip jau minėta, kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, negalvodamas apie galinčias kilti pasekmes ir tik atsitiktinai išvengė sunkesnių padarinių, todėl siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, nors automobilis yra registruotas kaltinamojo motinos A. S. K. vardu, tačiau baudžiamojoje byloje nustačius, kad faktiškai juo naudojosi kaltinamasis, todėl yra pagrindas automobilį „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu, tai nepažeis proporcingumo principo, o padės pasiekti konkretų tikslą – darys prevencinį poveikį.

V. K.

ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-85), kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimas naudotis specialia teise) vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina, o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301- 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 3 punktu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 10 d.;

automobilį „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), registruotą A. S. K. vardu ir automobilio užvedimo raktą, saugomus pas A. S. K., konfiskuoti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

I. V. K., kad jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Leonora Jakubauskienė