Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-06-04 · Civilinė byla Nr. 2-3227-452/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-04
Bylos Nr.
2-3227-452/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Svirplienė
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
D. R.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių
Civilinė byla Nr. 2-3227-452/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02310-2012-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 75.4.3; 78.2.1; 113.1,116.1
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 4 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė,sekretoriaujant Kristinai Keršulytei,

dalyvaujant ieškovei R. R., atsakovui D. R., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K.J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui D. R., institucijai, duodančiai išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką jai palikti santuokinę pavardę; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja; sumažinusi reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu jiems gimė du vaikai M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo pat santuokos pradžios atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, įžeidinėdavo ją, smurtavo. 2006 metais buvo ją sumušęs, po ko buvo padavusi pareiškimą teismui skirti, tačiau susitaikė. Dabar ji tvirtai apsisprendusi santuoką nutraukti ir taikytis atsisako, nes atsakovas neketina pasitaisyti ir taikytis. Jos nuomone abu yra kalti dėl santuokos iširimo, nes, kai jis grįždavo į namus girtas, ji priekabiaudavo, dėl jos kaltės nebėra intymaus gyvenimo. Ji neprieštarauja, kad vaikai bendrautų su tėvu. Vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes to nori vaikai. Vieno vaiko išlaikymui per mėnesį ji išleidžia apie 700 Lt. Jos pajamas sudaro 1400-1500 Lt gaunamas atlyginimas. Sumažinusi prašomą priteisti išlaikymo sumą, prašo priteisti iš atsakovo po 300 Lt išlaikymą vienam vaikui. Nes atsakovas yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas ne tik už darbą, bet ir papildomas pajamas kaip krepšinio treneris. Santuokos metu jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, visus kitus daiktus pasidalijo gražiuoju. Kreditorių neturi. Nutraukus santuoką, prašo palikti santuokinę pavardę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, neprieštaravo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Nurodė, kad tarpusavio nesutarimų dėl bendravimo su vaikais nėra. Sutiko mokėti 200 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, nes pagal jo gaunamą uždarbį, didesnio išlaikymo teikti negalėtų. Bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš abiejų po lygiai. Paaiškino, kad vaikus ji myli ir jais rūpinasi. Ieškovė skiriasi, nes jis nepakankamai daug uždirba. Ieškovės kaltė pasireiškia tuo, kad po 3-4 mėnesius nėra intymaus gyvenimo. Kreditorių jis neturi, televizorių, šaldytuvą, baldus palieka ieškovei ir pretenzijų nereiškia.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė K. J. nurodė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su mama, yra tinkamai prižiūrimi. Ieškovė rūpinasi vaikų ugdymu ir lavinimu. Skyrius sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams tokio dydžio, kad būtų užtikrintos vaikų vystymosi sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuokas sudaryta 2001 m. spalio 27 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (6 b.l). Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareigos tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas smurtauja šeimoje, patvirtina Panevėžio miesto VPK raštas ir specialisto išvada (16, 17 b.l.). Atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovės priekabiavimo, barnių šeimoje, nesutarimų dėl intymaus santuokinių bendravimo pripažino pati ieškovė. Teismas vertindamas šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad šalys gyventi kartu negali, tačiau iš byloje esančių duomenų negalima daryti neginčijamos išvados, jog dėl šalių santuokos iširimo kaltas tik viena sutuoktinis. Abiem sutuoktiniams nevykdant pagrindinių sutuoktinių pareigų, dėl pagarbos vienas kitam stokos, esant abipusiams nesutarimams ir pykčiams, yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Abu sutuoktiniai yra tvirtai apsisprendę nutraukti santuoką, nė vienas nenori taikytis ir tęsti bendro santuokinio gyvenimo, todėl laikytina, kad nėra prasmės skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti (LR CK 3.54 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. R. ir D. R. vardu registruotų transporto priemonių, nuosavybės teise ir santuokoje įgytų nekilnojamųjų daiktų nėra (9, 10, 11 b.l.). Šalys pripažino, kad ieškovės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir atsakovo paveldėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jų kiekvieno asmeninė nuosavybė, todėl teismas šios pripažinimus priima (CPK 187 straipsnis), minėtas turtas nelaikomas šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Šalys pripažino, kad kreditorių neturi. Kilnojamuosius (namų apyvokos) daiktus yra pasidaliję ir ginčo dėl jų nėra.

Šalių prašymu, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama pavardė „R.“, atsakovui – „R.“.

Nagrinėjamoje byloje nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos santykių reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, neteikdamas privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų ( Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis), nustato, su kuriuo iš tėvų jo gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiks vaiko interesus.

Šalys turi santuokoje gimusius du nepilnamečius vaikus : M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), (7,8 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad motina tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpinasi jų ugdymu. Atsakovas neprieštarauja dėl vaikų gyvenimo su motina. Be to, teismas atsižvelgia į Vaiko teisių apsaugos institucijos duotą išvadą bei vaikų ir kiekvieno iš tėvų esamus santykius, jų

galimybes sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Faktinių bylos duomenų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad pagal esamą situaciją vaikų interesus atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina R. R..

Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Išlaikymui reikalingas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas.

Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Ieškovė nurodydama, kad vieno vaiko išlaikymui yra reikalinga 700 Lt suma, prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą po 300 Lt kiekvienam vaikui. Atsakovas sutiko su 200 Lt dydžio suma. Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai ( dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti, tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2,3 dalyse įtvirtinta nuostata, kad abu tėvai išlaikymą privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai – didesnes pajamas gaunantis tėvas, turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Išlaikymo dydžio maksimalios, kaip ir minimalios ribos įstatymų leidėjas nenustatė, įtvirtindamas jau minėtą tiesiogiai išlaikymo dydį įtakojančią nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų finansinių galimybių santykio taisyklę. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau toks kriterijus yra tik orientacinis, o ne besąlygiškai teismui privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad abu tėvai turi reguliarias pajamas, kurios pagal bylos duomenis nėra lygios. Ieškovės gaunamas 1287,52 Lt – 1407,24 Lt dydžio atlyginimas (14 b.l.) yra didesnis, nei atsakovo 800 Lt gaunamas uždarbis (36 b.l.), tačiau jis yra darbingas, jauno amžiaus, todėl privalo siekti uždirbti ir gauti pajamas reikalingas ir pakankamas vaikų išlaikymui. Abiejų šalių turtinė padėtis yra vienoda (transporto priemonių neturi, asmeninės nuosavybės teisėmis abu turi registruotus butus) (9, 10, 11, 12, 13, 18-19 b.l.). Atsakovas pripažino, jog turi papildomų pajamų – 50 Lt dydžio dienpinigius gauna už dalyvavimą varžybose su krepšinio komanda. Nors šios pajamos nėra reguliarios, tačiau teismo manymu jos gali būti priskaitomos prie atsakovo gaunamų pajamų, leidžiančių spręsti dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Teismas, nustatęs abiejų šalių gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį, išlaidas, reikalingas būtiniems vaikų poreikiams tenkinti, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį siekiant uždirbti ir gauti pajamų, išlaikytinių skaičių ir kt.), atsižvelgdamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ieškinį tenkintina iš dalies, priteisdamas 250 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga bei realiai įvykdoma. R. R. skirtina vaikams mokamo materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1dalis).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus bet vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, atsiranda teisinis pagrindas vienam iš tėvų kreiptis į teismas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ( 80, 88, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Santuoką, sudarytą 2001 m. spalio 27 d. Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – B.), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Išregistruojant santuoką, šalims palikti santuokines pavardes: „R.“ ir „R.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų : M. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kiekvienam vaikui, išlaikymą pradedant teikti nuo šio sprendimo priėmimo dienos ( 2012-06-04) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), mokamo materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Lt ( penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 180 Lt (šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminį mokestį, 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Virginija Svirplienė