Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

2022 m. birželio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3511-1099/2022 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei I. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės I. J. 11 047,92 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriame atsisakė reikalavimo 177,73 Eur dalyje (išskaičiavus apgadinto turto nusidėvėjimą); kitoje dalyje – 10 870,19 Eur, reikalavimą palaikė.

3. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. draudėjui S. S. (toliau – draudėjas) priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), per lubas prasiskverbus vandeniui, buvo apgadintas draudėjo turtas. Avarija įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei. Pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 30 d. išdavė gyventojų turto draudimo polisą, pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi ginčo butą; šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą, todėl ieškovė išmokėjo iš viso 11 047,92 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė minėtos žalos ieškovei neatlygino.

4. Ieškovės teigimu, draudimo liudijime nurodytas naudos gavėjas AB SEB bankas yra pateikęs sutikimą, jog draudimo išmoka būtų pervesta draudėjui S. S. Draudėjo turtas buvo apdraustas atkuriamąja verte, t. y. grąžinant žalą patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Anot ieškovės, draudėjui 2020 m. kovo 11 d. buvo išmokėta 6 674,88 Eur draudimo išmoka pagal UAB „Dmirosta“ darbų sąmatą, o vėliau draudėjui pateikus duomenis apie faktiškai patirtas išlaidas remontuojant butą – UAB „Imstata“ atliktų darbų priėmimo aktą ir išrašytą sąskaitą faktūrą, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo išmokėta dar 4 373,04 Eur suma. Nurodė, kad UAB „Imstata“ remonto darbus faktiškai atliko pagal UAB „Dmirosta“ sąmatą, nes UAB „Imstata“ atliktų darbų priėmimo akte nurodyti identiški remonto darbai, kurie buvo nurodyti ir UAB „Dmirosta“ lokalinėje sąmatoje.

5. Ieškovė taip pat nurodė, kad reikalingas remontuotinas patalpų plotas nurodytas UAB „Dmirosta“ lokalinėje sąmatoje ir UAB „Imstata“ atliktų darbų akte; be to, remontuotinas patalpų plotas matomas ir iš į bylą pateikto užlieto buto plano. Pažymėjo, kad UAB „Dmirosta“ nurodyti įkainiai nežymiai skiriasi nuo UAB „Imstata“ atliktų darbų priėmimo akte nurodytų remonto darbų kainų, nes sąmatos skaičiavimas atliktas remiantis ekspertiniu vertinimu, o remontą atliekant faktiškai, atsiranda nenumatytų darbų, todėl kainos gali skirtis.

6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir jame neįrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovės teigimu, iš 2018 m. lapkričio 30 d. gyventojų turto draudimo liudijimo matyti, kad gyventojų turto draudimo draudėju nurodytas S. S., draudžiamo turto adresas (duomenys neskelbtini), tačiau naudos gavėju nurodytas AB SEB bankas, todėl būtent šis asmuo turėjo teisę gauti draudimo išmoką (o ne S. S.). Atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog draudimo išmoka draudėjui išmokėta esant naudos gavėjo – AB SEB banko, sutikimui.

7. Atsakovė pažymėjo, kad nurodyta piniginė suma draudėjui išmokėta nesant jokio teisinio pagrindo; ieškovė, ieškiniu įrodinėdama patirtos žalos dydį, nepateikė žalos faktą patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų apie tai, jog prieš nustatant išmokos dydį dėl sugadinto, sunaikinto ar netekto apdrausto turto buvo apskaičiuotas nuostolių dydis, todėl iš byloje esančių duomenų nėra galimybės spręsti kaip buvo apskaičiuotas galimas nuostolių dydis. Atsakovės teigimu, ieškovė nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių apie tai kada, kokios bei kokiu pagrindu piniginės sumos, vykdant žalos administravimą, išmokėtos. Taip pat byloje nėra pateikta remonto darbų sąmata, kuri būtų suderinta su draudiku, t. y. ieškove. Nurodė, kad byloje ieškovė pateikė UAB „Imstata“ atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1-1 iš viso 11 107,92 Eur sumai bei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 11 107,92 Eur sumai, tačiau nepateikė šios sąskaitos faktūros apmokėjimo dokumento.

8. Atsakovės teigimu, 2020 m. sausio 2 d. apžiūros akte užfiksuotas turto sugadinimo mastas ir atliktų darbų akte nurodytas neva atlikto turto remonto mastas skiriasi keletą kartų: lubų – 4 kartus, grindų – 9 kartus, sienų – daugiau negu 22 kartus, todėl atliktų darbų akte fiksuoti remonto darbai visiškai neatitinka apžiūros akte užfiksuotų turto sugadinimų. Pažymėjo, kad remonto darbai vykdyti net neatsižvelgiant į fiksuotus turto sugadinimus, o siekiant iš esmės pagerinti valdomą nekilnojamąjį turtą (atlikti kapitalinį remontą); prašomos priteisti žalos dydis nėra realus bei proporcingas galimam žalos padarymo mastui, ypač atsižvelgiant į nekilnojamojo turto – buto, ypatybes, t. y. į jo gyvenamąjį plotą.

9. Atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog jos butas yra septintame, o draudėjo S. S. butas yra ketvirtame gyvenamojo namo aukšte, ginčo butui, yra padaryta nežymi žala. Teigia, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (kuris yra šeštame gyvenamojo namo aukšte), padaryta žala siekia tik 2 555,46 Eur, t. y. gerokai mažesnė nei ginčo butui paskaičiuota žala, todėl, anot atsakovės, butui, esančiam ketvirtame aukšte, apliejimo metu (iš septinto aukšto) negalėjo būti padaryta tokio masto žala, kokią nurodo ieškovė. Be to, jokiuose dokumentuose nėra nurodyta kokio bendro ploto patalpoms yra padaryta žala ir atitinkamai nėra galimybės palyginti padarytos žalos masto ploto prasme su remontuotinos dalies plotu.

10. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės pateikta UAB „Dmirosta“ lokalinė sąmata neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų – pateikta netinkamo formato rinkmena (Excel), nenurodyta sudarymo data, vieta ir sudarytojas, ji nėra pasirašyta; galimai ji sukurta pačios ieškovės atstovės. Pažymėjo, kad minėtoje sąmatoje atliktinų darbų kainos, lyginant su UAB „Imstata“ atliktų darbų priėmimo akte nurodytomis darbų kainomis, skiriasi itin ženkliai – kai kuriais atvejais net keletą kartų, tačiau ieškovė nepaaiškina bei nepagrindžia tokio sugadinimo masto, kainų ir darbų apimties neatitikimo.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5294-861/2021, ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės 11 047,92 Eur žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 249,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei.

12. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2961-661/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 4 d. sprendimu priėmė ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsisakymą nuo ieškinio dalies ir nutraukė civilinę bylą dalyje dėl 177,73 Eur žalos atlyginimo. Teismas ieškovės ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės I. J. ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 10 476,20 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 476,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 106,93 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 21,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir grąžino ieškovei 3,00 Eur žyminio mokesčio.

14. Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ieškovės, buvo apgadintas dėl 2019 m. gruodžio 26d. įvykusio įvykio – atsakovės bute trūkusios klozeto žarnelės; ieškovė, šį įvykį pripažinusi draudiminiu, apskaičiavo 11 047,92 Eur draudimo išmoką už sugadintą butą ir šią sumą išmokėjo nukentėjusiam asmeniui (S. S.). Teismas sprendė, kad ieškovė, atlyginusi minėto buto savininkui žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens.

15. Teismas nurodė, kad AB SEB bankas 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. elektroniniais laiškais nurodė, jog bankas sutinka, kad draudimo išmoka būtų pervesta draudėjui (bankas sutinka nebūti naudos gavėju). Vien ta aplinkybė, jog naudos gavėjas iki pirmos išmokos pervedimo (2020 m. kovo 11 d.) draudėjui nebuvo davęs ieškovei tokio sutikimo, savaime nereiškia/nepagrindžia, jog ši išmoka pervesta netinkamam subjektui, kadangi vėlesnė banko pozicija kategoriškai patvirtina banko sutikimą nebūti naudos gavėju.

16. Kadangi (duomenys neskelbtini), buto užpylimo židinys buvo trūkusi klozeto žarnelė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o ne kiti šaltiniai (kurių atsakovė iš esmės ir neįrodinėjo), todėl teismas dėl šios aplinkybės plačiau nepasisakė ir laikė įrodytus neteisėtus atsakovės veiksmus. Teismas pažymėjo, jog byloje iš esmės kilo dėl žalos dydžio.

17. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog iš esmės didžioji dalis ieškovės nurodytų darbų yra susiję su žalos šalinimu, ir/ar yra/buvo objektyviai būtini esamiems žalos padariniams pašalinti. Teismas vertino, jog tai patvirtina ieškovės turto apžiūros akte nurodytų sugadinimų pobūdis, esančios nuotraukos apie buto būklę po užliejimo, vaizdo įrašai dėl ginčo buto užpylimo; taip pat įvertinamas ir avarijos pobūdis (užliejimas buvo itin smarkus, kurio metu buvo užlieti 4-6 aukštų butai).

18. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nagrinėjamoje byloje daug dėmesio ir abejonių kėlė dėl galimai UAB „Dmirosta“ sudarytos lokalinės sąmatos netinkamumo, t. y. kad ji neatitiko dokumentams keliamų reikalavimų, tačiau teismas vertino, jog neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Teismas nustatė, jog UAB „Dmirosta“ 2020 m. vasario 4 d. sudarė lokalinę sąmatą 10 514,40 Eur sumai dėl apgadinto ginčo buto atstatymo, kuri 2020 m. vasario 17 d. elektroniniu paštu buvo siųsta ieškovės atstovui suderinimui. Minėta sąmata buvo siųsta elektroniniu paštu ir buvo sudaryta Excel formatu, atitinkamai nebuvo faktiškai pasirašyta bendrovės atstovų, tačiau prasidėjus ginčui ir bylą nagrinėjant teisme, UAB „Dmirosta“ vadovas jos tikrumą raštiškai (parašais) patvirtino tiek 2021 m. balandžio 7 d., tiek žodžiu bylos nagrinėjimo metu (apklaustas liudytoju), be kita ko, nurodęs, jog jo 2021 m. balandžio 7 d. pasirašyta lokalinė sąmata ir sąmata, kuri 2020 m. vasario 17 d. buvo siųsta ieškovės atstovui, nesiskyrė, t. y. nebuvo koreguota.

19. Teismas nurodė, kad byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad UAB „Imstata“, kuri faktiškai ir atlikinėjo ginčo buto remonto darbus, sudarytos sąmatos į bylą nėra pateikta; UAB „Imstata“ vadovas R. S., apklaustas bylos nagrinėjimo metu, patvirtino, jog tokia sąmata buvo sudaryta (nebuvo remiamasi UAB „Dmirosta“ sąmata, kaip kad teigė ieškovė), ji buvo suderinta su ginčo buto savininku ir draudimo bendrove (priešingai nei teigė atsakovė), bei atitinkamai pagal ją atlikti remonto darbai. Kita vertus, minėtas liudytojas patvirtino, kad atliktų darbų priėmimo akte ir jo bendrovės sudarytoje sąmatoje buvo nurodyti tie patys darbai, todėl, teismas vertino, kad šiuo atveju vertinant atliktų darbų pobūdį ir kiekį iš esmės užtenka (nesuabsoliutinant pačios sąmatos nepateikimo) į bylą pateikto atliktų darbų priėmimo akto, kurio pagrindu, po darbų atlikimo, buvo išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra.

20. Teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktą O. A. sąmatinę dokumentaciją, pagal kurią, anot atsakovės, buvo atliktas užlieto buto sąmatos perskaičiavimas pagal SPSC (Sistela) rekomenduojamas kainas, kurioje nurodyta, jog visų darbų ir medžiagų kaina sudarytų 7 801,43 Eur sumą. Teismas pažymėjo, kad pats specialistas aiškinamajame rašte nurodė, jog objekto apžiūra nebuvo atlikta, pateiktoje sąmatoje remonto darbų kiekiai nebuvo patikrinti, tik, anot specialisto, buvo pritaikyti tinkamesni 2019 m. spalio mėn. kainų lygio įkainiai, tačiau nebuvo paaiškinta, kodėl buvo remiamasi būtent 2019 m. spalio mėn. kainomis (kai darbai faktiškai buvo atliekami 2020 m. rugpjūčio mėn.), taip pat nebuvo net konkretizuota kodėl pritaikyti tokie įkainiai (iš esmės visus UAB „Imstata“ (kuri faktiškai buvo ginčo bute ir atlikinėjo remonto darbus) pritaikytus įkainius gerokai sumažinant).

21. Teismas sprendė, jog neturi pagrindo pritarti ir atsakovės pozicijai dėl mažesnio ploto grindų, sienų ir lubų remonto darbų, t. y. galimai remontuojant tik pažeistas vietas, nes, pritariant ieškovės pozicijai, techniškai ir technologiškai neįmanoma grąžinti turto į buvusią iki žalos padarymo būklę remontuojant tik dalį pažeisto ploto, t. y. pavyzdžiui, uždažant tik pažeistą dalį lubų ar sienų, ar pakeičiant tik dalį pažeistų grindų. Teismas vertino, jog tokiu atveju turėtų būti remontuojamas visas apgadintos sienos/lubų/grindų plokštumos plotas, neapsiribojant vien pažeista dalimi.

22. Teismo taip pat vertino, jog ieškovė įrodė, kad pagrįstai buvo remontuojamas (ir atitinkamai įtrauktas į atliktų darbų aktą) visų 14-3 patalpų lubų plotas – atitinkamai UAB „Imstata“ atliktų darbų akto 15-22 pozicijos, nes nustatyta (iš apžiūros akto), jog buvo pažeistos 14-3 patalpos lubos (jų dalis), o, šiuo atveju turėjo būti tvarkomas/remontuojamas visas plokštumos plotas, ne tik pažeista dalis. Kita vertus, teismas vertino, jog pagal į bylą pateiktą buto planą matyti, jog minėtos patalpos plotas sudaro 23,38 kv. m, todėl teismas sumažino 15-22 pozicijose nurodytų darbų kainą nuo 2 129,93 Eur (254,92 Eur + 1 127,40 Eur + 157,24 Eur + 115,86 Eur + 88,03 Eur + 27,83 Eur + 69,35 Eur + 289,30 Eur) iki 2 074,91 Eur (2 129,93 Eur x 23,38 kv. m / 24 kv. m), pagal faktinį 14-3 patalpos plotą.

23. Teismas nustatė, kad UAB „Imstata“ atliktų darbų akto 23-24 pozicijose nurodyti darbai – lubų paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu ir anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant – bendras 12 kv. m plotas, buvo, labiausiai tikėtina, atliekamas 14-1 ginčo buto patalpoje. Iš buto plano matyti, jog minėtos patalpos bendras plotas sudaro ne 12, o tik 7,63 kv. m ploto, todėl teismas sumažino 23-24 pozicijose nurodytų darbų kainą nuo 249,60 Eur (13,92 Eur + 235,68 Eur) iki 158,70 Eur (249,60 Eur x 7,63 kv. m / 12 kv. m), pagal faktinį 14-1 patalpos plotą.

24. Iš esmės tais pačiais motyvais teismas sumažino ir darbų, nurodytų UAB „Imstata“ atliktų darbų akto 29-30 pozicijose – laminuotų grindų ardymas ir laminuotų grindlenčių danga, bendras 36 kv. m plotas, kainą, t. y. nuo 1 296,33 Eur (116,28 Eur + 1 180,05 Eur) iki 1 116,64 Eur (1 296,33 Eur x 31,01 kv. m / 36 kv. m), pagal faktinį 14-1 ir 14-3 patalpų plotą.

25. Teismas taip pat vertino, jog neturi pagrindo abejoti poreikiu remontuoti 67 kv. m ploto sienas (ar nurodytą plotą mažinti), nes bendras 14-1 ir 14-3 patalpų sienų plotas, atlikus matematinius skaičiavimus pagal buto plane nurodytų šių patalpų išmatavimus, yra didesnis nei remontuotas 67 kv. m plotas. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti ir dėl kitų darbų kiekių ir kainų; tuo labiau, jog atsakovė jų ir neginčijo (nenuginčijo). Teismas sprendė, kad realios išlaidos patalpų atstatymui po nurodyto ginčo buto užliejimo sudaro 10 476,20 Eur (10 870,19 Eur (ieškovės prašoma priteisti suma) – 393,99 Eur (teismo bendrai sumažinta darbų kaina 325,61 Eur + PVM)).

26. Teismas kritiškai vertino ir atsakovės teiginius, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (kuris yra šeštame gyvenamojo namo aukšte), padaryta žala gerokai mažesnė (2 555,46 Eur vertės) nei ginčo butui paskaičiuota žala, todėl, anot atsakovės, butui, esančiam ketvirtame aukšte, apliejimo metu (iš septintojo aukšto) negalėjo būti padaryta tokio masto žala, kokią nurodo ieškovė. Teismas pažymėjo, kad grindų ir perdangų sandarumas vandeniui (hidroizoliacija) butų viduje kiekviename bute gali skirtis, atitinkamai vandens pratekėjimo į žemiau esančius butus mastas gali skirtis nepriklausomai nuo to, kuriame aukšte yra butas, kadangi užliejimo iš viršaus dydį lemia kiaurymių perdangoje, įskaitant ir grindų dangą bei pasluoksnius, kiekis, dydis bei išsidėstymas; pažymėtina ir tai, kad kiekvieno buto apgadinimų vertė priklauso nuo įvairiausių aplinkybių – atlikto remonto senumo, butų įrengimo – medžiagų, baldų, prietaisų/įrenginių kokybės, būklės, kainos ir pan.

27. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, žala ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (kaltė šiuo atveju preziumuojama), todėl bendra ieškovei iš atsakovės priteistina suma už ginčo buto apgadinimus sudaro 10 476,20 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249, 6.266 straipsniai); kitoje dalyje ieškinio reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

28. Atsižvelgiant į patenkinto ieškinio reikalavimų dalį, teismas paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29. Atsakovė I. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3511-1099/2022 ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; netenkinus aukščiau nurodyto prašymo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3511-1099/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei atmesti. Taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Atsakovės teigimu, dar prieš pradedant remonto darbus ginčo bute, remonto darbų sąmata, kaip to reikalauja pačios ieškovės patvirtintos draudimo taisyklės, privalėjo būti suderinta su ieškove, kaip draudiku. Teismas nesiaiškinęs UAB „Imstata“ sąmatos (ne)sudarymo bei (ne)pateikimo į bylą aplinkybių, tik formaliai nurodė, jog neva liudytojas R. S. patvirtino, kad Atliktų darbų akte ir jo bendrovės sudarytoje sąmatoje buvo nurodyti iš esmės tie patys darbai.

29.2. Atsakovė nurodo, kad teismas iš esmės suabsoliutino vienintelį rašytinį įrodymą, t. y. 2020 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Imstata“ atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1-1 (toliau – Atliktų darbų aktas), kurio pagrindu ir atliko netikslius bei nepagrįstus galimo žalos dydžio skaičiavimus byloje.

29.3. Ieškovės pateikta UAB „Dmirosta“ sudaryta lokalinė sąmata neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų. Nurodo, kad tai patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi.

29.4. Atsakovė pažymėjo, kad nagrinėjant bylą antrą kartą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti nei darbo sąnaudų, nei medžiagų poreikio žiniaraščiai, nei medžiagų atitikties deklaracijos. Be kita ko, nebuvo pateikti ir įrodymai apie reikalingą remontuotiną (ne pažeistą) patalpų plotą, iš kurių matytųsi konkreti remontuotinų patalpų dalių kvadratūra, o tuo pačiu nėra galimybės spręsti apie tai, kad ieškovės prašomo priteisti dydžio žala yra padaryta ir tokios apimties remontas būtinas, siekiant nukentėjusįjį grąžinti į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jai nepadarius žalos. Atsakovės teigimu, nagrinėjant bylą antrą kartą, buvo būtina byloje surinkti papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius remonto darbų atlikimą (sąmatą, darbo sąnaudų, medžiagų poreikio žiniaraščius), į kuriuos ir buvo atkreipęs dėmesį apeliacinės instancijos teismas.

29.5. Atsakovė nurodo, jog liudytojas S. S. byloje pateikė sąskaitos išrašą neva patvirtinantį 2020 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Imstata“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros Serija IMS Nr. 1303 apmokėjimą, tačiau iš S. S. byloje pateikto dokumento nėra matyti, iš kurios banko sąskaitos atliktas piniginis mokėjimas bei kas yra mokėtojas Teismas nepagrįstai vertino, jog minėta PVM sąskaita – faktūra yra apmokėta. Pažymėjo, jog ieškovo atstovė, duodama paaiškinimus 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje, nurodė, kad ieškovas nedisponuoja tokiais apmokėjimo dokumentais. Vadinasi, ieškovė, kaip draudikas, nebuvo surinkusi visų draudimo išmokai administruoti būtinų dokumentų ir taip nebuvo įgyvendintas CK 6.1015 straipsnio 3 dalies reikalavimas bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

29.6. Ieškovė 2020 m. kovo 11 d. išmokant 6 674,88 Eur sumą draudėjui S. S. neturėjo naudos gavėjo – AB SEB banko, sutikimo. Tokiu būdu minėta piniginė suma draudėjui pervesta nesant tam teisinio pagrindo. Tokie ieškovės, kaip draudiko, veiksmai vertintini kaip neapdairumas ir veikimas savo rizika, kurie nepatenka į subrogacinio reikalavimo ribas (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovės reikalavimas 6 674,88 Eur dalyje turėtų būti atmestas, kaip visiškai nepagrįstas.

29.7. Atsakovė nurodo, kad UAB „Dmirosta“ ir UAB „Imstata“ dokumentuose nurodyti įkainiai skiriasi. Atsakovė pažymėjo, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino jos pateiktus rašytinius įrodymus – specialisto O. A. sąmatinę dokumentaciją. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina tą faktinę aplinkybę, jog ieškovės prašoma priteisti piniginė suma visiškai neatitinka padarytos žalos masto ir dydžio, tuo labiau, jog ieškovė byloje taip ir nepateikė padarytos turtinės žalos dydį patvirtinančių įrodymų.

29.8. Pažymėjo, kad teismas vertindamas Atliktų darbų akte nurodytus darbus bei skaičiuodamas žalos piniginę išraišką visiškai nevertino 1 – 14 pozicijose nurodytų darbų būtinumo tiek jų atlikimo būtinumo prasme, tiek kainų prasme. Teismo išvada dėl remontuotino lubų ploto ir kainos yra visiškai nepagrįsta, kadangi jos nepatvirtina byloje esanti medžiaga. Dar daugiau, teismas, pats atlikdamas skaičiavimus, juos atliko nesiremdamas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dėl ko iš esmės suklydo. Tokia situacija susiklostė būtent dėl to, jog ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų remontuotiną (ne pažeistą) patalpų dalių, šiuo atveju, lubų kvadratūrą. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė byloje nepateikė skaičiavimų, kokiu būdu gaunamas remontuotinas sienų plotas, t. y. 67 kv. m. Teismas tokių skaičiavimų skundžiamame sprendime (kaip juos gauna) taip pat nenurodė.

29.9. Teismas savo iniciatyva mažino Atliktų darbų akto 29 – 30 pozicijose nurodytas darbų apimtis nuo 36 kv. m. ploto iki 31,01 kv. m. ploto, tokiu būdu sumažindamas darbų bei medžiagų kainą. Tokį veiksmą atliko apskaičiuodamas dviejų patalpų bendrą grindų plotą, eilinį kartą nevertindamas Atliktų darbų akte nurodytų remonto darbų apimties neatitikimų realiai situacijai. Mažindamas remontuotiną grindų ploto apimtį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad Atliktų darbų akto 31 pozicijoje yra nurodytas 57,3 metro grindjuosčių keitimas, įvertintas 656,09 Eur pinigine suma.

29.10. Šalims įrodinėjant skirtingus patirtos (išmokėtos) turtinės žalos dydžius, sugadinimo masto, kainų ir darbų apimties neatitikimą tarp Apžiūros akto, Atliktų darbų akto, byloje nesant pateiktai atliktinų remonto darbų sąmatai, ieškovei savo argumentus grindžiant ne specialistų (ekspertų) išvadomis, bet iš esmės tik savo paaiškinimais, teismas turėjo vertinti poreikį skirti byloje teismo ekspertizę. Tačiau teismas išnagrinėjo bylą savo iniciatyva atlikdamas remonto kaštų skaičiavimus patalpų dalių bendrų kvadratūrų prasme (iš esmės nevertindamas darbų įkainių ir apimties), net nesvarstęs galimybės byloje paskirti ekspertizę ar į teismo posėdį atliktų skaičiavimų paaiškinimui kviesti atsakovės pasitelktą specialistą, kuris atliko civilinėje byloje pateiktos sąmatos perskaičiavimą.

30. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Ieškovė paaiškino, kad draudėjui 2020 m. kovo 11 d. buvo išmokėta 6 674,88 Eur draudimo išmoka pagal UAB „Dirmosta“ sudarytą darbų sąmatą. Draudėjui pateikus duomenis apie faktiškai patirtas išlaidas remontuojant butą, o būtent UAB „Imstata“ atliktų darbų priėmimo aktą ir draudėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo išmokėta likusi suma – 4 373,04 Eur. Aplinkybę, kad prieš pradedant remonto darbus ginčo bute, remonto sąmata buvo suderinta su ieškove patvirtino tiek teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Imstata“ vadovas R. S., tiek ginčo buto savininkas – draudėjas.

30.2. Ieškovė sutiko, kad pateikė MS „Excel“ formato UAB „Dmirosta“ sąmatą, kuri buvo nepasirašyta, joje nebuvo nurodyta sudarymo data, vieta ir sudarytojas. Tačiau Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje neįvertino aplinkybių, kad ieškovė civilinėje byloje e2-5294-861/2021 pateikė 2020 m. vasario 4 d. UAB „Dmirosta“ sudarytą sąmatą, kurios teisingumą pasirašytinai patvirtino jos sudarytojas – UAB „Dmirosta“ projektų vadovas R. J.. 2021 m. birželio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu, UAB „Dmirosta“ projektų vadovas R. J., kuris vykdė aplieto ginčo buto apžiūrą ir sudarė lokalinę sąmatą, apliejimo metu padarytai žalai nustatyti, buvo apklaustas kaip liudytojas. Minėtas liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad aplietą butą apžiūrėjo 2020 m. vasario 4 d., taip pat, kad MS „Excel“ formatu pateikta sąmata ir jo pasirašyta sąmata, kurią ieškovė teismui pateikė 2021 m. balandžio 12 d., yra identiškos ir jokie MS „Excel“ formato duomenys nekoreguoti/nepakeisti. Ieškovė laiko, kad yra visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog byloje pateikta lokalinė sąmata neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų, dėl ko yra netinkamas įrodymas byloje.

30.3. Ieškovė nesutinka su apeliantės teiginiais, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie reikalingą remontuotiną (ne pažeistą) patalpų plotą. Reikalingas remontuotinas patalpų plotas nurodytas tiek civilinėje byloje Nr. e2-5294-861/2021 pateiktoje lokalinėje sąmatoje tiek kartu su 2021 m. balandžio 12 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo prie civilinės bylos Nr. e2-5294-861/2021 pateiktoje lokalinėje sąmatoje, kurios teisingumą pasirašytinai patvirtino jos sudarytojas – UAB „Dmirosta“ projektų vadovas.

30.4. Apeliantė neprašė teismo skirti ekspertizę, o teismas nenustatė specialiųjų žinių poreikio, t. y. teismui nekilo neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų, todėl jis savo iniciatyva ekspertizės neskyrė.

30.5. Draudėjas pateikė teismui civilinėje byloje e2-3511-1099/2022 sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. UAB „Imstata“ buvo pervesta 11 107,92 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama: „Pagal SF Nr. 1303“. Minėtą aplinkybę teismo posėdžio metu draudėjas taip pat patvirtino. Kad draudėjas apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą tiek 2022 m. sausio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu, taip pat patvirtino ir UAB „Imstata“ vadovas R. S., nurodydamas, jog už atliktus darbus draudėjas sumokėjo 2020 m. rugsėjo 17 d.

30.6. Ieškovė pažymėjo, kad AB SEB banko, kaip naudos gavėjo, sutikimas buvo pateiktas 2021 m. gegužės 24 d. civilinėje byloje e2-5294-861/2021. Vien ta aplinkybė, jog naudos gavėjas iki pirmos išmokos pervedimo (2020 m. kovo 11 d.) draudėjui nebuvo davęs ieškovei tokio sutikimo, savaime nereiškia, jog ši išmoka pervesta netinkamam subjektui.

30.7. Apžiūros akte nurodytas pažeistas patalpų plotas, UAB „Dmirosta“ sąmatoje nurodytas remontuotinas plotas, o UAB „Imstata“ Atliktų darbų priėmimo akte nurodytas suremontuotas plotas. Techniškai ir technologiškai neįmanoma grąžinti turto į buvusią iki žalos padarymo būklę, remontuojant tik dalį patalpos, tokiu atveju turi būti remontuojamas visas plokštumos plotas, nes perdažius tik pažeistą dalį, bus matomas skirtumas tarp senos ir naujos apdailos.

30.8. Ieškovė pažymėjo, kad apeliantės pateiktą sąmatinę dokumentaciją sudaręs specialistas net nebuvo ginčo bute, atitinkamai ir jo neapžiūrėjo, o sąmatinėje dokumentacijoje niekuo nepagrįsdamas tiesiog sumažino UAB „Imstata“ pritaikytus įkainius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

32. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

34. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

35. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas pagal 2018 m. lapkričio 30 d. gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2033 m. lapkričio 29 d.; draudėjas – S. S.; naudos gavėju nurodytas AB SEB bankas.

37. 2020 m. sausio 2 d. apžiūros akte nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), apgadinimai: apgadintos patalpos 14-1 sienos (3 kv. m), lubos (1 kv. m); patalpos 14-3 lubos (2 kv. m), sienos (1 kv. m), abiejų patalpų grindys (4 kv. m); taip pat šviestuvai, gartraukis, virtuvės baldas; turto sugadinimo priežastis – kaimynas iš 7-o aukšto užpylė; įvykio data – 2019 m. gruodžio 26 d. Atsakovė 2020 m. sausio 6 d. el. paštu dėl įvykio paaiškino, kad jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 26 d. trūko klozeto žarnelė, dėl ko grįžusi iš parduotuvės rado bėgantį vandenį; prie minėto paaiškinimo pridėjo trūkusios klozeto žarnelės nuotrauką.

38. Byloje pateikta UAB „Dmirosta“ 2020 m. vasario 4 d. sudaryta lokalinė sąmata 10 514,40 Eur sumai dėl apgadinto ginčo buto atstatymo, kuri 2020 m. vasario 17 d. elektroniniu paštu buvo siųsta ieškovės atstovui; UAB „Dmirosta“ vadovas jos tikrumą raštiškai (parašais) patvirtino 2021 m. balandžio 7 d.

39. 2020 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų priėmimo akte Nr. 1-1 rangovė UAB „Imstata“ nurodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbai sudarė 11 107,92 Eur sumą; tuo pagrindu UAB „Imstata“ 2020 m. rugpjūčio 24 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija IMS Nr. 1303 minėtai sumai, kuri 2020 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo pavedimu buvo apmokėta. Ieškovė 2020 m. kovo 11 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. pavedimais pervedė apdrausto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkui S. S. bendrą 11 047,92 Eur sumą (atitinkamai 6 674,88 Eur ir 4 373,04 Eur).

40. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl 6 674,88 Eur draudimo išmokos kompensavimo.

41. Atsakovė pateikė O. A. sąmatinę dokumentaciją, pagal kurią buvo atliktas užlieto buto sąmatos perskaičiavimas pagal SPSC (Sistela) rekomenduojamas kainas, kurioje nurodyta, jog visų darbų ir medžiagų kaina sudarytų 7 801,43 Eur sumą (įskaitant PVM).

42. Ieškovė pateikė užlieto buto planą, kuriame pažymėjo apgadintas ginčo buto patalpas – 14-1 ir 14-3; taip pat jos atstovo (BMS Technologies) buto plane pažymėtos konkrečios pažeistos vietos (sienose, lubose, grindyse).

43. Byloje pateiktas buto, esančio (duomenys neskelbtini) (šeštame aukšte), remonto darbų atliktų darbų aktas bendrai 2 555,46 Eur sumai.

44. Taigi, byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ieškovės, buvo apgadintas dėl 2019 m. gruodžio 26 d. įvykusio įvykio – atsakovės bute trūkusios klozeto žarnelės; ieškovė, šį įvykį pripažinusi draudiminiu, apskaičiavo 11 047,92 Eur draudimo išmoką už sugadintą butą ir šią sumą išmokėjo nukentėjusiam asmeniui (S. S.). Ieškovė, išmokėjusi minėtą draudimo išmoką draudėjui, pasinaudodama subrogacijos teise, ikiteismine tvarka kreipėsi į apeliantę dėl žalos atlyginimo, tačiau apeliantė gera valia padarytos žalos neatlygino.

Dėl UAB „Imstata“ remonto sąmatos suderinimo

45. Apeliantės teigimu, prieš pradedant remonto darbus ginčo bute, remonto sąmata nebuvo suderinta su ieškove, kaip to reikalauja Gyventojų turto draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškinęs sąmatos (ne)sudarymo bei (ne)pateikimo į bylą aplinkybių, tik formaliai nurodė, jog neva liudytojas R. S. patvirtino, kad Atliktų darbų akte ir jo bendrovės sudarytoje sąmatoje buvo nurodyti iš esmės tie patys darbai.

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad Gyventojų turto draudimo polisas patvirtina, jog draudėjo turtas buvo apdraustas atkuriamąja verte. Gyventojų turto draudimo taisyklių 10.7 ir 10.7.1 papunkčiuose numatyta, kad sugadinto turto, apdrausto atkuriamąja verte, nuostolių dydis yra – turto remonto išlaidos, bet ne daugiau nei tokio paties turto įsigijimo kaštai prieš pat įvykį. Taisyklių 10.10 papunktyje, be viso kito, numatyta kad turtas, apdraustas atkuriamąja verte, turi būti suremontuotas, atstatomas per 2 metus po draudžiamojo įvykio. Taisyklių 10.17 papunktyje numatyta, kad nuostolis už turto remonto ar atstatymo išlaidas apskaičiuojamas pagal faktiškai patirtas išlaidas, o jei turtas neremontuojamas – pagal ieškovės sudarytą ar su ieškove suderintą sąmatą.

47. Bylos duomenimis taip pat nustatyta jog draudėjui 2020 m. kovo 11 d. buvo išmokėta 6 674,88 Eur draudimo išmoka pagal UAB „Dirmosta“ sudarytą darbų sąmatą. Draudėjui pateikus duomenis apie faktiškai patirtas išlaidas remontuojant butą, t. y. UAB „Imstata“ atliktų darbų priėmimo aktą ir draudėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo išmokėta likusi suma – 4 373,04 Eur.

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

49. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad UAB „Imstata“, kuri faktiškai ir atlikinėjo ginčo buto remonto darbus, sudarytos sąmatos į bylą nėra pateikta. UAB „Imstata“ vadovas R. S., apklaustas bylos nagrinėjimo metu, patvirtino, jog tokia sąmata buvo sudaryta, ji buvo suderinta su ginčo buto savininku ir draudimo bendrove (priešingai nei teigė atsakovė), bei atitinkamai pagal ją atlikti remonto darbai. Minėtas liudytojas patvirtino, kad atliktų darbų priėmimo akte ir jo bendrovės sudarytoje sąmatoje buvo nurodyti tie patys darbai. Be to, minėtas aplinkybes patvirtino ir ginčo būsto savininkas S. S. (draudėjas). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2020 m. vasario 4 d. UAB „Dmirosta“ sudarė lokalinę sąmatą ginčo buto apliejimo metu padarytai žalai nustatyti. Kaip jau minėta, remonto darbus ginčo bute atliko UAB „Imstata“, ką patvirtina byloje pateiktas UAB „Imstata“ Atliktų darbų aktas Nr. 1-1 (ieškinio priedas Nr. 5). Tiek UAB „Dmirosta“ sąmatoje, tiek UAB „Imstata“ Atliktų darbų priėmimo akte nurodyti remonto darbai identiški. Nors apeliantė nurodo, kad remonto sąmata nebuvo suderinta su ieškove ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškinęs UAB „Imstata“ sąmatos (ne)sudarymo bei (ne)pateikimo į bylą aplinkybių, tik formaliai nurodė, jog neva liudytojas R. S. patvirtino, kad Atliktų darbų akte ir jo bendrovės UAB „Imstata“ sudarytoje sąmatoje buvo nurodyti iš esmės tie patys darbai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateikti duomenys yra nuoseklūs bei atitinkantys vieni kitus, o liudytojų R. S. ir S. S. paaiškinimai papildo ir neabejotinai patvirtina ieškovės pateiktus minėtus duomenis, kurių atsakovė nepaneigė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai rėmėsi R. S. liudytojo parodymais. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vertinant atliktų darbų pobūdį ir kiekį iš esmės užtenka (nesuabsoliutinant pačios sąmatos nepateikimo) į bylą pateikto atliktų darbų priėmimo akto, kurio pagrindu, po darbų atlikimo, buvo išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai dėl sąmatos nederinimo su ieškove bei sąmatos pateikimo būtinumo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

50. Taip pat apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas suabsoliutino vienintelį rašytinį įrodymą, t. y. 2020 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Imstata“ atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1-1, kurio pagrindu ir atliko netikslius bei nepagrįstus galimo žalos dydžio skaičiavimus byloje. Pažymėtina, jog minėto įrodymo pagrindu buvo išrašyta ir apmokėta sąskaita – faktūra. Kaip jau minėta, ieškovės pateikti įrodymai yra nuoseklūs ir atitinka vieni kitus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įrodymų visetą, t. y. tiek rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino apeliantės minėtą įrodymą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo. Be to, apeliantės argumentai, jog 2020 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Imstata“ atliktų darbų priėmimo akto Nr. 1-1 pagrindu pirmosios instancijos teismas atliko netikslius bei nepagrįstus galimo žalos dydžio skaičiavimus byloje, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, todėl taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl UAB „Dmirosta“ sudarytos lokalinės sąmatos (ne) atitikimo dokumentui keliamų reikalavimų

51. Apeliantės teigimu, ieškovės pateikta UAB „Dmirosta“ sudaryta lokalinė sąmata neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų. Apeliantė nurodo, kad tai patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi.

52. Kaip matyti, byloje nėra ginčo, kad ieškovė kartu su dubliku (dubliko priedas Nr. 3) pateikė MS „Excel“ formato UAB „Dmirosta“ sąmatą, kuri buvo nepasirašyta, joje nebuvo nurodyta sudarymo data, vieta ir sudarytojas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyje pasisakė tik dėl minėtos, kartu su dubliku, pateiktos sąmatos, t. y. apeliacinės instancijos teismas taip pat suabejojo minėtos sąmatos tinkamumu.

53. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Dmirosta“ vadovas jos tikrumą raštiškai (parašais) patvirtino tiek 2021 m. balandžio 7 d., tiek žodžiu 2021 m. birželio 10 d. bylos nagrinėjimo metu (apklaustas liudytoju). UAB „Dmirosta“ vadovas nurodė, jog jo 2021 m. balandžio 7 d. pasirašyta lokalinė sąmata ir sąmata, kuri 2020 m. vasario 17 d. buvo siųsta ieškovės atstovui, nesiskyrė, t. y. nebuvo koreguota (teismo posėdžio garso įrašas 19 min. 9 s.). Pažymėtina, jog minėtų aplinkybių Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyje neįvertino. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog byloje pateikta UAB „Dmirosta“ lokalinė sąmata neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų, dėl ko yra netinkamas įrodymas byloje.

Dėl įrodymų apie reikalingą remontuotiną (ne pažeistą) patalpų plotą ir darbo sąnaudų ir medžiagų poreikio žiniaraščių, medžiagų atitikties deklaracijų pateikimo

54. Apeliantės teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų apie reikalingą remontuotiną (ne pažeistą) patalpų plotą, iš kurių matytųsi konkreti remontuotinų patalpų dalių kvadratūra; nepateikė darbo sąnaudų ir medžiagų poreikio žiniaraščių, medžiagų atitikties deklaracijų.

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad remontuotinas patalpų plotas nurodytas tiek civilinėje byloje Nr. e2-5294-861/2021 pateiktoje lokalinėje sąmatoje (dubliko priedas Nr. 3), tiek kartu su 2021 m. balandžio 12 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo prie civilinės bylos Nr. e2-5294-861/2021 pateiktoje lokalinėje sąmatoje, kurios teisingumą, kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, pasirašytinai patvirtino jos sudarytojas – UAB „Dmirosta“ projektų vadovas R. J.. Taip pat analogiški suremontuoti patalpų plotai nurodyti ir civilinėje byloje Nr. e2-5294-861/2021 kartu su ieškiniu pateiktame UAB „Imstata“ 2020 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų akte Nr. 1-1 (ieškinio priedas Nr. 5). Be kita ko, ieškovė taip pat pateikė ginčo buto planą (su pažymėtomis pažeistomis patalpomis), iš kurio matyti remontuotinų patalpų dalių kvadratūra (2022 m. sausio 3 d. rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje e2-3511-1099/2022, priedas Nr. 1).

56. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą, statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas”) yra statybos rūšis, kurios tikslas atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Taigi, statybos darbai, atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų priskiriami statinio paprastajam remontui.

57. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo buto remontas po užpylimo yra priskiriamas paprastajam remontui. UAB „Imstata“ vadovas R. S. tiek 2022 m. sausio 3 d. teikdamas rašytinius paaiškinimus, tiek apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu patvirtino, jog atliekant paprastojo remonto darbus, nėra privalomas darbų žurnalo pildymas bei kaupiamos panaudotų medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos. Taigi, apeliantės nurodomų įrodymų ieškovė neturi. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvaujantys byloje asmenys negali būti teismo įpareigojami pateikti įrodymus, kurių objektyviai neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai dėl papildomų įrodymų pateikimo būtinybės atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Imstata“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Serija IMS Nr. 1303 apmokėjimo ir naudos gavėjo AB SEB banko sutikimo

58. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad draudėjas apmokėjo 2020 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Imstata“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija IMS Nr. 1303.

59. Bylos duomenimis nustatyta, jog draudėjas pateikė teismui civilinėje byloje e2-3511-1099/2022 sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. UAB „Imstata“ buvo pervesta 11 107,92 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama: „Pagal SF Nr. 1303“. Be to, draudėjas tai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybę, kad draudėjas apmokėjo minėtą PVM sąskaitą – faktūrą tiek 2022 m. sausio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu, taip pat patvirtino ir UAB „Imstata“ vadovas R. S., nurodydamas, jog už atliktus darbus draudėjas sumokėjo 2020 m. rugsėjo 17 d. Nors apeliantė nurodo, jog iš S. S. (draudėjo) byloje pateikto dokumento nėra matyti, iš kurios banko sąskaitos atliktas piniginis mokėjimas bei kas yra mokėtojas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju yra akivaizdžios sąsajos tarp išrašytos sąskaitos – faktūros ir sąskaitos išrašo, t. y. mokėjimo išraše suma atitinka sąskaitos sumą, sąskaitos išrašo mokėjimo paskirtyje nurodytas sąskaitos – faktūros numeris taip pat sutampa. Be kita ko, esant šioms sąsajoms tarp išrašytos sąskaitos – faktūros ir sąskaitos išrašo, nėra pagrindo abejoti, kad šiuo mokėjimo nurodymu yra apmokėta būtent 2020 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Imstata“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija IMS Nr. 1303. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukščiau minėti apeliantės argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

60. Be to, nors apeliantė teigia, kad ieškovė, kaip draudikas, nebuvo surinkusi visų draudimo išmokai administruoti būtinų dokumentų, t. y. sąskaitos išrašo apie aukščiau minėtą apmokėtą sąskaitą faktūrą ir apeliantės teigimu, taip nebuvo įgyvendintas CK 6.1015 straipsnio 3 dalies reikalavimas bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies reikalavimai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien formalus sąskaitos apmokėjimo dokumento neturėjimas, įvertinus, jog sąskaita buvo apmokėta, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos minėtos teisės normos. Be to, kaip jau buvo minėta, byloje pateikti duomenys apie 2020 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Imstata“ išrašytos PVM sąskaita faktūra Serija IMS Nr. 1303 apmokėjimą, todėl aukščiau nurodyti apeliantės argumentai taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

61. Taip pat apeliantės teigimu, 6 674,88 Eur draudimo išmoka 2020 m. kovo 11 d. draudėjui pervesta nesant naudos gavėjo – AB SEB banko sutikimo, dėl ko minėta išmoka pervesta nesant teisinio pagrindo.

62. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB SEB banko, kaip naudos gavėjo, sutikimas buvo pateiktas 2021 m. gegužės 24 d. civilinėje byloje e2-5294-861/2021, t. y. bankas pateikė el. laišką, kuriame nurodė, kad sutinka nebūti naudos gavėju ir sutinka, jog išmoka būtų pervesta draudėjui į jo nurodytą sąskaitą. Pažymėtina, jog bankas aiškiai 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. elektroniniais laiškais nurodė, jog bankas sutinka, kad draudimo išmoka būtų pervesta draudėjui (bankas sutinka nebūti naudos gavėju). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vien ta aplinkybė, jog naudos gavėjas iki pirmos išmokos pervedimo (2020 m. kovo 11 d.) draudėjui nebuvo davęs ieškovei tokio sutikimo, savaime nereiškia/nepagrindžia, jog ši išmoka pervesta netinkamam subjektui, kadangi vėlesnė banko pozicija kategoriškai patvirtina banko sutikimą nebūti naudos gavėju. Be to, vien tai, kad bankas pateikė minėtą sutikimą vėliau, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog tokie ieškovės veiksmai turėtų būti vertintini kaip neapdairumas ir veikimas savo rizika. Taigi, apeliantės argumentai dėl naudos gavėjo sutikimo nebuvimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl apžiūros akte fiksuoto sugadinimų masto ir Atliktų darbų akte nurodyto atlikto turto remonto mastų skirtumo

63. Apeliantė nurodo, jog Atliktų darbų akte fiksuoti remonto darbai neatitinka Apžiūros akte užfiksuotų turto sugadinimų, t. y. Apžiūros akte užfiksuotas turto sugadinimo mastas ir Atliktų darbų akte nurodytas atlikto turto remonto mastas skiriasi.

64. Pažymėtina, jog Apžiūros akte (ieškinio priedas Nr. 3) nurodytas pažeistas patalpų plotas, UAB „Dmirosta“ sąmatoje nurodytas remontuotinas plotas, o UAB „Imstata“ Atliktų darbų priėmimo akte nurodytas suremontuotas plotas.

65. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo atveju nėra pagrindo pritarti atsakovės pozicijai dėl mažesnio ploto grindų, sienų ir lubų remonto darbų, t. y. galimai remontuojant tik pažeistas vietas. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, jog techniškai ir technologiškai neįmanoma grąžinti turto į buvusią iki žalos padarymo būklę, remontuojant tik dalį patalpos, pvz. uždažant tik pažeistą dalį lubų ar sienų ir t. t., tokiu atveju turi būti remontuojamas visas plokštumos plotas, kadangi perdažius tik pažeistą dalį, bus matomas skirtumas tarp senos ir naujos apdailos. Be to, minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžiuose patvirtino liudytojais apklausti R. S. ir R. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek sąmatoje, tiek atliktų darbų akte nurodyti darbai yra susiję su žalos šalinimu, ir/ar yra objektyviai būtini esamiems žalos padariniams pašalinti. Tai patvirtina nurodytų sugadinimų pobūdis bei pateiktos nuotraukos apie buto būklę po užliejimo.

66. Kaip matyti, šiuo atveju pagrįstai buvo remontuojamas (ir atitinkamai įtrauktas į atliktų darbų aktą) visų 14-3 patalpų lubų plotas – atitinkamai UAB „Imstata“ atliktų darbų akto 15-22 pozicijos, nes nustatyta (iš apžiūros akto), jog buvo pažeistos 14-3 patalpos lubos (jų dalis), šiuo atveju turėjo būti tvarkomas/remontuojamas visas plokštumos plotas, ne tik pažeista dalis. Kadangi pagal į bylą pateiktą buto planą matyti, jog minėtos patalpos plotas sudaro 23,38 kv. m, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino 15-22 pozicijose nurodytų darbų kainą nuo 2 129,93 Eur (254,92 Eur + 1 127,40 Eur + 157,24 Eur + 115,86 Eur + 88,03 Eur + 27,83 Eur + 69,35 Eur + 289,30 Eur) iki 2 074,91 Eur (2 129,93 Eur x 23,38 kv. m / 24 kv. m), pagal faktinį 14-3 patalpos plotą. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Imstata“ atliktų darbų akto 23-24 pozicijose nurodyti darbai – lubų paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu ir anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant – bendras 12 kv. m plotas, buvo, labiausiai tikėtina, atliekamas 14-1 ginčo buto patalpoje. Iš buto plano matyti, jog minėtos patalpos bendras plotas sudaro ne 12, o tik 7,63 kv. m ploto, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sumažino 23-24 pozicijose nurodytų darbų kainą nuo 249,60 Eur (13,92 Eur + 235,68 Eur) iki 158,70 Eur (249,60 Eur x 7,63 kv. m / 12 kv. m), pagal faktinį 14-1 patalpos plotą. Atitinkamai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo atveju yra pagrindas sumažinti ir darbų, nurodytų UAB „Imstata“ atliktų darbų akto 29-30 pozicijose – laminuotų grindų ardymas ir laminuotų grindlenčių danga, bendras 36 kv. m plotas, kainą nuo 1 296,33 Eur (116,28 Eur + 1 180,05 Eur) iki 1 116,64 Eur (1 296,33 Eur x 31,01 kv. m / 36 kv. m), pagal faktinį 14-1 ir 14-3 patalpų plotą. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo abejoti ir dėl kitų darbų kiekių ir kainų. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktais skaičiavimais, tačiau priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas skaičiavimus, juos atliko pasirėmęs byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertinęs perskaičiuotus darbus ir atitinkamai jų išlaidas, pagrįstai sprendė, kad realios išlaidos patalpų atstatymui po nurodyto ginčo buto užliejimo sudaro 10 476,20 Eur (10 870,19 Eur (ieškovės prašoma priteisti suma) - 393,99 Eur (teismo bendrai sumažinta darbų kaina 325,61 Eur + PVM)).

67. Nors apeliantė nurodo, kad UAB „Dmirosta“ ir UAB „Imstata“ dokumentuose nurodyti įkainiai skiriasi, tačiau pažymėtina, jog sąmatos skaičiavimas atliktas remiantis ekspertiniu vertinimu, o remontą atliekant faktiškai atsiranda nenumatytų darbų, todėl kaina gali nežymiai didėti.

68. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino jos pateiktus rašytinius įrodymus – specialisto O. A. sąmatinę dokumentaciją.

69. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė kartu su apeliaciniu skundu dėl 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5294-861/2021 pateikė 2021 m. rugsėjo 7 d. sąmatinę dokumentaciją. Pažymėtina, kad pats specialistas aiškinamajame rašte nurodė, jog objekto apžiūra nebuvo atlikta, pateiktoje sąmatoje remonto darbų kiekiai nebuvo patikrinti, tik, anot specialisto, buvo pritaikyti tinkamesni 2019 m. spalio mėn. kainų lygio įkainiai, tačiau nebuvo paaiškinta, kodėl buvo remiamasi būtent 2019 m. spalio mėn. kainomis (kai darbai faktiškai buvo atliekami 2020 m. rugpjūčio mėn.), taip pat nebuvo net konkretizuota, kodėl pritaikyti tokie įkainiai. Svarbu pažymėti, kad apeliantės pateiktą sąmatinę dokumentaciją sudaręs specialistas net nebuvo ginčo bute, jo neapžiūrėjo, o sąmatinėje dokumentacijoje sumažino UAB „Imstata“ pritaikytus įkainius. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sąmatinę dokumentaciją vertino kritiškai.

Dėl specialių žinių poreikio

70. Apeliantė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismas nevertino specialių žinių poreikio, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

71. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

72. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos. Tais atvejais, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).

73. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų prašiusi pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę, o ir pirmosios instancijos teismas nenustatė specialiųjų žinių poreikio, t. y. teismui nekilo neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų, todėl jis savo iniciatyva ekspertizės neskyrė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos, nevertindamas specialių žinių poreikio, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

74. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

75. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

76. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

77. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

78. Kadangi ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos.

79. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

80. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.