- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-2961-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32036-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- I. J.
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakove I. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovo ir atsakovės dėl patirtos turtinės žalos dydžio užliejus žemiau esantį butą bei jo atlyginimo subrogacijos tvarka.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 11 047,92 Eur žalos, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas 2021 m. vasario 12 d. pateikė prašymą nuo ieškinio dalies atsisakymo ir prašė priimti Ieškovo atsisakymą nuo 177,73 EUR ieškinio reikalavimo. Atitinkamai Ieškovas iš atsakovės I. J. prašė priteisti 10 870,19 EUR žalos atlyginimo.
4. Nurodė, kad 2019-12-26 draudėjui S. S. (toliau – Draudėjas) priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per lubas prasiskverbus vandeniui buvo apgadintas draudėjo turtas. Remiantis žalos bylos duomenimis, avarija įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris priklauso atsakovei. Ieškovė 2018-11-30 išdavė gyventojų turto draudimo polisą, pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą, todėl ieškovė išmokėjo iš viso 11 047,92 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovė 2020-01-06 el. paštu dėl įvykio paaiškino, kad jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2019-12-26 trūko klozeto žarnelė. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė minėtos žalos ieškovei neatlygino.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad iš 2018-11-30 gyventojų turto draudimo liudijimo matyti, kad gyventojų turto draudimo draudėju nurodytas S. S., draudžiamo turto adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, o naudos gavėju nurodytas AB SEB bankas. Taigi, draudimo sutartyje nurodytas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, yra naudos gavėjas – AB SEB bankas. Nurodyta piniginė suma draudėjui išmokėta nesant jokio teisinio pagrindo. Ieškovė nepateikė žalos faktą patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prieš nustatant išmokos dydį dėl sugadinto, sunaikinto ar netekto apdrausto turto buvo apskaičiuotas nuostolių dydis. Todėl nėra galimybės spręsti, kaip buvo apskaičiuotas galimas nuostolių dydis. Ieškovė nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių apie tai, kada, kokios bei kokiu pagrindu piniginės sumos, vykdant žalos administravimą išmokėtos. Taip pat nenurodo, kada ir kokio dydžio piniginių sumų padengimo reikalauta iš atsakovės. Byloje nėra pateikta remonto darbų sąmata, kuri būtų suderinta su draudiku, t. y. ieškove. Ieškovė pateikė 2020-08-24 UAB „Imstata“ atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1-1 iš viso 11 107,92 Eur sumai bei 2020-08-24 UAB „Imstata“ draudėjui S. S. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 11 107,92 Eur sumai, tačiau nepateikė šios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo dokumento. 2020-01-02 akte užfiksuotas turto sugadinimo mastas ir atliktų darbų akte nurodytas neva atlikto turto remonto mastas skiriasi keletą kartų: lubų – 4 kartus, grindų – 9 kartus, sienų - net daugiau negu 22 kartus. Tokiu būdu atliktų darbų akte fiksuoti remonto darbai visiškai neatitinka 2020-01-02 apžiūros akte užfiksuotų turto sugadinimų. Taigi, remonto darbai vykdyti net neatsižvelgiant į fiksuotus turto sugadinimus, o siekiant iš esmės pagerinti valdomą nekilnojamąjį turtą. Tuo labiau, kad turto sugadinimų fiksavimo momentą ir atliktų remonto darbų momentą skiria net 8 mėnesių laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašomos priteisti žalos dydis piniginės sumos prasme nėra realus bei proporcingas galimam žalos padarymo mastui, ypač atsižvelgiant į nekilnojamojo turto – buto, ypatybes, t. y. į jo gyvenamąjį plotą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai – iš atsakovės ieškovei priteista 11 047,92 Eur skolos, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 249 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad draudimo išmoka išmokėta ne tam naudos gavėjui. Iš į bylą pateikto 2020-09-14 elektroninio laiško nustatyta, kad bankas sutinka, jog išmoka būtų pervesta draudėjui, į jo nurodytą sąskaitą. Atsakovė nurodė, kad draudėjui S. S. 2020-03-11 sumokėta 6 674,88 Eur piniginė suma, tačiau naudos gavėjo – AB SEB banko, sutikimas pervesti minėtą piniginę sumą draudėjui S. S., gautas nebuvo. Ieškovės atstovė paaiškino, kad bankas davė sutikimą dėl naudos gavėjo, tačiau iš pradžių tik dėl antrosios sumos, o kai buvo pastebėta klaida, bankas davė sutikimą dėl abiejų sumų. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad bankas būtų nesutikęs, jog pirmoji išmokėta suma būtų pervesta draudėjui S. S., o pateikdamas atsakymą el. paštu nurodė, kad sutinka dėl išmokos pervedimo draudėjui, todėl teismas vertino, kad bankas davė sutikimą dėl abiejų sumų.
8. Teismas sprendė, jog Draudėjui 2020-03-11 buvo išmokėta 6 674,88 Eur draudimo išmoka pagal UAB „Dirmosta“ darbų sąmatą. Draudėjui pateikus duomenis apie faktiškai patirtas išlaidas remontuojant butą, t. y. UAB „Imstata“ atliktų darbų priėmimo aktą ir draudėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, 2020-09-15 buvo išmokėta likusi suma – 4 373,04 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad klojant naują laminatą yra skaičiuojamas nusidėvėjimas, todėl tai negali būti laikoma buto pagerinimu. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vertino, kad ieškovė pagrįstai išmokėjo draudikui minėtą sumą. Liudytojas patvirtino, kad sąmatos yra preliminarios, o pagal technologiją reikia keisti visas grindis, dažyti visą sieną, o ne tik pažeistą plotą.
9. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad jos butas yra septintajame, o draudėjo S. S. butas yra ketvirtajame gyvenamojo namo aukšte, todėl turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra padaryta nežymi žala. Atsižvelgiant į tai, jog grindų ir perdangų sandarumas vandeniui (hidroizoliacija) butų viduje nėra niekaip reglamentuotas sprendimas ir nėra privalomas įrengti, todėl kiekviename bute gali skirtis. Vandens pritekėjimo į žemiau esančius butus mastas gali skirtis nepriklausomai nuo to, kuriame aukšte yra butas, kadangi užliejimo iš viršaus dydį lemia kiaurymių perdangoje, įskaitant ir grindų dangą bei pasluoksnius, kiekis, dydis bei išsidėstymas. Į bylą pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad vanduo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skverbėsi dideliu mastu. Teismas konstatavo, kad byloje yra visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės (CK 6.245 straipsnio 4 dalis) taikymo sąlygos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; netenkinus minėto prašymo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; prijungti naujus įrodymus; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
10.1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad su ja buvo suderinta sąmata prieš pradedant remonto darbus, kaip to reikalauja Gyventojų turto draudimo taisyklių 10.16 punktas. Tačiau į tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir jų nevertino.
10.2. Teismas privalėjo nustatyti tikrąjį žalos dydį, analizuoti aplinkybes dėl Lokalinėje sąmatoje numatytų remonto darbų ir Atliktų darbų akte nurodytų darbų sąsajumą su turto sugadinimų pašalinimu bei aplinkybes ar draudikas pateikė patikimus žalos mąstą patvirtinančius įrodymus. Tačiau to nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.
10.3. Teismas visiškai nevertino ir neanalizavo prašomo priteisti 11 047,92 EUR piniginės sumos dydžio atitikimo tikrajam žalos dydžiui, kuris privalo būti nustatytas nagrinėjant tokio pobūdžio civilines bylas.
10.4. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip ir nepateikė padarytos turtinės žalos dydį patvirtinančių patikimų įrodymų, o tuo pačiu byloje neįrodė ir vienos iš esminių civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. turtinės žalos dydžio.
10.5. Ieškovė 2021 m. vasario 12 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriuo prašė teismo priimti jos atsisakymą nuo 177,73 EUR ieškinio reikalavimo. 2021 m. vasario 18 d. rezoliucija teismas minėto pareiškimo klausimą išsprendė nurodydamas, jog: „priimti, spręsti priimant galutinį sprendimą“. Tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas ieškovei priteisė piniginę sumą, kurią ieškovė prašė priteisti pradiniu ieškiniu, visiškai neatsižvelgdamas į byloje pačios ieškovės pateiktą pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; nepriimti kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų naujų įrodymų. Nurodė, kad nagrinėjant bylą buvo atliktas išsamus įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, tyrimas – dėl jo teismo posėdžių metu turėjo galimybę pasisakyti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat į bylą liudytoju buvo kviečiamas ir ekspertas vykdęs aplieto turto apžiūrą bei sudaręs lokalinę sąmatą, apliejimo metu padarytai žalai nustatyti, kuris išsamiai paaiškino tiek sąmatos skaičiavimus, tiek jas sudarant vertintas aplinkybes ir jų sudarymui pateiktus duomenis. Apeliantė, nors teismo posėdžių metu ir teigė, kad ieškovės apskaičiuota žala yra per didelė, tačiau konkrečių darbų ir medžiagų, kurie neva nurodyti nepagrįstai neįvardino, neteikė jokių įrodymų apie kitokią patalpų remonto vertę, dėl to nepaneigė ieškovės nurodyto nuostolių apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino priteistinos žalos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
13. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacijos institutas skirtas tam, kad, pirma, užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, kas šiam išmokėta nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
15. Taigi subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).
16. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.
17. Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
18. Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad tokį reikalavimą pareiškė draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012).
19. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.).
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti buto remonto sąnaudų atlyginimą. Remonto sąnaudų dydį ieškovas įrodinėjo 2020 m. sausio 2 d. apžiūros aktu, fotonuotraukomis, atliktų darbų priėmimo aktu, kuriame nurodyta, jog darbai už 11 107,92 Eur atlikti 2020 m. rugpjūčio mėnesį, pateiktais atsakovės paaiškinimais ir fotonuotrauka iš jos buto. Byloje nėra ginčo dėl to, jog trūkus atsakovės bute esančio klozeto žarnelei buvo aplieti žemiau esantys butai.
21. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepakankamai įvertino ir analizavo prašomo priteisti 10 870,19 EUR piniginės sumos dydžio atitikimo tikrajam žalos dydžiui, kuris privalo būti nustatytas nagrinėjant tokio pobūdžio civilines bylas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, konstatavo, kad dėl Buto užliejimo atsiradę draudėjo nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais. Teismas nesumažino priteistinos žalos atlyginimo sumos.
22. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos.
23. Pažymėtina, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
24. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, jog sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 215/2012). Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimų pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad nėra pagrindo reikalavimą tenkinti visa apimtimi, o yra pagrindas reikalavimą patenkinti iš dalies, tai teismas turi priimti sprendimą reikalavimą patenkinti iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Šiuo atveju Ieškovo išmokėtų piniginių sumų panaudojimas turi būti tiesiogiai susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl jos išmokamos pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus. Ieškovas tokio pobūdžio bylose privalo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 str.). Minėti įrodymai – remonto sąmatos, darbų skaičiavimai, atsiskaitymo dokumentai ir kt., turi užtikrinti galimybę patikrinti darbų kiekių ir kainų atitikimą tarp atliktinų darbų ir pateikiamų atsiskaitymo dokumentuose.
25. Gyventojų turto draudimo taisyklių 10.16 punktas numato, kad turtas turi būti atstatomas, remontuojamas ar įsigyjamas ekonomiškiausiu būdu. Kolegija sutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovo pateiktas dokumentas, įvardintas kaip UAB „Dmirosta“ darbų sąmata (dubliko priedas Nr. 3), neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų. Visų pirma, minėtas priedas pateiktas kaip MS „Excel“ formato rinkmena. Antra, jame nėra nurodyta tokios rinkmenos sudarymo data, vieta bei sudarytojas. Be to, minėta rinkmena nėra pasirašyta atsakingų asmenų. Iš Ieškovo byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Apžiūros akto, Lokalinės sąmatos bei Atliktų darbų akto, nėra galimybės identifikuoti, kokio bendro ploto patalpoms yra padaryta žala – nėra nurodytas konkrečios patalpos bendras plotas, nėra galimybės palyginti padarytos žalos masto ploto prasme su remontuotinos dalies (lubų, sienų) plotu. Šiuo atveju nėra galimybės spręsti apie tai, kokio dydžio reali žala yra padaryta ir kokios apimties remontas buvo būtinas, siekiant nukentėjusįjį grąžinti į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti tikrąjį žalos dydį, analizuoti aplinkybes dėl Lokalinėje sąmatoje numatytų remonto darbų būtinumo ir Atliktų darbų akte nurodytų darbų sąsajumą su turto sugadinimų pašalinimu bei aplinkybes ar draudikas pateikė patikimus žalos mąstą patvirtinančius įrodymus.
26. Nagrinėjamu atveju byloje esančiuose dokumentuose nurodyti atliktinų darbų kiekiai yra neaiškūs, kadangi byloje nėra pateikti įrodymai apie reikalingą remontuotiną (ne pažeistą) patalpų plotą, iš kurių matytųsi konkreti remontuotinų patalpų dalių kvadratūra. Byloje nepateikti darbo sąnaudų ir medžiagų poreikio žiniaraščiai, medžiagų atitikties deklaracijos ir t. t., Taigi, teisingam ir tinkamam ginčo išnagrinėjimui reikalingos specialios žinios bei papildomi įrodymai byloje, tuo tarpu, šalių pateiktų įrodymų nepakanka padaryti teisėtoms ir pagrįstoms išvadoms dėl turtinės žalos dydžio.
27. Apibendrindama pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino rašytinių įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektu, nenustatė ir neištyrė esminių faktinių aplinkybių, t. y. nenustatė tikrojo padarytos žalos dydžio, tuo tarpu, neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pažeista pamatinė teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai bei objektyviai ir įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis).
28. Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vis dėlto apeliacija nėra ir neturėtų virsti bylos nagrinėjimu iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, konstatuoja, kad pagal šiuo metu pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.