Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista areštu 90 parų;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirti įpareigojimai;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – bauda 50 MGL (2500 eurų), įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nustatyta, kad mokėtina bauda yra 40 MGL, t. y. 2400 Eur. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis,

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtintas 2018 m. lapkričio 30 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus–pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas Nr. LPK-257 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – bauda 50 MGL (2 500 Eur),

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. 2019 m. kovo 20 d., apie 00.50 val., veikdamas kartu su L. V., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, automobiliu „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur L. V. būnant šalia ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, jis, panaudodamas su savimi turėtas reples, nuo ten stovėjusio automobilio „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausančio A. C., nuėmė automobilio „BMW“ išorinį sportpaketą „M“, kurio vertė 500 Eur, kurio dalį – priekinį bamperį ir priekinio bamperio 3 apdailos detales, apatines slenksčių 2 apdailos plastikines juostas, galinio bamperio 2 plastikines apdailos juostas – paslėpė miške, o dalį – dešinės pusės apdailos groteles ir kairės pusės apdailos grotelių apvadą – įsidėjo į automobilį „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir kartu su L. V. išvažinėjo iš įvykio vietos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu savo veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą A. C. priklausantį 500 Eur vertės turtą.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus raštas patvirtina, kad asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registre nuo 2019 m. vasario 25 d. yra L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas. Vadovaujantis BK 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pabaiga 2022-02-25. 2019 m. kovo 19 d. kartu su L. V. buvo sudarytas individualus priežiūros planas, asmuo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis bei nevykdymo teisinėmis pasekmėmis ir atsakomybe, patikrintas administracinių nusižengimų registras, duomenų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos apie vairuojant padarytus nusižengimus nebuvo. 2019 m. rugpjūčio 16 d. patikrinus administracinių nusižengimų duomenų registrą, nustatyta, kad L. V. 2019 m. liepos 25 d., 22 val. 45 min. padarė administracinį nusižengimą pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį. – Laisvės pr., Vilniuje vairavo automobilį ,,VW Touran“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šį pažeidimą asmuo padarė po 2019 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (nuosprendis įsiteisėjo 2019-02-14), t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, paskirta 420 Eur bauda, kuri nėra sumokėta. 2019 m. rugpjūčio 16 d. L. V., atvykęs į Vilniaus regiono skyrių, padaryto pažeidimo neneigė, pasiaiškinime pateisinamų priežasčių nenurodė, 2019 m. rugsėjo 16 d. duomenimis paskirtos 420 Eur baudos nesumokėjo. Asmuo informuotas, kad Vilniaus regiono skyrius kreipsis į prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nustatyto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad L. V. nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (vairavo transporto priemonę), siūloma nuteistajam pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (1 t., b. l. 15-24) .

Motyvuojamoji dalis

Dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 1 dalis)

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Šio nusikaltimo dalykas yra svetimas turtas, kurio vertė viršija 5 MGL sumą, bet neviršija 250 MGL sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą (taip pat ir baudžiamąjį nusižengimą) tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius.

Teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu pradinėse apklausose kaltinamieji L. V. ir L. V. pripažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, t. y. ikiteisminio tyrimo metu L. V. pripažino, kad tai jis sugalvojo pagrobti detales nuo svetimo automobilio, pasiėmęs įrankius nuėmė priekinį bamperį, slenksčius, groteles, vėliau groteles pasidėjo į savo automobilį, o bamperį ir slenksčius panešė šiek tiek toliau link miškelio. Taip pat bandė nuimti nuo minėto BMW automobilio ir galinį bamperį, bet nenuėmė. Padėtas detales miškelyje planavo grįžti vėliau pasiimti jau vienas, bet juos su L. V. sulaikė policijos pareigūnai. L. V. ikiteisminio tyrimo metu taip pat kaltę pripažino visiškai, parodė, kad L. V. atvažiavo automobiliu BMW, paskui L. V. pasakė, kad nori jam parodyti, kaip atrodo „M“ paketas tokiam automobiliui kaip jo, t. y. BMW. Jis sutiko su L. V. pavažiuoti. L. V. iškart nuvežė į kiemą, kur stovėjo automobilis BMW, ten L. V. jo paprašė, kad pastebėtų, kol pats „pasidarbuos“. Iš tų žodžių jis suprato, kad L. V. nuiminės nuo to BMW automobilio „M“ paketą, nes sakė, kad nori pagražinti savo mašiną. L. V. turėjo kažkokius įrankius ir nuiminėjo priekinį bamperį, šoninius slenksčius irgi bandė nuimti, bet neišėjo, galinį bamperį. Minėtas detales kartu su juo nunešė iki netoliese esančio miškelio, po to L. V. turėjo jį nuvežti iki namų, o jau pats turėjo vienas grįžti ir pasiimti, ką nuėmė. Jiems išvažiuojant iš kiemo, pastebėjo policijos pareigūnai, sustabdė ir sulaikė. Šias aplinkybes kaltinamieji patvirtino teisminio nagrinėjimo metu. Jų kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų V. Š., Ž. A., kurie ir pastebėjo L. V. automobilį BMW bei sustabdė, parodymai, kad tiek L. V., tiek keleivis L. V. bendraujant su jais akivaizdžiai jaudinosi. Apžiūrint automobilio vidų pastebėjo, kad automobilio galinės sėdynės buvo atlenktos, galimai tam, kad galima būtų sudėti pailgus daiktus. Ant atlenktų galinių sėdynių buvo padėtos pirštinės ir įvairūs instrumentai, o ant automobilio grindų dangos už vairuotojo sėdynės, gulėjo BMW markės automobilio grotelės. Visa tai sukėlė jiems įtarimą, kad jaunuoliai galimai atvyko vogti svetimų transporto priemonių detalių. Iškvietus į pagalbą dar vieną policijos ekipažą, atvykus V. V. ir L. S., ties įvažiavimu į daugiabučio kiemą buvo rastas stovintis kitas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis buvo be priekinio bamperio, be slenksčių, aplink automobilį ant žemės mėtėsi nuimtos automobilio bamperio apdailos ir kitos detalės, nuo minėto automobilio buvo nuimtos galinio bamperio apdailos, išlaužtos priekinės variklio dangčio grotelės. Patikrinus netoliese esantį parkelį, ant žemės rado automobilio bamperį ir abu slenksčius. Kadangi abu automobiliai buvo vienodo modelio, t. y. BMW E46 universalas, abu buvo sidabrinės spalvos, įtarė, kad automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavę L. V. ir L. V. bandė nuimti ir pavogti automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detales. Tada, kiek pamena, abu jaunuoliai prisipažino, kad bandė pavogti būtent šio automobilio bamperius ir apdailas, kad užsidėti ant savo automobilio.

L. V. ir L. V. kaltę patvirtina ir po jų sulaikymo atliktos įvykio vietos apžiūros rezultatai, kuomet apžiūrėjus A. C. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilis užrakintas, nuimtos dvi galinio bamperio plastikinės detalės, viena kabo at laido, kita guli po automobiliu, nėra abiejų automobilio pusių slenksčio apdailos detalių, nėra priekinio bamperio, ant žemės guli trys priekinio bamperio detalės, nėra vienos priekinių grotelių dalies, kita dalis be rėmelio ir apgadinta. Kairiau nuo automobilio, per kelią yra augančių medžių teritorijoje, 30 m atstumu nuo automobilio tarp minėtų medžių guli automobilio BMW priekinis bamperis, jis yra apibrozdintas ir apgadintas, toliau apie 10 m atstumu guli dvi plastikinės slenksčių apdailos, jos irgi apgadintos. Automobilis ir visos detalės yra drėgnos, ant dulkių sluoksnio matomi sutepimai nuo pirštinių. Taip pat ir L. V. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros bei jame rastų daiktų: plastikinių grotelių komplekto, plastikinių grotelių rėmelio apžiūros, jų parodymo atpažinti rezultatai, kuomet A. C. atpažino savo daiktus. Šias aplinkybes aptvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti nukentėjusiojo A. C. parodymai, kad automobilį laiko prie namo (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Nuo 2019 metų kovo mėnesio pradžios iki 2019 m. kovo 19 d. minėtu automobiliu nevažinėjo. 2019 m. kovo 19 d. apie 20.00 val. grįžęs namo matė, kad minėtas automobilis stovi tvarkingai priparkuotas, neapgadintas. Apie 03.00 val. pas jį atėjo policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad automobilis apvogtas. Nuėjęs prie automobilio pamatė, kad ant automobilio nėra priekinio bamperio ir priekinio bamperio 3 apdailos detalių, juos pamatė gulinčius šalia automobilio. Apžiūrėjęs savo automobilį pamatė, kad nėra priekinių automobilio dešinės pusės apdailos grotelių, o kairės pusės apdailos grotelės išplėštos, liko tik grotelės be apdailos apvado, nuo automobilio šonų iš abiejų pusių nuimtos apatinės slenksčių 2 apdailos plastikinės juostos, dalinai išplėštas galinis bamperis, jis buvo atlaisvintas, kairės pusės galinis parkavimo daviklis buvo išimtas, kabėjo ant laido, nuo galinio bamperio viršaus nuimtos 2 plastikinės apdailos juostos. Taip pat pamatė, kad nėra visų paminėtų automobilio detalių fiksacijos elementų, jų buvo apie 40 vienetų. Jo automobilio detales, kurios buvo šalia jo automobilio, o būtent – automobilio priekinį bamperį ir priekinio bamperio 3 apdailos detales, apatines slenksčių 2 apdailos plastikines juostas, galinio bamperio 2 plastikines apdailos juostas, policijos pareigūnai grąžino vietoje. Negrąžino jam priekinių automobilio dešinės pusės apdailos grotelių ir kairės pusės apdailos grotelių apvado, nes tų daiktų prie automobilio jis nematė. Taip pat niekur nebuvo ir paminėtų tvirtinimo detalių.

Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad nusikalstamą veiką sumanė L. V., kad būtent jam reikėjo savo automobiliui „sportpaketo“, taigi nėra pagrindo manyti, jog buvo abiejų kaltinamųjų bendras išankstinis sumanymas padaryti nusikalstamą veiką. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). L. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad L. V. tik padėjo jam nunešti nuimtas detales į miškelį, vėliau teigė, kad jis nieko nedarė, o pats L. V. nurodė, kad L. V. paprašė pasaugoti, kol jis pasidarbuos; L. V. suvokė L. V. pasiūlymą bei veiksmus, tačiau nusikalstamos veikos neatsisakė, liko su L. V., stebėjo aplinką, taip aktyviais veiksmais prisijungdamas prie nusikalstamos veikos. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad abu kaltinamieji, veikdami bendrai, 2019 m. kovo 20 d., apie 00.50 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, automobiliu „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur L. V. būnant šalia ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, L. V., panaudodamas su savimi turėtas reples, nuo ten stovėjusio automobilio „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausančio A. C., nuėmė automobilio „BMW“ išorinį sportpaketą „M“, kurio vertė 500 Eur, kurio dalį – priekinį bamperį ir priekinio bamperio 3 apdailos detales, apatines slenksčių 2 apdailos plastikines juostas, galinio bamperio 2 plastikines apdailos juostas – paslėpė miške, o dalį – dešinės pusės apdailos groteles ir kairės pusės apdailos grotelių apvadą – įsidėjo į automobilį „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir kartu su L. V. išvažinėjo iš įvykio vietos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų, tokiu būdu savo veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą A. C. priklausantį 500 Eur vertės turtą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo (243 straipsnis)

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Baudžiamosios bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad L. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. vasario 14 d.

Tai, kad L. V. vairavo transporto priemonę 2019 m. kovo 20 d., patvirtina jo paties, L. V. parodymai, kad L. V. atvažiavo pas L. V. automobiliu BMW, kurį ir vairavo, pasivažinėję jie sustojo prie A. C. priklausančio automobilio, kurį pasikėsino apvogti, o išvažiuodami buvo sustabdyti pareigūnų; taip pat liudytojų V. Š., Ž. A. parodymai, kuomet liudytojai patvirtino matę išvažiuojantį iš kiemo BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėję prie automobilio nustatė, kad už vairo sėdėjo L. V.; dėl automobilio „VW Touran“ vairavimo 2019 m. liepos 25 d. patvirtina paties L. V. parodymai, kad vairavo jo mamai R. V. priklausantį automobilį „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo iš Viršuliškių į Lazdynus ir ties Pasakų parku buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Analogiškas aplinkybes jis nurodė paaiškinime administracinio nusižengimo byloje (1 t., b. l. 24). Jo baustumą už transporto priemonių vairavimą patvirtina ir Administracinių nusižengimų registro duomenys (1 t., b. l. 21-23). Aplinkybę, kad L. V. žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 metus vairuoti transporto priemones, patvirtina Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateikta informacija, kad L. V. nuo 2019 m. vasario 25 d. įtrauktas į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą, o 2019 m. kovo 19 d. kartu su L. V. buvo sudarytas individualus priežiūros planas, asmuo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis bei nevykdymo teisinėmis pasekmėmis ir atsakomybe.

Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktikoje kriterijus, apibūdinantis šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

Narinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad L. V. pirmąjį kartą pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę nepraėjus nė parai nuo supažindinimo su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis bei nevykdymo teisinėmis pasekmėmis ir atsakomybe. Tai matyti iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus informacijos, kurioje nurodyta, kad L. V. buvo pasirašytinai supažindintas 2019 m. kovo 19 d., tačiau, kaip nustatyta byloje, jau kovo 20 d. naktį, apie 00.50 val. buvo sulaikytas ne tik vairuojantis transporto priemonę, bet ir darantis nusikalstamą veiką. Teismo nuomone, ši aplinkybė aiškiai parodo L. V. nekritišką savo elgesio vertinimą, abejingumą teismo sprendimo vykdymui. Be to, praėjus neilgam laikui, t. y. 2019 m. liepos 25 d., apie 22.45 val., kaltinamasis vėl pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – Vilniuje, Laisvės pr. vėl vairavo transporto priemonę, automobilį „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Akivaizdu, būdamas pasirašytinai įspėtas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis bei nevykdymo pasekmėmis, L. V. suvokė savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žinojo, kokie padariniai kyla už nevykdymą, vadinasi, suprato, kad pažeidžia įstatymo reikalavimus, tačiau vis tiek ignoravo baudžiamojo poveikio priemonę ir norėjo taip elgtis. Šie duomenys sudaro pagrindą konstatuoti L. V. veiksmų sistemingumą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad L. V., būdamas 2019 m. sauso 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, žinodamas apie šią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jos nevykdė, nes 2019 m. kovo 20 d., apie 00.50 val., prie (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 3“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), o po to, 2019 m. liepos 25 d., apie 22.45 val., Laisvės pr., Vilniuje, vėl vairavo automobilį „VW Touran“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) – darytina išvada, kad yra įrodyta, jog L. V. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Tačiau, įvertinus tai, kad šiuos L. V. veiksmus siejo vieninga tyčia, tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį taikoma nustačius daugkartinį, sistemingą teismo paskirto draudimo ar įpareigojimo nevykdymą, t. y. pasireiškus visumai atvejų, kuriuos jungia vieninga asmens tyčia nevykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, – L. V. 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. liepos 25 d. transporto priemonių vairavimas kvalifikuotinas pagal BK 243 straipsnį kaip viena nusikalstama veika.

Dėl bausmės

Nors kaltinamieji tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, vis tik teismas atsižvelgia į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji pirminių apklausų metu taip pat pripažino savo kaltę ir išsamiai nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, todėl L. V. ir L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendžiant dėl lengvinančios aplinkybės – savanoriško žalos atlyginimo pažymėtina, kad savanoriškas žalos atlyginimas pripažįstamas tuomet, kai kaltininkas žalą atlygino iki nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Šiuo atveju (iki teismas išėjo priimti nuosprendžio) dar nėra atlyginta visa A. C. padaryta žala, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo siūloma ir anksčiau atlyginti žalą, tai patvirtino pats nukentėjusysis, nurodė, kad nežinojo, jog tai galima padaryti; todėl teismas sprendžia, kad nepaneigta, jog žala galėjo būti atlyginta iki teismo nuosprendžio priėmimo. Teismas pažymi, kad nors žalos dalį atlygino ir įsipareigojo atlyginti kitą dalį tik vienas iš kaltinamųjų, tačiau žala yra padaryta jų bendrais veiksmais, o tokiu atveju jų civilinė atsakomybė yra solidari, taigi jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Taip pat teismas pažymi, kad nors tai neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės ir solidariosios pareigos atlyginti žalą, vis tik nusikalstamą veiką inicijavo ne L. V. ir automobilio detalės L. V. nebuvo reikalingos. Todėl aplinkybė, kad tik L. V. atlygino dalį žalos, teismo manymu, negali būti vertinama kaip ypač neigiamai apibūdinanti L. V. Apibendrinant, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad teismas neturi duomenų, jog šiuo metu žala yra visiškai atlyginta, abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintina tai, kad jie savanoriškai pradėjo atlyginti žalą.

Skirdamas L. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas: vieną nesunkų nusikaltimą, kuris nebuvo baigtas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, ir vieną baudžiamąją nusižengimą. Taip pat atsižvelgiama į pasikėsinto pagrobti turto vertę, į tai, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti aplinkybė; į L. V. vaidmenį kėsinantis pagrobti svetimą turtą, t. y. kad jis buvo šios veikos iniciatorius; į kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau teistas 4 kartus, iš kurių 3 – už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs dviem ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 68-80).

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog L. V. turi būti skiriama griežčiausios rūšies bausmės: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, – laisvės atėmimas, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – areštas. Kadangi skiriamos griežčiausios bausmės, jų dydis nustatytinas mažesnis nei straipsnių sankcijose nustatytų bausmių vidurkis. Be to, nusikalstamos veikos padarytos realiąja sutaptimi ir pagal pavojingumą labai nesiskiria (nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), todėl bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu.

Minėta, L. V. nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių: 1) buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, įskaitytos 2 dienos laikinojo sulaikymo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, yra neatlikęs 11 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – bauda 50 MGL, įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, galutinė bausmė nustatyta 48 MGL (2400 Eur). Taip pat nustatyta, kad L. V. yra sumokėjęs 100 eurų baudos pagal šį baudžiamąjį įsakymą. Todėl neatliktos bausmės dalis sudaro 46 MGL. Teismas pažymi, kad BK 64 straipsnio pagrindu bendrinant bausmes, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis). L. V. už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą buvo skirta BK 47 straipsnyje numatyta minimali 50 MGL dydžio bauda, kuri, įskaičius laikiną sulaikymą bei sumokėtą įmoką, yra 46 MGL, todėl pridedama šios bausmės dalis negali būti mažesnė. L. V. šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės bendrintinos su paminėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis BK 64 straipsnio 1, 3 dalies pagrindu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu neatliktą bausmę.

Į bausmės laiką įskaitytinas L. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 20 d., 01.00 val., iki 2019 m. kovo 20 d., 19.36 val. (2 t., b. l. 66-67) (viena diena).

Atsižvelgus į padarytos žalos dydį, tai, kad pusė padarytos žalos jau atlyginta, įsipareigojimą atlyginti visą žalą, į kaltinamojo jauną amžių, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, manytina, yra pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą nustatant jam įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7-8 punktuose, t. y. pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Skirdamas L. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris nebuvo baigtas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į pasikėsinto pagrobti turto vertę, į tai, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti aplinkybė; į L. V. vaidmenį kėsinantis pagrobti svetimą turtą; į kaltinamojo asmenybę – nedirba, nusikalstamą veiką padarė būdamas 5 kartus teistas, šiuo metu jau teistas 6 kartus, be to nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, ne kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 135-154). Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog L. V. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už straipsnio sankcijos vidurkį.

BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019-01-09 nutartimi buvo patvirtintas 2018 m. lapkričio 30 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus–pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas Nr. LPK-257 dėl L. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, L. V. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2019 m. sausio 17 d., o 2019 m. gegužės 27 d. buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (1 t., b. l. 138). Kadangi BK 64 straipsnio taikymas siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data, L. V. nusikalstamą veiką padarė iki buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro, naujai skiriama bausmė BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (4 mėnesiai 9 dienos laisvės atėmimo), pridedant minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį.

Be to, kadangi L. V. nusikalstamą veiką padarė iki 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžio pagal BK 284 straipsnį priėmimo, bausmės bendrintinos ir BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, jas iš dalies sudedant. Kadangi BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, L. V. minėtu nuosprendžiu paskirta minimali už nesunkų nusikaltimą numatyta bauda, kurios jis nėra sumokėjęs nė dalies, bendrinant bausmes, pridedama minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytinas L. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 20 d., 01.00 val., iki 2019 m. kovo 20 d., 19.45 val. (1 t., b. l. 133-134) (viena diena).

Atsižvelgus į padarytos žalos dydį, tai, kad pusė padarytos žalos jau atlyginta, įsipareigojimą atlyginti visą žalą, į kaltinamojo jauną amžių, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad nors jis nedirba, tačiau nusikalstamos veikos padaryme jo vaidmuo nebuvo pagrindinis, manytina, kad kaltinamoj elgesiui didesnę teigiamą įtaką darys jo priežiūra neizoliuojant nuo visuomenės, todėl yra pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą nustatant jam įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 punktuose, t. y. pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina. Ikiteisminio tyrimo metu L. V. buvo paskirta ir kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, tačiau dėl šios kardomosios priemonės teismas pasisakė 2020 m. spalio 8 d. nutartyje, ją panaikindamas.

Atsižvelgiant į kaltinamiesiems paskirtų (bendrinant bausmes) baudų dydį, į tai, kad L. V. teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu baudos bausmę nurodyta įvykdyti per 12 mėnesių, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, abiem kaltinamiesiems nustatytinas ilgesnis baudos bausmės įvykdymo terminas. Nustatant bausmės vykdymo atidėjimą, manytina, bausmės tikslai bus pasiekti nustačius 2 metų terminą.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. C. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 581 euro turtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 90). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Teisiamojo posėdžio metu A. C. paaiškino, kad ieškinio sumą sudaro bamperis, kuris kainuoja nuo 461 eurų, taip pat prisideda dar montavimo, fiksavimo darbai. Sumažino reikalavimą iki 500 eurų, taip pat patvirtino, kad 250 eurų jam atlyginta, palaiko ieškinio reikalavimą dėl likusios sumos – 250 eurų žalos atlyginimo. Kaltinamieji su ieškiniu sutiko, ieškinio sumą patvirtina A. C. pateikti automobilio komplektacijos duomenys (1 t., b. l. 77-79), BMW autodalių kainos (1 t., b. l. 86-88). Atsižvelgus į tai, kad žala padaryta kaltinamųjų veiksmais, tai, kad civilinio ieškinio dalis – 250 – eurų yra atlyginta, civilinis ieškinys tenkintinas dėl 250 eurų atlyginimo, likusioje dalyje procesas dėl ieškinio nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – replės, buvusios įtariamojo L. V. rankinėje, paimtoje 2019 m. kovo 20 d., (duomenys neskelbtini), automobilio ,,BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (2019-09-16 kvitas B serija BBB Nr. 6PK001861, t. 1, b. l. 57-58), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. V. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių 5 (penkioms) dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu ir 2019 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų ir neatliktų bausmių dalimis, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir baudą 46 MGL (2300 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 20 d., 01.00 val. iki 2019 m. kovo 20 d., 19.36 val., t. y. 1 dieną.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. V. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir baudą 50 MGL (2500 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 20 d., 01.00 val., iki 2019 m. kovo 20 d., 19.45 val., t. y. 1 dieną.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- įsidarbinti, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. V. ir L. V. nukentėjusiajam A. C. 250 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje civilinio ieškinio procesą nutraukti.

Reples, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

L. V. ir L. V. išaiškinti, kad, vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.