Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-1297-1098/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2-1297-1098/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Ieškovas
PlusPlus Capital AS
Atsakovas
T. K.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovei T. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė PlusPlus Capital AS (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. K. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 1 882,53 Eur negrąžinto kredito dalį, 1 526,51 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 169,43 Eur delspinigius, 12,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 882,53 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad akcinė bendrovė „Swedbank“ (toliau – „Swedbank“, AB) su atsakove 2008 m. spalio 6 d. sudarė kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį pradinė kreditorė AB „Swedbank“ suteikė atsakovei kreditą, atsakovė, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė su atsakove sudarytą sutartį nutraukė. 2012 m. sausio 11 d. suėjo prievolės įvykdymo terminas. 2016 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į skolininkus PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2016 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į skolininkus ieškovei PlusPlus Capital. Reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu atsakovės skola 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo perleista PlusPlus Capital AS. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovė buvo informuota išsiunčiant jai pranešimą registruotu laišku.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai.

4. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, siųsti atsakovei ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini, Vilnius), grįžo neįteikti, pažymoje nurodyta, kad gavėjas neatsiėmė pašte siuntos per nustatytą saugojimo terminą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė nedirba. Gyventojų registro duomenimis, informacijos apie atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresą nėra, atsakovė deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę – Nyderlandus. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, konstatavo, kad atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, todėl nėra galimybės atsakovei procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnyje nustatytais būdais. Kadangi bylai išnagrinėti būtina sąlyga yra procesinių dokumentų įteikimas atsakovei CPK nurodytais būdais, o jų atsakovei neįteikus, bylos išnagrinėjimas nebūtų galimas, todėl procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

5. Atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. spalio 6 d. pradinė kreditorė AB „Swedbank“ ir atsakovė sudarė kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu AB „Swedbank“ atsakovei iki 2011 m. rugsėjo 30 d. suteikė 6 500,00 Eur kredito limitą (bendra mokėtina vartojimo kredito suma 9 360,59 Eur) (e. b. l. 17-18). Pagrindinė atsakovės pagal sutartį prisiimta prievolė – laiku mokėti einamąsias kredito grąžinimo ir kitas įmokas. Atsakovei tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, 2016 m. balandžio 7 d. pretenzija Nr. SR/16-8952 atsakovė buvo raginama padengti susidariusį įsiskolinimą (el. b. l. 7). Ieškovės teigimu, atsakovei ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, AB „Swedbank“ kredito sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė.

8. 2016 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė AB „Swedbank“ perleido „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės skolą, kylančią iš sutarties, (e. b. l. 6). 2016 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido ieškovei PlusPlus Capital AS kreditorinio reikalavimo teises į skolininkės įsiskolinimą (e. b. l. 16,19). Ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pastarosios pagal kredito sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

9. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011)

10. Kredito sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi. Atsakovei paskolos forma buvo suteiktas kreditas asmeninėms reikmėms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 2 straipsnio 19 ir 22 dalys). Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

11. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

12. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė iki šios dienos nėra grąžinusi 1 882,53 Eur dalies jai suteikto kredito. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų padengusi nurodytą įsiskolinimą ieškovei ar pirminiams kreditoriams, nėra. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 882,53 Eur dydžio negrąžinto kredito dalį yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

13. Kredito sutarties sąlygose numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 12,00 procentų. Nagrinėjamu atveju kredito sutartimi šalys susitarė, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito limito panaudojimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito padengimo (kredito sutarties 11.4 punktas).

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutartimi šalys gali susitarti, kad sutartyje numatyto dydžio pelno palūkanos bus mokamos ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško paskolos sugrąžinimo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1070-565/2018).

15. Remiantis minėta kredito sutarties nuostata, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės mokėjimo (pelno) palūkanų ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 1 526,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos nuo kredito suteikimo iki kreipimosi į teismą dienos 2019 m. rugpjūčio 16 d. (nuo kredito suteikimo dienos iki reikalavimo teisės perleidimo mokėjimo palūkanų įsiskolinimas sudarė 841,99 Eur, nuo reikalavimo teisės perleidimo iki kreipimosi į teismą 2019 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo palūkanų įsiskolinimas sudaro 684,52 Eur), ir 12,00 procentų mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 882,53 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

16. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais.

17. Atsakovė kredito sutartimi už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti ieškovei 0,10 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas (kreditinės mokėjimo kortelės sutarties 12.3 punktas). Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, delspinigių dydį sumažino iki 0,05 proc. Kadangi atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės priskaičiuotus 169,43 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d.) (1 882,53 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

18. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 578,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 81,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 3,00 Eur. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei PlusPlus Capital AS (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovės T. K. (Mackevičiūtės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 882,53 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 53 ct) dalį negrąžinto kredito, 1 526,51 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt šešių eurų 51 ct) palūkanas, 169,43 Eur (vieno šimto šešiasdešimt devynių eurų 43 ct) delspinigius, 12,00 (dvylikos) proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 882,53 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 578,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė