Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės mažosios bendrijos „Saulės ir vėjo namai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo (buvusio Plungės apylinkės teismo) 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Adiurate“, uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“, uždarajai akcinei bendrovei „Kuberas“, uždarajai akcinei bendrovei „Possessio“, uždarajai akcinei bendrovei „IPS technik“, uždarajai akcinei bendrovei „Mėguvos vila“, uždarajai akcinei bendrovei „Hortisas“, uždarajai akcinei bendrovei „Skogas“, mažajai bendrijai „Saulės ir vėjo namai“, mažajai bendrijai „Sweet sun“, mažajai bendrijai „Laserprime“, mažajai bendrijai „SG Invest“, mažajai bendrijai „Monrai“, G. B., D. B., M. B., R. B. (R. B.), R. N., A. K., I. K., Z. K., A. P., L. N., K. T., L. K., G. T., K. Š., A. P., I. P., R. T., R. A., L. B., G. S., A. V., E. Š., R. A., R. K., A. V., M. Š., R. P., J. P., E. T., J. J. (J. J.), I. J., N. G., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Senva“, mažoji bendrija „Kroop investment“, Ž. B., V. R., J. T., V. R., L. Š., Š. G., R. T., K. S., O. O. (O. O.), A. W., M. W. (M. W.), uždaroji akcinė bendrovė „Erdvė profesionalams“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu yra dvi būtinos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

10. Apeliantė atskarajame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiama teismo nutartimi laikinoji apsaugos priemonė taikyta nepagrįstai, ir atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog ieškovė neįrodė laikinosios apsaugos priemonės taikymui būtinų sąlygų.

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-305-995/2025 pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ji, be kitų reikalavimų, prašo: panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 11 d. išduoto leidimo statyti naują(-us) statinį(-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą dėl dalies, kuria suteikiama teisės statyti 57 naujus statinius žemės sklypuose; įpareigoti statytojus per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pastatams, esantiems žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), parengti teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius atitinkančią projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; nustatytu terminu neatlikus nurodytų veiksmų – įpareigoti statytojus Palangos miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB „Adiurate“ lėšomis nugriauti (išardyti) minėtuose žemės sklypuose pagalbinio ūkio paskirties pastatus ir, jeigu bus reikalinga, pertvarkyti pastatytus pastatus taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir sutvarkyti statybvietę; nustatytu terminu minėto įpareigojimo neįvykdžius – suteikti teisę Inspekcijai nugriauti minėtuose žemės sklypuose naujai pastatytus pagalbinio ūkio paskirties pastatus ir sutvarkyti statybvietę Palangos miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojos UAB „Adiurate“ lėšomis. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus.

12. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas (buvęs Plungės apylinkės teismas) civilinėje byloje priimta 2024 m. liepos 19 d. nutartimi tenkino ieškinyje ieškovės pareikštą prašymą ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – nutarė atlikti įrašą viešame registre dėl žemės sklypuose nurodytų pastatų nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki visiško teismo sprendimo civilinėje byloje įvykdymo. Klaipėdos apylinkės teismo (buvusio Plungės apylinkės teismo) 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas minėtos 2024 m. liepos 19 d. teismo nutarties aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse dėl vieno žemės sklypo adreso.

13. Byloje ieškovė 2024 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, ar kitaip šį turtą apsunkinti. Ieškovė minėtą prašymą grindė aplinkybėmis, kad 2024 m. liepos 19 d. nutartimi teismas tenkino Inspekcijos prašymą ir nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl žemės sklypuose nurodytų pastatų nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki visiško teismo sprendimo civilinėje byloje įvykdymo, tačiau Inspekcija pastebėjo, kad pateikdama ieškinį ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones per klaida du kartus nurodė pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik dėl dviejų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o dėl pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos.

14. Pirmoji prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo stadija yra ieškovo reikalavimo preliminaraus (lot. prima facie (iš pirmo žvilgsnio)) pagrįstumo vertinimas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Preliminarus ieškovo pareikštų reikalavimų vertinimas nereiškia bylos ir ieškinio nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro prielaidą įvertinti, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nustatytas tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir nenustatyta, jog ieškovės pareikštas reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo laikinajai apsaugos priemonei taikyti būtinų sąlygų, tačiau atskirajame skunde nenurodė konkrečių argumentų, kuriais iš esmės ginčytų pirmąją sąlygą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje, nenustačius akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, nėra pagrindo vertinti, kad pagal ieškinio reikalavimą net tikėtinai negalėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad klausimo dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo aspektu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) egzistavimą nustatė pagrįstai.

16. Atsakovė atskirajame skunde dėstomais argumentais iš esmės nurodo, kad nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė nurodo, kad ieškovė neįrodė realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o pirmosios instancijos teismas tokios grėsmės nenustatė. Apeliantės vertinimu, ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų būtinumą ir proporcingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė vadovaudamasis prielaidomis, nes ieškovė, motyvuodama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neišskyrė kaip ir kokiu būdu, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas keltų grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

17. Pagrįsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra jį teikiančio byloje dalyvaujančio asmens ar kito suinteresuoto asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, procesinė pareiga (CPK 178 straipsnis). Priešinga šalis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sąlygų buvimą.

18. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo (buvusio Plungės apylinkės teismo) 2024 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl žemės sklypuose nurodytų pastatų nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki visiško teismo sprendimo civilinėje byloje įvykdymo. Minėta teismo nutartis ir ja civilinėje byloje pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra galiojanti. Pažymėtina, kad ieškovė 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo grindė tuo, kad ankstesne pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl ieškovės prašyme buvusio rašymo apsirikimo nebuvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė dėl vieno pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės 2024 m. lapkričio 29 d. prašymo turinio matyti, kad šis vėlesnis ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę iš esmės kildinamas iš tų pačių aplinkybių, kuriomis ieškovė grindė ieškinyje nurodytą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Ieškovė iš esmės prašė ištaisyti klaidą, kai dėl ieškovės prašyme netiksliai nurodyto pastato unikalaus numerio, vieno pastato, esančio tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos, ir prašė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – atlikti įrašą viešajame registre dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

19. Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokia priemonė laikinai apriboja vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑118‑516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Taigi tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė užkerta kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai ir atsirasti naujiems ginčo turto savininkams.

20. Pažymėtina, kad byloje keliamas klausimas dėl statybą leidžiančio dokumento dalies teisėtumo. Be to, ieškinio tenkinimo atveju, be kita ko, apeliantė būtų įpareigota nurodytiems pastatams, esantiems, be kita ko, žemės sklype (duomenys neskelbtini), parengti teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius atitinkančią projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, o nustatytu terminu neįvykdžius nurodyto įpareigojimo – apeliantė būtų įpareigota nugriauti (išardyti), be kita ko, žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties pastatus ir jeigu bus reikalinga pertvarkyti pastatytus pastatus taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir sutvarkyti statybvietę; neįvykdžius šio įpareigojimo suteikiant teisę Inspekcijai nugriauti naujai pastatytus pagalbinio ūkio paskirties pastatus ir sutvarkyti statybvietę.

21. Ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai siejami su ginčo objekto tolesnio statuso galimu pasikeitimu. Ieškovės ieškinio reikalavimų pobūdis pagrindžia ieškovės siekį užtikrinti, kad ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, taip sudarant galimybę užtikrinti ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą.

22. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai pritaikė neproporcingą laikinąją apsaugos priemonę, nes atsakovės teisės buvo neproporcingai apribotos, užkertant galimybę disponuoti savo turtu, nuomoti jį ir gauti iš to pajamas, sudaryti sutartis ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai, kad skundžiama teismo nutartis nemotyvuota, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra prevencinė priemonė, užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai ir atsirasti naujiems ginčo turto savininkams. Atsižvelgiant į ieškinio turinį ir ieškovės reiškiamus reikalavimus iš esmės svarbu įtvirtinti laikiną bylos šalių teisinių santykių stabilumą, kad bylos nagrinėjimo metu išliktų status quo ir būtų išvengta veiksmų, dėl kurių gali pasunkėti galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Taigi būtent atlikus įrašą viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo pasiekiami laikinosios apsaugos priemonės taikymo tikslai. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad analogiška laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta ir kitiems ginčo statiniams, kurių statybą leidžiančio dokumento dalies galiojimo panaikinimo klausimas yra nagrinėjamas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad taikytas laikinas apribojimas šiuo atveju nepažeidžia proporcingumo principo, ir atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga siekiamiems tikslams, o ieškovės siekiamų tikslų įgyvendinimui pakanka įrašo Nekilnojamojo turto registre apie iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju turtu.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja abiejų sąlygų taikyti laikinąją apsaugos priemonę visuma (CPK 144 straipsnio 1 dalis), dėl to pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad skundžiama teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė sudaro pagrindą konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normą yra tais atvejais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – procesiniu sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; ir kt.). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-916/2021, 41 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 16 punktą).

25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąja apsaugos priemone taikė apribojimus ne tik atsakovei, bet ir kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims – atsakovės vardu (interesais) veikiantiems asmenims ir (ar) komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms, tačiau šių deklaratyvių teiginių konkrečiais ir objektyviais duomenimis nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Skundžiama nutartimi kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims nėra nustatomos, panaikinamos ar pakeičiamos teisės ar pareigos, tiesiogiai modifikuojama jų teisinė padėtis. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės teiginiai dėl pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą atmestini kaip nepagrįsti.

26. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį ir bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai konstatavo esant pagrindą taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Klaipėdos apylinkės teismo (buvusio Plungės apylinkės teismo) 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodyta, kad, siekiant proceso ekonomiškumo, teismo nutartis išsiunčiama ieškovei ir atsakovams, kuriems šios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas gali turėti įtakos naudojantis daiktu, kuriam taikomi apribojimai, t. y. atsakovams MB „Saulės ir vėjo namai“, R. P. ir J. P.. Atitinkamai, siekiant proceso ekonomiškumo, siunčiama ir apeliacinės instancijos teismo nutartis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo (buvusio Plungės apylinkės teismo) 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties kopijas išsiųsti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, atsakovams mažajai bendrijai „Saulės ir vėjo namai“, R. P. ir J. P..