Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,GELVORA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „GELVORA“ ieškinį atsakovui R. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,GELVORA“ prašė priteisti iš atsakovo 6 232,48 Eur sumą, kurią sudaro 2 636,63 Eur skola, 2 691,39 Eur sutartinės palūkanos, 420,01 Eur delspinigiai, 484,45 Eur palūkanų delspinigiai; 5 proc. metines procesines palūkanas; 11,90 proc. sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-075249-VA, skaičiuojamas nuo pagrindinės skolos (2 636,63 Eur); bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2008 m. liepos 10 d. AB „Swedbank“ su atsakovu R. Č. ir E. F. (Š.) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-075249-VA, pagal kurią AB ,,Swedbank“ (pradinis kreditorius) suteikė atsakovui ir kitai bendraskolei sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o skolininkai įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Minėta sutartis buvo nutraukta dėl netinkamų sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo, todėl AB ,,Swedbank“ įgijo teisę reikalauti visų sutartyje numatytų sumų sumokėjimo. Pradinis kreditorius pagal 2009 m. gegužės 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54 ir šios sutarties priedus visas savo reikalavimo teises į skolininkus perleido UAB „GELVORA“. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas, 2010 m. birželio 16 d. gauta tik 72,41 Eur suma, kuri panaudota iš dalies padengti delspinigiams ir palūkanų delspinigiams. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi E. F. iškelta bankroto byla, o skolininkai pagal Vartojimo sutartį atsako solidariai, ieškinys reiškiamas atsakovui R. Č..Atsakovas R. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.Apeliacinis skundas tenkinamas. Ieškovė, remdamasi 2009 m. gegužės 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 (e.b.l. 7, 17–28; 12-14) iš atsakovo R. Č. prašė priteisti: 6 232,48 Eur sumą, kurią sudaro 2 636,63 Eur skola, 2 691,39 Eur sutartinės palūkanos, 420,01 Eur delspinigiai, 484,45 Eur palūkanų delspinigiai, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas bei 11,90 proc. sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį nuo pagrindinės skolos (2 636,63 Eur) (e.b. l. 1-6). Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo R. Č. 2 636,63 Eur negrąžinto kredito, 1 843,90 Eur palūkanų, 248,52 Eur delspinigių, 11,90 % dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą – 2 636,63 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 4 729,05 Eur, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 106,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti 2 691,39 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 19 d., taikant 11,90 proc. metinę palūkanų normą. Ieškovė prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir priteisti ieškovei papildomas 847,49 Eur dydžio palūkanas.Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai.Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme). Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp AB ,,Swedbank“ ir atsakovo R. Č. bei E. Š. 2008 m. liepos 10 d. sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 08-075149-VA (toliau – Vartojimo kredito sutartis), pagal kurią AB ,,Swedbank“ (pradinis kreditorius) suteikė skolininkams 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dydžio vartojimo paskolą automobilio pirkimui. Vartojimo kredito Sutarties 2.2, 4.1, 12.1 – 12.2 punktuose numatyta, jog kredito gavėjų prievolė grąžinti bankui kreditą, mokėti palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus yra solidari ir bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę ar jos dalį įvykdytų tiek kredito gavėjai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-16464-728/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-31299-2015-1) E. Š. (dabartinė pavardė – F.) iškelta bankroto byla. LITEKO duomenys taip pat patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi E. F. bankroto byloje patvirtintas UAB ,,GELVORA“ 6 298,64 Eur kreditorinis reikalavimas.Vartojimo kredito sutartyje nurodyta, jog kredito suma 2 896,20 Eur (10 000 Lt), galutinis kredito grąžinimo terminas – 2013 m. liepos 3 d., metinė palūkanų norma 11,90 proc., metinė kredito grąžinimo norma – 13,26 proc., delspinigių dydis – 0,10 proc., sutarties administravimo mokestis – 28,96 Eur (100 Lt), bendra kredito suma – 3 892,61 Eur. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės prašomų priteisti 2 691,39 Eur palūkanų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 19 d. taikant 11,90 proc. metinę palūkanų normą, nurodė, jog atsakovas su kredito davėja susitarė, kad bendra (su palūkanomis) kredito suma, kurią atsakovas turi grąžinti iki 2013 m. liepos 3 d. yra 3 892,61 Eur (13 440,39 Lt). Remiantis nurodytu, teismas sprendė, jog atsakovas įsipareigojo iki 2013 m. liepos 3 d. sumokėti 996,41 Eur (3 892,61 Eur – 2 896,20 Eur) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Dėl kitos ieškovės prašomos priteisti palūkanų dalies, tai yra 1 694,98 Eur (2 691,39 Eur – 996,41 Eur), paskaičiuotų po kredito grąžinimo termino, tai yra nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2017 m. liepos 19 d., teismas sprendė, jog ši palūkanų dalis laikytina ne mokėjimo, tačiau kompensuojamąją funkciją (už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą) atliekančiomis palūkanomis, ir jas sumažino iki 847,49 Eur.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl mokėjimo palūkanas, numatytas šalių sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje, sumažino nepagrįstai.Šalių sudarytoje Vartojimo kredito Sutarties 5.1 punkte nurodyta, jog sutartyje numatytos palūkanos skaičiuojamos nuo kredito gavėjų paimtos ir negrąžintos kredito sumos, laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – kalendorinis dienų skaičius. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos (5.1 punktas). Sutarties 5.2 punkte nurodyta, jog kredito gavėjai solidariai įsipareigoja palūkanas bankui mokėti kiekvieną mėnesį, priskaičiuotas palūkanas sumokant kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike nurodytą palūkanų mokėjimo dieną. Palūkanų mokėjimo bankui tvarka numatyta sutarties 7.1 punkte. Vartojimo kredito sutarties pagrindinių sąlygų lentelėje numatyta, jog metinė palūkanų norma yra 11,90 proc. (e. b. l. 8–9). CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016, pasisakydamas dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, nurodė, jog remiantis sisteminiu CK 6.870, 6.872 ir 6.874 straipsnių aiškinimu pelno palūkanos iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino mokamos taikant CK 6.872 straipsnį, o praleidus terminą, t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį, kaip specialiąją normą. Praleidus terminą paskolai grąžinti, vietoj pelno palūkanų, nustatytų sutartyje ar įstatyme, mokamos kompensuojamosios palūkanos pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir vadinamosios procesinės palūkanos, kurias nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis. CK 6.874 straipsnio 1 dalis turi išlygą, kad paskolos sutartis dėl palūkanų mokėjimo gali nustatyti ką kita. Paskolos sutartimi šalys gali susitarti, kad nebus mokamos vadinamosios procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ar kad sutartyje numatyto dydžio pelno palūkanos bus mokamos ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško paskolos sugrąžinimo. Pastaruoju atveju būtų pagrindas ne tik priteisti kompensuojamąsias palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, 6.874 straipsnio 1 dalį, bet ir tas palūkanas, kurias nustato mokėti (iki visiško prievolės įvykdymo) sutartis.Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pasirašytos Vartojimo kredito sutarties nuostatas, nustatė, jog nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad paskola gražinama ir palūkanos mokamos pagal numatytą grafiką nuo paskolos likučio už faktinį naudojimosi paskola laikotarpį, o sutartinės atsakovo prievolės dėl paskolos, palūkanų ir netesybų sumokėjimo galioja iki visiško kredito grąžinimo, todėl kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka (Sutarties 5.1 punktas). Sutarties 1.11 punkte nurodyta, jog bendra kredito suma yra bendra kredito, palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei kitų su kredito gavimu susijusių kredito gavėjų išlaidų suma. Bendra kredito suma apskaičiuojama darant prielaidą, kad bankas visą kredito sumą kredito gavėjams išmoka sutarties pasirašymo dieną ir kredito gavėjai visą kreditą bankui grąžina sutartyje nustatytais terminais bei tinkamai vykdo kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Taigi, Vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga dėl 13 440,39 Lt (3 892,61 Eur) bendros kredito sumos taikoma tuo atveju, jei paskola grąžinama sutartyje nustatytu terminu. Nagrinėjamu atveju atsakovas Vartojimo kredito sutartyje nustatytu terminu paskolos negrąžino, todėl nėra pagrindo teigti, kad po Vartojimo kredito sutartyje nurodytos datos (2013 m. liepos 3 d.) mokėjimo palūkanos negali būti skaičiuojamos. Minėta, jog Vartojimo kredito sutarties 5.1 punkte aiškiai nurodyta, jog palūkanos skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus.Nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta 2008 m. liepos 10 d., tuo tarpu Vartojimo kredito įstatymas buvo priimtas 2010 metų gruodžio 23 d. (Nr. XI-1253) ir įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d. Šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d. (Vartojimo kredito įstatymo 49 straipsnio 4 dalis). Kita vertus teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (aktuali teisės akto redakcija) nurodytas aplinkybes: bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Taip pat visais atvejais būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).Nagrinėjamu atveju atsakovas kredito sutarties nevykdė nuo jos sudarymo dienos, kitos bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, pasirašydamas kredito sutartį su ieškove, suprato, kad pagal sudarytą Vartojimo kredito sutartį palūkanas privalės mokėti iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, su palūkanomis sutiko, todėl turi pareigą jas sumokėti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl mokėjimo palūkanų priteisimo keičiama, priteisiant iš atsakovo ieškovės prašomas palūkanas už pinigų skolinimą. Taip pat keistina sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteisiama 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo visos priteistos sumos, t. y. nuo 5 576,54 Eur (4 729,05 Eur + 847,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 140 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e.b. l. 11).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 89 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 124,60 Eur (140 Eur x 89 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Ieškovė taip pat sumokėjo 19,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (e.b. l. 51), todėl ši suma, tenkinus apeliacinį skundą, ieškovės naudai taip pat priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių pakeisti – priteistą palūkanų sumą padidinti iki 2 691,39 Eur, sumą, už kurią priteistos 5 % metinės procesinės palūkanos, padidinti iki 5 576,54 Eur, o bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 124,60 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB ,,GELVORA“, juridinio asmens kodas 125164834 naudai 19 Eur (devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.