- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-03
- Bylos Nr.
- 1A-170-366/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43264-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Algirdas Gaputis, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- M. R.
- Advokatai
- Dovilė Baniulė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Danutės Švitinienės ir Algirdo Gapučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018-04-19 nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl G. M. turto vagystės) ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams;
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. B. ir S. C. turto vagystės) ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. Š. turto vagystės) ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. P. turto vagystės) ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. S. turto vagystės) ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši apėmimo būdu subendrinta bausmė ir kitos šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta M. R. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. pirmosios instancijos teismo nuteistas už šias nusikalstamas veikas:slapta pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į automobilį: 2017 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, išdaužęs priekinių keleivio durelių stiklą, įsibrovė į VĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kur slapta pagrobė G. M. priklausančią rankinę 70 Eur vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės, akiniai su dėklu 40 Eur vertės, piniginė 10 Eur vertės, varinė plokštelė su Šv. Marijos atvaizdu 100 Eur vertės, priklausantys G. M., G. M. vardu išduota AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. M. vardu išduota AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajam G. M. 420 Eur turtinę žalą; be to, jis neteisėtai įgijo, laikė elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, išdaužęs priekinių keleivio durelių stiklą ir įsibrovęs į VĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v. Nr. (duomenys neskelbtini) bei slapta pagrobęs G. M. priklausančią rankinę, kurioje buvo G. M. vardu išduota AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. M. vardu išduota AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 23 d., nuo 13.24 val. iki 13.26 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas G. M. AB (duomenys neskelbtini) banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei banko kortelės PIN kodu, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir iš G. M. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus išgrynino 1200 Eur, tokiu būdu, apgaule savo naudai įgijo G. M. priklausantį 1200 Eur vertės turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. M. 1200 Eur turtinę žalą;taip pat jis slapta pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į automobilį: 2017 m. rugsėjo 19 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime, išdaužęs šoninį lango stiklą, įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kur slapta pagrobė S. C. priklausančią rankinę, kurioje buvo 52 eurai, ir R. B. priklausantį kelioninį krepšį 10 Eur vertės, kuriame buvo: maisto dėžutė 2 Eur vertės, rankinė 20 Eur vertės, kurioje buvo 95 eurai, kortelių dėklas 15 Eur vertės, GPS įrenginys su įkrovikliu (duomenys neskelbtini) 50 Eur vertės, laisvų rankų įrangos įkroviklis 10 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) su įkrovikliu 40 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) įkroviklis 10 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. C. 52 Eur turtinę žalą, o nukentėjusiajam R. B. 252 Eur turtinę žalą; taip pat jis slapta pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į automobilį: 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) miške, išdaužęs priekinį keleivio lango stiklą, įsibrovė į D.Š. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kur slapta pagrobė A. Š. priklausančius nešiojamą kompiuterį (duomenys neskelbtini) 150 Eur vertės, rankinę 5 Eur vertės, kurioje buvo 100 Eur grynųjų pinigų ir piniginę 5 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Š. 260 Eur turtinę žalą; taip pat jis slapta pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2017 m. spalio 12 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), sulaužęs durų įleidžiamosios spynos širdelę, įsibrovė į V. P. priklausantį butą ir iš ten slapta pagrobė nešiojamą kompiuterį (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės, vyrišką rankinį laikrodį 50 Eur vertės, vyrišką rankinį laikrodį (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės, du auksinius vestuvinius žiedus 200 Eur vertės (1 žiedo kaina 100 Eur), vieną auksinį vyrišką žiedą 150 Eur vertės, 200 Eur grynųjų pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. 1800 Eur turtinę žalą; taip pat jis slapta pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2017 m. spalio 13 d., apie 08 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), išlaužęs durų įleidžiamosios spynos širdelę, įsibrovė į J. S. priklausantį butą ir iš ten slapta pagrobė televizorių (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės, televizorių (duomenys neskelbtini) 140 Eur vertės, 38 poras kojinių 30,40 Eur vertės (1 poros kaina 0,80 Eur), dovanų maišelį 1 Eur vertės, kuriame buvo maisto papildai „Kalcis-magnis-cinkas“ 10 Eur vertės ir šokolado plytelė „Milka“ 3,50 Eur vertės, priklausančius J. S., tuo padarydamas nukentėjusiajai Z. S. 784,90 Eur turtinę žala.L. Š. pateikė apeliacinį skudą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo taikyti jo atžvilgiu baudžiamojo įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo š.m. sausio 1 d.Nesutikdamas su paskirta bausme, M. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas švelninti bausmę. Nurodo, kad teismas jo atžvilgiu turėjo taikyti BK 62 straipsnį, nes jis nuoširdžiai prisipažino. Mano, kad byloje yra galimybė pritaikyti ir BK 75 straipsnį, nes, kaip rodo byloje esantys dokumentai, susirado pastovų darbą ir tai rodo, kad keičiasi į gerąją pusę. Teismo posėdžio metu M. R. gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Nuteistasis M. R. neginčija savo kaltės, sutinka su padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.Nuteistajam už padarytus nusikaltimus teismas parinko pačią griežčiausią sankcijose esančią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, pateikdamas tokio savo sprendimo motyvus. Teismas nurodė, kad M. R. padarė aštuonias nusikalstamas veikas, viena iš jų priskiriama nesunkių ir septynios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis). Anksčiau 8 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumai neišnykę, yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šie duomenys leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad teisiamasis yra neigiamai orientuota asmenybė, nelinkusi daryti išvadų ir keisti savo gyvenimo būdą, todėl bausmės tikslai bus pasiekti už jo padarytus nusikaltimus taikant laisvės atėmimo bausmes. Su minėtais teismo motyvais bei sprendimu skirti terminuotas laisvės atėmimo bausmes sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nes švelnesne bausmės rūšimi jos tikslai nebūtų pasiekti.Nustatydamas bausmių trukmę, teismas įstatymų, reglamentuojančių bausmių individualizavimą, taip pat nepažeidė. Teismas įvertino, kad padarytos tyčinės, savanaudiškos ir baigtos veikos, teisiamas devintą kartą, teistumai neišnykę. Tačiau teisiamojo atsakomybę švelnino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Be to jis sutiko atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą žalą, iki sulaikymo ieškojo darbo. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas nustatė už M. R. padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu mažesnės už straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkis (BK 54, 61 straipsniai). Tokios bausmės negali būti laikomos per griežtomis. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtas bausmes, teismas įstatymų taip pat nepažeidė. Bausmės skyrimą už kelis nusikaltimus reglamentuoja BK 63 straipsnis. Teismas pirma apėmimu subendrino bausmes, skirtas už nusikaltimus, padarytus idealia nusikaltimų sutaptimi, po to bendrino daliniu sudėjimo būdu. Paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta, juolab kad ji mažinta trečdaliu BK 64¹ straipsnyje numatyta tvarka ir nustatyta galutinė dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti, aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi jau yra pirmosios instancijos teismo įvertinta skiriant bausmę, todėl dar labiau švelninti bausmę dėl tos pačios aplinkybės nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Šis prašymas taip pat negali būti tenkinamas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidedamas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, tačiau su sąlyga - yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju, kai M. R. sistemingai daro nusikalstamas veikas, paskirtomis griežtomis bausmėmis jų tikslai nepasiekiami, nėra jokio pagrindo taikyti šį nuteistojo teisinę padėtį švelninantį įstatymą. Įvertinus minėtas aplinkybes, keisti skundžiamą teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.