Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-103-287/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-02-01
Bylos Nr.: 1-103-287/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15495-2021-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rima Razumienė
Civilinis ieškovas: L. Č., M. N., R. B.
Kaltinamasis: V. G.
Advokatai: Manvydas Šivickas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr.1-103-287/2022 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15495-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.25.4.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 1 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Linai Graužinienei,dalyvaujant:prokurorei Erikai Girgždienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Č.,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms M. N., R. B. ir jų įgaliotam atstovui advokatui Manvydui Šivickui,

kaltinamajam V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, iš jo žodžių registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas:

1) 2014 m. gegužės 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos) ir 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams; 2015 m. spalio 26 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2018 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 11 mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2019 m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2019 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 151¹ straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2020 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose,

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. G. 2021 m. gegužės 15 d., apie 12.13 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto, 1 priedo Nr. 325 kelio ženklo, 3 priedo 1.1 punkto ir KET 136.3 punkto bei 127 punkto reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimo, kirto kelių horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, lenkdamas kitą transporto priemonę neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, viršijo leistiną greitį, nepasirinko važiavimo greičio ir neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nesustabdė automobilio, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. N., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojai M. N. dėl stuburo juosmeninės srities V slankstelio kūno kompresinio lūžio, dešinio klubakaulio sparno priekinės dalies lūžio, kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir keleivėms R. B. dėl krūtinkaulio lūžio, nubrozdinimų veide, kraujosruvų ties klubikaulių sparnais ir abiejų kelių srityje, bei L. Č. dėl dešinės pusės III-X šonkaulių ir kairės pusės III, IV šonkaulių lūžių, krūtinkaulio kūno lūžio, nubrozdinimų krūtinės ir pilvo srityje, padaryti nesunkūs sveikatų sutrikdymai.

Kaltinamasis V. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad važiavo su drauge iš (duomenys neskelbtini) pas mamą. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) priekyje jo važiavo smėlio spalvos mašina, kuri važiavo mažesniu, negu buvo leistinas greitis tame ruože, nes ten buvo galima važiuoti 70 km/h greičiu. Jis dėl tokio mašinos važiavimo susinervino ir pamatęs ženklą, kad baigiasi greičio ribojimas, bet dar jo neprivažiavus, pradėjo lenkti tą mašiną. Priekyje važiavusi mašina paspaudė greičio pedalą. Kad išvengti susidūrimo su iš priekio atvažiuojančia mašina, jis pradėjo stabdyti, norėjo grįžti atgal į savo eismo juostą, bet tuo metu pradėjo stabdyti ir ta mašina, kurią lenkė. Jam nebeliko kur dingti, nenorėjo tos mašinos, kurią lenkė, nustumti nuo kelio, todėl pasuko ir sustojo priešingos eismo juostos kelkraštyje. Jo stabdymo žymės buvo apie 50 metrų, nes kažkodėl nesuveikė automobilio ABS. Jis pasimetė, jam nebebuvo ką daryti, tada suko į kelkraštį ir sustojo, o moteris, važiavusi iš priekio, gal nepamatė, gal nestabdė ir tiesiog įvyko avarija.

Atsakydamas į užduotus klausimus, kaltinamasis V. G. parodė, kad pripažįsta, jog lenkė per ištisinę liniją, yra dėl to kaltas. Kai pradėjo lenkti smėlio spalvos mašiną, neatsimena jos valstybinio numerio, ji paspaudė pedalą ir pradėjo greitinti mašiną. Jis pamatęs, kad nebespės jos aplenkti, paspaudė stabdį, galvojo, kad ta mašina nuvažiuos, o jis spės persirikiuoti į savo eismo juostą. Bet ta mašina irgi paspaudė stabdį ir jis nebegalėjo sugrįžti į savo eismo juostą, nes tada būtų ją nustūmęs nuo kelio. Ta mašina važiavo ir nuvažiavo. Kada jis pradėjo lenkti priekyje važiuojančią mašiną ir važiuoti tolygiai su ja, ji pradėjo greitinti. Jis matė, kad iš priekio atvažiuoja mašina ir jis nebespės pralenkti, todėl paspaudė stabdį, bet ir ta mašina paspaudė stabdį. O paskui ta mašina net nesustojo. Sustojo kitas žmogus. Jis pripažįsta, kad yra kaltas, nes lenkė per ištisinę liniją. Jis tiesiog pamiršo, kad važiuojant už (duomenys neskelbtini) yra greičio ribojimo pabaigos ženklas, eina kažkiek punktyrinė linija ir paskui prasideda ištisinė linija. Po avarijos jis bėgo prie moterų, paklausė, ar viskas gerai. Viena moteris buvo susiėmusi šoną, bet sakė, kad viskas gerai. Viena moteris jo paprašė atsegti diržą. Priėjo prie vairuotojos, bet vairuotoja jam pasakė dingti į šoną. Tada nebėjo prie jos. Buvo pats labai pasimetęs ir išsigandęs, bandė dar tai mašinai dureles atidaryti. Žmogus, kuris sustojo, iškvietė greitąją pagalbą, nes jis pradėjo rėkti, kad kviestų greitąją pagalbą. Dar tas žmogus atnešė jo draugei atsigerti. Su nukentėjusiomis jis nebendravo, nes neturėjo jų kontaktų, galvojo važiuoti susitaikyti, bet jam pasakė, kad negali susitaikyti, nes yra teistas. Be to, kai jam pasakė dingti į šoną, nebežinojo, nei ką galvoti, ką dar jam gali pasakyti. Jis matė iš priekio atvažiuojantį automobilį prie posūkio, kada pradėjo lenkti. Jis tikrai būtų tą mašiną aplenkęs, jeigu žmogus nebūtų paspaudęs greičio pedalo. Jis sustojo priešingoje eismo juostoje ant kelkraščio ir tada iš priekio važiavusi mašina trenkėsi į jį, į jo mašinos šoną iš keleivio pusės. Nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino, nes neturėjo kontaktų ir nematė galimybės, nes buvo pareikšta dingti į šoną ir ką galėjo žinoti, ką vėl pasakys. Jis gi ne specialiai taip padarė, ne iš blogos valios, nėra koks savižudis. Jis važiavo mažiau, nei buvo leistinas 70 km/h greitis. Tokio greičio, kokį nustatė ekspertai, kad 116 km/h, tikrai nebuvo, kada pradėjo lenkti. Jie nustatė pagal mašinos čiuožimo žymes, bet paspaudus staigiai stabdį, mašina visada čiuožia. Priešpriešine eismo juosta važiavo kelias sekundes, nenuvažiavo nei 50 metrų. Viskas įvyko labai greitai. Kada mašina pradėjo greitinti, jis iš karto paspaudė stabdį. Aplenkti mašiną reikėjo kelių sekundžių ir būtų aplenkęs, jeigu ji nebūtų padidinus greičio. Susidūrimas įvyko labai greitai, nespėjo grįžti į savo eismo juostą. Pripažįsta, kad yra kaltas. Duoda 99 procentus, kad būtų aplenkęs tą automobilį, jeigu jis nebūtų padidinęs greičio. Priešais atvažiuojančio automobilio greičio jis nevertino, nes jam nebe tas rūpėjo. Iki greičio ribojimo pradžios buvo galima važiuoti 90 km/h greičiu. Jis neįvertino atvažiuojančios iš priekio mašinos greičio. Jis tikrai kaltas dėl to, kas įvyko, pripažįsta ir nesiginčija. Kaltas, kad kirto ištisinę liniją ir sukėlė avariją, netinkamai įvertino situaciją ir netinkamai pasirinko veiksmus, buvo neatsargus. Jis ketino atsiprašyti nukentėjusiųjų, kada jam tą būtų leista padaryti. Prieš posėdį nebuvo kada atsiprašyti. Jis neturi iš ko atlyginti likusią neatlygintą žalą nukentėjusiosioms. Jis sutinka, kad yra padaryta žala, tik neturi iš ko jos atlyginti. Labai nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiųjų.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Po kaltinamojo V. G. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus, bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo V. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, liudytojų, apklaustų teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 266 straipsnio tvarka, parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Liudytojas E. N. parodė, kad tuo metu jis važiavo į (duomenys neskelbtini) su sūnumi, močiute ir draugu, o jo žmona važiavo kita mašina, kitu keliu. Pusiaukelėje į (duomenys neskelbtini) paskambino ir pranešė, kad žmonai įvyko avarija. Jis grįžo į (duomenys neskelbtini), paliko vaiką su močiute, o su draugu išvažiavo į įvykio vietą. Atvažiavęs rado sudaužytą automobilį, nukentėjusiųjų nebebuvo, buvo tiktai kaltinamasis, kuris tvarkėsi kažkokius dokumentus. Jis susitvarkė automobilio dokumentus, pasiėmė iš automobilio reikalingus daiktus ir išvažiavo į Šiaulių ligoninę. Ligoninėje rado žmoną ir uošvienę. Uošvienę leido parsivežti namo, o žmona liko ligoninėje.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas E. N. parodė, kad jo žmona važiavo su automobiliu „Audi A6“, kuris registruotas jo vardu. Automobilį vairavo jo žmona M. N., kartu važiavo uošvienė R. B. ir uošvienės kaimynė L. Č.. Jo manymu, po įvykio, jų automobilis buvo nebevažiuojantis. Jam atvykus į įvykio vietą, automobiliai buvo ant kelio, buvo policijos pareigūnai, kurie tvarkė dokumentus, įvykio vietą, fotografavo. Baigus pareigūnams tvarkyti, jam leido iš mašinos pasiimti daiktus. Atvažiavę du tralai paėmė abi mašinas. Jis užpildė dokumentus dėl savo automobilio paėmimo ir nutempimo į stovėjimo aikštelę. Turi mašinos pridavimo aktą. Mano, kad už automobilį žala atlyginta nepakankamai, nes automobilis buvo labai geros būklės ir neseniai buvo praėjęs technikinę apžiūrą, saugotas, ilgai turėtas ir nesiruošė jo parduoti. Derėjosi su draudimo bendrove dėl didesnio žalos atlyginimo, tai pridėjo tik vieną šimtą eurų, bendra suma sudarė kažkur apie 1350 eurų. Dabar reikėjo nusipirkti kitą automobilį, kuris kainavo daug brangiau, nors būklė ir stovis toks pat, kaip buvusio automobilio. Apie įvykį jis klausinėjo policijos pareigūnų, nes su žmona negalėjo susisiekti. Taip pat kaltininko klausė, kokiu draudimu yra apsidraudęs. Įvykio vietoje buvo iki galo, kol viską sutvarkė ir visi išvažiavo. Kada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), jam leido pasimatyti su žmona, galėjo šiek tiek pabendrauti. Matė, kad žmonai buvo padaryti sumušimai, nubrozdinimai galvos, rankų, kojų srityse. Matė, kad žmonai skauda, kad uošvienei skauda. Džiugesio nebuvo jokio. Kiek jam leido pabūti, tiek pabuvo. Uošvienę išleido į namus gydytis, tai ją ir parvežė namo. Važiuodamas iš ligoninės prasuko pro tą pačią įvykio vietą, pats žingsniais išmatavo stabdymo kelią ir iš visko matėsi, kad greitis buvo nemažas, buvo ilgos stabdymo žymės, mašinoms padaryta didelė žala. Matė, kad tame kelio ruože yra 70 km/h greitis, kad toje vietoje draudžiama lenkti, ten buvo kelio lankstas, todėl kaltininkas negalėjo iš pat pradžių matyti atvažiuojančios mašinos, buvo ištisinė linija. Žino, kad jo žmona visada laikosi kelių eismo taisyklių, vairuoja gerai, kaip vairuotoją ją vertina gerai, šalia važiuoti nebijo. Dėl ko įvyko eismo įvykis žino, nes dabar jau išsiaiškinta, kad žmogus išvažiavo, lenkdamas automobilį ar automobilių grupę, nemažu greičiu į priešingą eismo juostą ir taip susidūrė. Po įvykio buvo labai sunku, nes žmona ilgą laiką negalėjo keltis iš lovos, kentė didelius skausmus, jis turėjo prižiūrėti vaiką, buvo suplanavę atostogas, kurios nebeįvyko. Džiugina tai, kad įmanomas pagijimas, kad žmona gali vaikščioti. M. N. dar vis skauda tas sužalotas vietas. Taip pat skauda ir uošvienei, bei jos kaimynei, kiek jam žinoma. Sveikata nebėra tokia pati, kaip buvo iki sužalojimų. Jis pirmiausia vyko į įvykio vietą, o ne į ligoninę, kadangi reikėjo susitvarkyti dokumentus, žinoti, kur yra mašina, nes paskui būtų buvę papildomos išlaidos, o žmona jau buvo ligoninėje, kur ja rūpinosi specialistai.

Liudytoja N. J. parodė, kad su kaltinamuoju nėra susituokę, bet gyvena, kaip šeima ir sutinka duoti parodymus. Liudytoja parodė, kad su kaltinamuoju važiavo pas jo mamą nuo (duomenys neskelbtini) 70 km/h greičiu. Jis pravažiavo ir paskui norėjo lenkti, nes pamatė mašiną, kad toliau, kad spės dar pravažiuoti. Jis norėjo lenkti, bet ta mašina pradėjo stabdyti, o ta kita mašina jau buvo netoli V. mašinos. V. pradėjo stabdyti, o ta mašina, tai negirdėjo ir nematė, kad stabdytų. Viskas.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja N. J. parodė, kad ji žiūrėjo į savo telefoną, bet vis pasižiūrėdavo, kaip važiuoja V. Kai norėjo tą mašiną lenkti, ji nustatinėjo muziką ir vis pakeldavo galvą pažiūrėti, kaip važiavo V. Ji nežiūrėjo, kokiu greičiu važiavo V. Ji matė, kaip V. lenkė tą mašiną. Lenkė, nes norėjo greičiau nuvažiuoti. Ji nematė ženklo, kad negalima lenkti. Lenkdamas jis padidino greitį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė. Kai mašinos susidūrė, V. išlipo iš mašinos žiūrėti ar kitoje mašinoje merginoms viskas gerai, o ji atsisegė diržą ir išlipo iš mašinos. Kiti žmonės kvietė greitąją, nes V. priėjo pažiūrėti ar viskas gerai merginoms, bandė atsegti diržus. Ji nebuvo priėjusi pažiūrėti, tik išlipo iš mašinos ir gėrė vandenį. Jie važiavo iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Ten dabar ir gyvena. Ji turi 45 procentų nedarbingumą dėl silpnumo, dėl galvos skausmo, jai nustatyta protinė negalia. Ji neturi vairuotojo pažymėjimo ir nelabai žino kelių eismo taisykles. Ji matė kelią, kai V. išvažiavo į kitą eismo juostą, lenkdamas automobilį. Kelias buvo tiesus. Priekyje, prieš juos važiavo tiktai viena mašina. Negali pasakyti kokiu atstumu ji buvo. V. norėjo pralenkti vieną automobilį. Kai lenkė, pavažiavo ir ta iš priekio mašina jau buvo arčiau. Nežino, kiek laiko važiavo iki kol susidūrė.

Liudytojas R. K. parodė, kad važiavo per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę. Privažiavo žiedą, pravažiavo geležinkelio pervažą ir ten yra toks vingis. Išvažiuodamas iš to vingio pamatė dulkių stulpą. Privažiavęs pamatė, kad įvyko avarija. Atstumas gan didelis, iš toli nesimatė, bet suvokė, kad įvyko avarija. Privažiavęs pamatė du automobilius. Vienas automobilis stovėjo skersai kelio, o kitas – tiesiai važiuojamoje juostoje į (duomenys neskelbtini) pusę.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas R. K. parodė, kad tas automobilis, kuriame važiavo trys moterys, stovėjo tiesiai į (duomenys neskelbtini) pusę, o kitas automobilis – toje pačioje eismo juostoje, pusiau nuvažiavęs, skersai kelio. Pravažiuodamas matė, kad automobilyje sėdi trys moterys. Pavažiavo į priekį apie dešimt metrų, kad netrukdyti, jeigu atvažiuotų greitoji, ir sustojo. Einant prie automobilio, išgirdo kažką sakant, kad reikia greitosios. Kas tai pasakė, nematė. Telefono kišenėje neturėjo, nes jis buvo palikęs mašinoje. Sugrįžo prie mašinos, pasiėmė telefoną ir paskambino pagalbos telefonu 112. Jo klausinėjo apie įvykį, vietą. Priėjo prie automobilio, kuriame buvo trys moterys, ir moteris, sėdėjusi ant galinės sėdynės, skundėsi, kad jai labai skauda krūtinę. Visų moterų klausė, ar neprispaustos kojos. Dvi moterys atsakė, kad ne. Vairuotoja kūkčiodama papurtė galvą. Kitame automobilyje buvo vaikinas su mergina. Pravažiuodamas matė, kad vaikinas buvo priėjęs prie automobilio, kuriame sėdėjo moterys ir bandė atidaryti dureles, bet jos buvo įmuštos ir neatsidarė. Jam sustojus, pravažiavo automobilis iš priekio, kol lipo iš automobilio, buvo sustojusios viena ar dvi mašinos. Prieš privažiuojant įvykį, į (duomenys neskelbtini) pusę pravažiavo keli automobiliai vienas paskui kitą. Jis nesuprato, kas kaltas dėl įvykio.

Iš nukentėjusiosios M. N. apklausos protokolo matyti, kad 2021 m. gegužės 15 d. automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu jos vyrui E. N., važiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo ji. Kartu su ja važiavo jos mama R. B. ir mamos kaimynė L. Č.. R. B. sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, o L. Č. sėdėjo automobilio gale, už jos. Visos trys segėjo saugos diržus. Važiuojant keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pravažiavo geležinkelio pervažą, prieš ją buvo sulėtinusi greitį, koks tuo metu buvo greitis pasakyti negali, bet stipriai prieš pervažą pristabdė, nes pervaža jai pasirodė giloka, ją pravažiuojant pamena, kad jau buvo įjungusi net trečią pavarą. Pravažiavusi pervažą greitį didino iš lėto, tačiau iki susidūrimo momento tikrai nevažiavo 90 km/h greičiu, galėjo važiuoti apie 70 km/h greičiu. Šiuo keliu važiavo pirmą kartą, kelias jai nebuvo žinomas, dabar nepamena ar jai priešais buvo kokie posūkiai ar ne. Ji važiavo dešine kelio juosta. Koks kelio ženklinimas, kokie draudžiamieji ženklai ar greičio apribojimai buvo nuo pervažos iki eismo įvykio vietos ji nepamena, bet kažkokie ženklai buvo. Pamena, kad maždaug apie 100 metrų atstumu, priešais ją, kaire kelio juosta važiavo trys automobiliai. Jie važiavo vienas paskui kitą, didelių tarpų tarp jų nebuvo, koks atstumas buvo tarp jų ji negali nurodyti, bet jos manymu dar viena transporto priemonė nebūtų tame tarpe tilpusi. Pirmas automobilis važiavo „Volvo“, tai suprato iš automobilio ženklo esančio ant automobilio priekinių grotelių, tačiau kokio modelio ji tikrai nežino, valstybinio numerio neįsidėmėjo, buvo šviesios spalvos, kokios tiksliai pasakyti negali, tikrai ne šviesiai rudos spalvos, jai spalva buvo panašesnė į pilką. Koks automobilis važiavo už jo ji neįsidėmėjo, negali pasakyti nei markės, nei modelio nei spalvos, bet jai beveik susilyginus su šiuo automobiliu, iki jo gal buvo likę apie 1,5 m, ji staiga iš po jo užpakalio, tiesiai į jos važiuojamąją kelio juostą, pamatė išnyrantį kažką juodą, ji net nespėjo suprasti kas tai, bandė spausti stabdžio pedalą ir suko vairą į dešinę, tačiau nespėjo stabdžio nuspausti ir daugiau nieko nepamena, net smūgio momento nepamena, nematė kokia automobilio dalimi į kitą automobilį trenkėsi. Atsipeikėjo, kai kažkokia moteris jos klausė ar viskas gerai, bet ji tuo metu visame kūne pajuto skausmą ir pradėjo šaukti, jai visur skaudėjo. Lygtai kaip per miglą pamena, kad prieš jos automobilį stovėjo kitas automobilis, juodos spalvos, tačiau kad su juo susidūrė sužinojo tik po įvykio ir tik iš nuotraukų matė, kad abu susidūrė priekiu, keleivių pusėmis. Ar su ja susidūręs automobilis buvo trečias, kurį ji matė, ar tiesiog išniro iš už to jos matyto trečio automobilio, ji nei patvirtinti, nei paneigti negali. Negali nurodyti nei kokiu greičiu važiavo visi trys jos matyti automobiliai, nei prieš ją išniręs automobilis. Nematė koks kelio ženklinimas buvo eismo įvykio vietoje. Ji yra įsitikinusi, kad prieš ją važiuojantys automobiliai važiavo tvarkingai, nebuvo tokio dalyko, kad kažkuriuo metu vienas kuris lenktų kitą, susivienodintų kelyje, neleistų vienas kito aplenkti, tikrai to nebuvo, tiesiog su ja susidūręs automobilis išniro tiesiai prieš ją, labai mažu atstumu iki jos, atstumo net nurodyti negalėtų, todėl susidūrimo nei ji, nei jis išvengti tikrai negalėjo. Automobilyje registratoriaus neturėjo. Dėl patirtų sužalojimų buvo pristatyta į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur jai nustatė juosmens slankstelio lūžį ir dubakaulio lūžį. Įvykio metu nukentėjo ir su ja važiavusios R. B. bei L. Č., kurios taip pat patyrė lūžius ir gydosi ambulatoriškai. (t. 1, b. l. 148 -151)

Iš nukentėjusiosios R. B. apklausos protokolo matyti, kad 2021 m. gegužės 15 d., kiek buvo valandų nežino, ji kartu su dukra M. N. ir kaimyne L. Č. važiavo į (duomenys neskelbtini). Vyko pagal navigaciją, nes nei viena kelio nežinojo. Vyko automobiliu „Audi A6“, valstybinio numerio nepamena, priklausančiu jos dukters vyrui E. N.. Automobilį vairavo jos dukra M. N.. Ji sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, o kaimynė L. automobilio gale, už vairuotojo. Saugos diržus segėjo visos trys, tuo yra visiškai įsitikinusi, dar matė kaip kaimynė segėsi ir sakė, kad jausis saugesnė. Privažiavusi žiedinę sankryžą, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini), dukra pasuko į žiedo trečią išvažiavimą, link (duomenys neskelbtini). Koks tai kelio pavadinimas ji nežino. Pamena, kad važiuojant tuo keliu privažiavo pervažą, prie kurios dukra labai sulėtino greitį, nes pervažoje buvo gana nemaža įdauba, o ir iki pervažos ji važiavo nesmarkiai, apie 70 km/h greičiu, tikrai nebuvo pasiekusi 90 km/h greičio. Už pervažos ir iki susidūrimo su kitu automobiliu ji taip pat važiavo nedideliu greičiu, ne greičiau kaip 70 km/h. Negali tiksliai pasakyti, bet mano kokiu 300 metrų atstumu iki jų, matė, kad priešais jas, kairėje kelio pusėje važiavo trys, šviesios spalvos automobiliai, tačiau tikslių spalvų ji nepasakys, nei markių nei valstybinių numerių nežino. Visi trys automobiliai važiavo tvarkingai vienas paskui kitą, atstumas tarp jų buvo nedidelis, mano, kad kitas automobilis jų tarpe nebūtų tilpęs. Ji negali pasakyti, ar už tų automobilių važiavo tas automobilis su kuriuo susidūrė, tarp tų trijų automobilių tikrai jo nebuvo, nes visi tie trys buvo šviesios spalvos, o tas, su kuriuo susidūrė, buvo tamsios spalvos. Ji to automobilio net nepastebėjo, nesupranta iš kur jis staiga atsirado, sekundės bėgyje išniro iš kairės pusės iš tų šviesių automobilių galo ir atsidūręs jų kelio juostos dalyje į jas trenkėsi. Smūgis buvo daugiau į jos pusę, ar dukra stabdė ar ne, nesuprato, tik juto smūgį ir prarado sąmonę. Po to atsipeikėjo kai prie jų atėjo kažkoks vyriškis, jis atėjo iš jos pusės, o iš dukros pusės priėjo kažkokia moteris, jie jai nebuvo pažįstami, bet suprato, kad tai pravažiuojantys asmenys buvo, iš kurios pusės jie važiavo, ar joms iš priekio ar iš galo tiksliai negali pasakyti. Tokio atvejo, kad į jas atsitrenkęs automobilis būtų anksčiau iki susidūrimo su jomis išvažiavęs į jų kelio juostą ir susilyginęs su kitu automobiliu, tikrai nebuvo, jis išniro netikėtai, mano jis dideliu greičiu važiavo, nes net nesuprato iš kur jis išniro, nematė, kad jis būtų važiavęs iš tų trijų automobilių galo. Automobilio kuris į jas atsitrenkė vairuotojo net nematė, jo nepažįsta, dar jai būnant įvykio vietoje, tų žmonių kurie priėjo prie jų klausė kaip kito automobilio keleiviai, jai buvo atsakyta, kad vaikinas ir mergina išlipę iš automobilio sėdi ant griovio krašto, tai suprato, kad nesusižalojo. Kas vairavo automobilį nematė. Įvykio metu jai buvo sumuštos įvairios kūno vietos, sulaužytas krūtinkaulis ir atraminis krūtinkaulio kaulas, buvo pristatyta apžiūrai į Respublikinę Šiaulių ligoninę. (t. 1, b. l. 160-163)

Iš nukentėjusiosios L. Č. apklausos protokolo matyti, kad 2021 m. gegužės 15 d., apie 12 val., tikslaus laiko nepasakys, ji kartu su M. N. ir R. B. važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo keliu (duomenys neskelbtini), tai yra, važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio nepamena, vairavo M. N.. R. B. sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, o ji sėdėjo automobilio gale, už vairuotojos. Ji gali užtikrinti, kad visos trys jos segėjo saugos diržus, tuo yra visiškai tikra. M. N. važiavo labai negreitai, negali greičio tiksliai įvardinti, nematė spidometro rodmenų, tačiau yra vairuotoja ir mano, kad M. N. važiavo tikrai ne didesniu, kaip 80 km/h greičiu. Taip pat nori pažymėti, kad tame kelyje, neilgai trukus iki susidūrimo, pravažiavo pervažą, prie kurios M. N. labai buvo sumažinusi greitį, o po to automobilis bėgėjosi labai iš lėto, didelio greičio pasiekti negalėjo. Ji sėdėdama už vairuotojos, žiūrėjo į priekį ir matė kelią esantį priešais ją. Dabar tiksliai nepasakys, tačiau jeigu neklysta ji buvo šiek tiek pasvirusi į dešinę pusę, todėl jai pro vairuotojos ir keleivės tarpą kelias gerai matėsi. Jai labai atmintyje užsifiksavo iš kairės pusės į jų važiuojamąją kelio pusę išnyrančio tamsios spalvos automobilio vaizdas ir didžiulis trenkimosi garsas. Ji gerai pamena, kad priešais jas, jai iš kairės pusės esančioje važiuojamoje kelio dalyje, tikrai nedideliu greičiu važiavo trys automobiliai. Jie važiavo vienas paskui kitą, arti vienas kito, nesudarę didelių tarpų vienas tarp kito, jos nuomone jų tarpe kitas automobilis nebūtų tilpęs. Ji tų automobilių markių, valstybinių numerių nežiūrėjo, spalva užsifiksavusi pilka, tik negali pasakyti kuris tai automobilis buvo, kitų automobilių spalvų ji nepamena, tik to vieno. Maždaug susilyginus su antru automobiliu, pamatė iš už trečio automobilio išnyrantį tamsios spalvos automobilį, kuris trenkėsi į jas. Viskas vyko labai staiga, tuo metu nespėjo pamatyti automobilio markės, bet po įvykio sužinojo, kad tai buvo „Audi A6“, valstybinių numerių iki šiol nežino. Ji nespėjo pamatyti kas vairavo automobilį, jis staiga susidūrė su jų automobiliu. Sąmonės praradusi nebuvo, tačiau susidūrimo metu jai lūžo krūtinkaulis ir dešimt šonkaulių, buvo sutrenktas stuburas, dešinė ranka. Juto didelį skausmą, pamatė du jaunuolius, apie 30 metų amžiaus, kurie klausė ar viskas gerai, ar gyvos, tų jaunuolių neatpažintų, ar jie buvo iš su jomis susidūrusio automobilio ar pravažiuojantys pasakyti negali. Labai greitai atvažiavo greitoji ir ją išvežė. Ji yra įsitikinusi, kad su jomis susidūręs automobilis išniro iš už paskutinio automobilio, tikrai jis nevažiavo prieš susidūrimą jų kelio juostoje, tikrai nebuvo susilyginęs su tuo paskutiniu trečiuoju automobiliu. Dar kartą nurodo, kad jam pradėjus lenkimą, jų važiuojamoje kelio juostoje iš karto įvyko susidūrimas. Kokiu greičiu buvo galima važiuoti šiame kelio ruože ji nežino, nepastebėjo jokių draudžiamųjų kelio ženklų, nežino ir kokia kelio ženklinimo linija buvo, į tai tiesiog neatkreipė dėmesio. Kokiu greičiu galėjo važiuoti su jomis susidūręs automobilis ji nežino. Po įvykio su jomis susidūrusio automobilio vairuotojas nesusisiekė, jokios paramos neteikė, nesiteiravo apie sveikatos būklę. Jo nei įvykio metu, nei po įvykio nematė, jokių jo duomenų neturi ir nežino kaip jis atrodo. (t. 2, b. l. 3-6)

Iš 2021 m. gegužės 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, įvykusio kelio (duomenys neskelbtini), kurio metu nukentėjo trys moterys M. N., R. B. ir L. Č.. (t. 1, b. l. 7-10)

Iš 2021 m. gegužės 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad eismo įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini), kelio numeris (duomenys neskelbtini), kelias reguliuojamas kelio ženklais bei horizontaliu ženklinimu. Kelio danga – sausas asfaltas, kelkraščiai – žvyras, kelio danga be defektų. Kelyje susidūrusios transporto priemonės – lengvieji automobiliai „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sudarytas įvykio vietos planas. (t. 1, b. l. 11-16)

Iš 2021 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėta kelio (duomenys neskelbtini). Atkarpoje stebimi kelio ženklai: „Ribotas greitis“ (70 km/h) ir „Lenkti draudžiama“, toliau „Apribojimų pabaiga“, kelias ties viduriu paženklintas horizontalia ištisine kelio ženklinimo linija. Nuo automobilių susidūrimo vietos iki ženklo „Apribojimų pabaiga“ yra 37,30 m, šioje atkarpoje stebima horizontali ištisinė kelio ženklinimo linija, kuri už eismo įvykio vietos dar tęsiasi 21,6 m. (t. 1, b. l. 22-29)

Iš 2021 m. gegužės 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad užfiksuoti lengvojo automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai, kurie daugiausiai yra automobilio priekyje ir dešinėje pusėje. Apžiūros metu fotografuota. (t. 1, b. l. 32-40).

Iš 2021 m. gegužės 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad užfiksuoti lengvojo automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai, kurie yra automobilio priekyje, dešinėje ir kairėje pusėje. Apžiūros metu fotografuota. (t. 1, b. l. 43-51).

Iš 2021 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11Š-112 (21) matyti, kad atlikus objektų tyrimą, nustatyta, kad automobilis „Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. G., važiavo keliu (duomenys neskelbtini) apie 116 km/h greičiu kaire kelio važiuojamosios dalies puse. Susidūrimo metu automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greitis buvo, tikėtina, apie 59 km/h. Susidūrimo metu automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greitis buvo, tikėtina, apie 45 km/h. Automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio kilimo metu judėjo stabdymo režimu. Automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. G., važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse, žiūrint jo judėjimo kryptimi, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, ir neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja M. N. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su priešinga kryptimi važiavusiu ir į jos važiavimo krypties kelio pusę įvažiavusiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. G. važiavo, tikėtina, apie 116 km/h greičiu, tai yra, didesniu nei leistinu toje atkarpoje 70 km/h greičiu, nevažiavo dešine kelio puse, arčiau savo judėjimo krypties dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, taip sudarydamas kliūtį automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjimui, ir susidūrė su priešinga kryptimi, savo važiavimo krypties eismo juosta važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga. (t. 1, b. l. 73-84)

Iš 2021 m. birželio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G-578/2021(04) matyti, kad nukentėjusiajai M. N. dėl stuburo juosmeninės srities V slankstelio kūno kompresinio lūžio, dešinio klubakaulio sparno priekinės dalies lūžio, kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo juosmeninės srities V slankstelio kūno kompresinio lūžio ir dešinio klubakaulio sparno lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Rasti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukomis kietomis automašinos salono dalimis ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. (t. 1, b. l. 122)

Iš 2021 m. birželio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G-577/2021(04) matyti, kad nukentėjusiajai L. Č. dėl dešinės pusės III-X šonkaulių ir kairės pusės III, IV šonkaulių lūžių, krūtinkaulio kūno lūžio, nubrozdinimų krūtinės ir pilvo srityje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių šonkaulių lūžių ir krūtinkaulio lūžio, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Rasti kūno sužalojimai padaryti atsitrenkiant į bukas kietas automašinos salono dalis ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. (t. 1, b. l. 130)

Iš 2021m. birželio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G-579/2021(04) matyti, kad nukentėjusiajai R. B. dėl krūtinkaulio lūžio, nubrozdinimų veide, kraujosruvų ties klubikaulių sparnais ir abiejų kelių srityje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinkaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Rasti kūno sužalojimai padaryti atsitrenkiant į bukas kietas automašinos salono dalis ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. (t. 1, b. l. 143)

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo V. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnis yra blanketinė norma ir joje numatytos nusikalstamos veikos turinys atskleidžiamas, analizuojant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, nustatinėjant šių taisyklių pažeidimą, minėtame straipsnyje numatytus padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir padarinių.

Kaltinamojo V. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, nes nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimo, kirto kelių horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, lenkdamas kitą transporto priemonę neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, viršijo leistiną greitį, nepasirinko važiavimo greičio ir neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nesustabdė automobilio, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų: automobilio vairuotojos M. N. bei automobilio keleivių R. B. ir L. Č. sveikata.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Kaltinamasis V. G. iš esmės nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir jo tokia pozicija buvo nuosekli viso bylos proceso metu. Su nukentėjusiomis ikiteisminio tyrimo metu nebendravo, kadangi jam buvo pasakyta, jog tartis ir taikytis jis negali, nes yra teistas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų nuoširdžiai atsiprašė ir akivaizdžiai matėsi, jog išgyvena dėl eismo įvykio metu sukeltų padarinių bei yra pasimetęs, nes kaip nurodė, neturi lėšų žalai atlyginti. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo V. G. prisipažinimas ir gailėjimasis buvo nuoširdus.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. (BK 60 straipsnis)

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis V. G. anksčiau yra teistas keturis kartus už tyčines nusikalstamas veikas, nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui, per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (t. 2, b. l. 79-86, 87-96, 97-98), per penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus keturis kartus, iš kurių vieną kartą baustas už gana šiurkštų pažeidimą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 99-109), padarė neatsargų nusikaltimą ir nelaikomas recidyvistu (BK 16 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis), šiuo metu nedirba (t. 2, b. l. 110-111, LITEKO duomenys iš Sodros registro), iš jo žodžių registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 112), gyvena su sugyventine N. J., registruotino turto neturi (t. 2, b. l. 148), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamasis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, ir paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu. (BK 41, 50, 64¹ straipsniai)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su neatliktos bausmės, paskirtos 2019 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu, dalimi.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus <...>, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata bei aukščiau išdėstytais kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi V. G. gana šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį buvo nubaustas administracine nuobauda, buvo padaręs tik 2019 m. balandžio 19 d., galiojančių administracinių nuobaudų už jokius pažeidimus neturi, jo padaryta veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, todėl ankstesnių teistumų atžvilgiu jis nelaikomas recidyvistu, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgiant į jo turimus socialinius ryšius (gyvena su sugyventine, turi tėvus, ieškosi darbo), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas, parenkant maksimalų trejų metų laikotarpį, bei paskiriant įpareigojimus, atsižvelgiant į ankstesniu teismo nuosprendžiu skirtus įpareigojimus bei bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Kadangi kaltinamasis V. G. nusikalto naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nusikalstama veika nukentėjusiosioms padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Parenkant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, taip pat atsižvelgtina į aukščiau nurodytas aplinkybes, ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones kaltinamajam V. G. skirtina minimaliam terminui – vieneriems metams, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. (t. 2, b. l. 127-129)

Žalos atlyginimas

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi, atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis).

Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir/ar tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltininko transporto priemonės, kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“. Iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos matyti, kad transporto priemonė „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų M. N., R. B. ir L. Č. sveikata, buvo drausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, kuris galiojo iki 2022 m. sausio 21 d., poliso Nr. AED3751322. (t. 1, b. l. 41-42)

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra (nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiųjų (civilinių ieškovių) M. N., R. B. ir L. Č. patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala neviršija transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą privalo atlyginti eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis. Nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo (jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas), tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – draudimo bendrovė prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį atlyginti nukentėjusiosioms žalą, dalį žalos jau yra atlyginusi, o dėl papildomų reikalavimų spręstina teismo, priimant nuosprendį. Esant minėtoms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, reikalauti žalos atlyginimo, kurios suma neviršija transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatytos maksimalios neturtinės žalos atlyginimo sumos ir kurios dalis iki nuosprendžio priėmimo draudimo kompanijos buvo išmokėta, ir iš eismo įvykio kaltininko, šiuo atveju – V. G., nėra įstatyme numatyto pagrindo. (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-557/2020).

Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-942/2015, Nr. 2K-232-507/2015, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-211-895/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019). Maksimali anksčiau minėta suma ar artima jai paprastai priteisiama tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.

Nukentėjusiosioms M. N., R. B. ir L. Č. dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nes dėl patirtų sužalojimų jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visos nukentėjusiosios tam tikrą laikotarpį (po tris – keturis mėnesius) buvo nedarbingos, patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, baimės jausmą, liekamieji reiškiniai jaučiami iki šiol, nes sveikata jau nebebus tokia, kokia buvo iki eismo įvykio, todėl nukentėjusiosios pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiajai M. N. draudimo bendrovė 2021 m. liepos 20 d. išmokėjo 4031,48 Eur žalos atlyginimo (dėl neturtinės žalos, dėl gydymo išlaidų ir dėl netektų pajamų), 2021 m. rugsėjo 28 d. išmokėjo 153,71 Eur žalos atlyginimo (dėl netektų pajamų), 2021 m. spalio 20 d. išmokėjo 69,17 Eur žalos atlyginimo (dėl netektų pajamų). Nukentėjusioji M. N. 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė į bylą civilinį ieškinį dėl per mažai atlygintos neturtinės žalos, prašydama papildomai priteisti iš kaltinamojo V. G. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė papildomus duomenis, kad papildomai pagal gautą medicinos dokumentų išrašą, kuris buvo pridėtas prie byloje pateikto civilinio ieškinio, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, nukentėjusiajai M. N. 2022 m. sausio 10 d. papildomai išmokėjo 642 Eur žalos atlyginimo (dėl neturtinės žalos).

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiajai R. B. draudimo bendrovė 2021 m. liepos 20 d. išmokėjo 3557,51 Eur žalos atlyginimo (dėl neturtinės žalos, dėl gydymo išlaidų ir dėl netektų pajamų), 2021 m. rugsėjo 17 d. išmokėjo 302,89 Eur žalos atlyginimo (dėl netektų pajamų). Nukentėjusioji R. B. 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė į bylą civilinį ieškinį dėl per mažai atlygintos neturtinės žalos, prašydama papildomai priteisti iš kaltinamojo V. G. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė papildomus duomenis, kad papildomai pagal gautą medicinos dokumentų išrašą, kuris buvo pridėtas prie byloje pateikto civilinio ieškinio, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, nukentėjusiajai R. B. 2022 m. sausio 10 d. papildomai išmokėjo 642 Eur žalos atlyginimo (dėl neturtinės žalos).

Nukentėjusioji L. Č. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 292,66 Eur turtinės žalos atlyginimo ir dėl 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. (t. 2, b. l. 34-48) Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. Č. nurodė, kad turtinė žala ir dalis neturtinės žalos jai yra atlyginta draudimo bendrovės ir savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ji mažina iki 5000 Eur. Esant šioms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieškinio dalies – 15000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) neturtinės žalos L. Č. atlyginimo nutrauktinas, nes dalis ieškinio yra atlyginta civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, o kitos dalies nukentėjusioji atsisakė. (BPK 107 straipsnis)

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiajai L. Č. draudimo bendrovė 2021 m. liepos 20 d. išmokėjo 4077,59 Eur žalos atlyginimo (dėl neturtinės žalos, dėl gydymo išlaidų ir dėl kelionės į gydymo įstaigas), 2021 m. rugpjūčio 12 d. išmokėjo 228,33 Eur žalos atlyginimo (dėl netektų pajamų), 2021 m. rugsėjo 7 d. išmokėjo 157,30 Eur žalos atlyginimo (dėl gydymo išlaidų ir dėl kelionės į gydymo įstaigas), 2021 m. rugsėjo 28 d. išmokėjo 217,73 Eur žalos atlyginimo (dėl netektų pajamų).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, tai yra,: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal šį straipsnį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Priteisiamos sumos turi būti teisingos. Tai reiškia, kad jos turi būti priteisiamos paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir piniginių sumų už neturtinę žalą paskirties. Iš to išplaukia, kad esminis priteisiamos neturtinės žalos dydžio kriterijus yra kilę padariniai, kurių sunkumas nustatomas pagal nusikalstamos veikos sukeltus fizinio, psichinio ir socialinio pobūdžio padarinius ir jų švelnėjimo perspektyvą. Piniginių sumų už neturtinę žalą paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą ir išreiškiant jam pagarbą bei užuojautą. Nesant įstatyme nustatytų orientacinių už neturtinę žalą priteistinų sumų dydžių, jų apskaičiavimo išeities taškas turi būti teismų praktikoje analogiškose bylose nusistovėjusi suma. Priteistinas neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienam ieškovui individualiai.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad M. N., R. B. ir L. Č. dėl sukelto eismo įvykio buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Šie sutrikdymai padaryti ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu. Bylos aplinkybės liudija, kad dėl padarytų nesunkių sveikatos sutrikdymų nukentėjusiosios patyrė neturtinę žalą, kurią pagrindžia jų nurodytos aplinkybės civiliniuose ieškiniuose bei pateikti medicininiai dokumentai.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į aukščiau minėtą teismų praktiką analogiškose bylose, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, daro išvadą, jog nukentėjusiųjų M. N. ir R. B. likusi neatlyginta ir prašoma priteisti neturtinė žala kiekvienai po 358 Eur yra pagrįsta ir ne per didelė, todėl jų civiliniai ieškiniai tenkintini ir ši neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, o nukentėjusiosios L. Č. neatlyginta ir prašoma priteisti 5000 Eur neturtinė žala mažintina ir teismo įvertinama 2000 Eur, šią sumą priteisiant iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, o likusi civilinio ieškinio dalis dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Proceso išlaidos, daiktiniai įrodymai

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, spręstina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo (ne kaltinamojo), baudžiamojo proceso įstatymas nenumato (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-211/2018), todėl nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. G.: po 400 Eur nukentėjusiosioms M. N. ir R. B. ir 500 Eur nukentėjusiajai L. Č.. (t. 2, b. l. 34-36; t. 3, b. l. 99, 149, 150)

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, perduotas saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui ir laikomas (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininko V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neribotai nuosavybei. (t. 1, b. l. 62-65; BPK 94 straipsnis)

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, perduotas saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui ir laikomas (duomenys neskelbtini)saugojimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininko E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neribotai nuosavybei. (t. 1, b. l. 62-65; BPK 94 straipsnis)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas ir techninės apžiūros lapas, automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas ir techninės apžiūros lapas, esantys voke Nr. 1 prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini atitinkamai savininkų E. N. ir V. G. neribotai nuosavybei.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinės plokštelės su kelių eismo apžiūra, su automobilių foto nuotraukomis ir iš Pakruojo rajono savivaldybės, esančios voke Nr. 2 prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos per visą jos saugojimo terminą. (BPK 94 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su neatliktos bausmės, paskirtos 2019 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu, dalimi, prie griežtesnės 2019 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 4 (keturis) mėnesius ir paskirti V. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 7 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. G. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, esančios adresu J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo: nukentėjusiajai M. N. – 358 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus), nukentėjusiajai R. B. – 358 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus), nukentėjusiajai L. Č. – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).

Nukentėjusiosios L. Č. civilinio ieškinio dalį dėl 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o dalyje dėl 15000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo procesą nutraukti, nes dalis atlyginta civilinio atsakovo, o kitos dalies nukentėjusioji atsisakė.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, perduotą saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui ir laikomą (duomenys neskelbtini)saugojimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neribotai nuosavybei.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, perduotą saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui ir laikomą (duomenys neskelbtini)saugojimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neribotai nuosavybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą ir techninės apžiūros lapą, automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą ir techninės apžiūros lapą, esančius voke Nr. 1 prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti atitinkamai savininkų E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neribotai nuosavybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktines plokšteles su kelių eismo apžiūra, su automobilių foto nuotraukomis ir iš Pakruojo rajono savivaldybės, esančias voke Nr. 2 prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos per visą jos saugojimo terminą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė