Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens šeimynos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl vaiko globėjo atleidimo nuo pareigų, kito globėjo skyrimo, priteisto išlaikymo, nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, suinteresuotieji asmenys šeimyna „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantės su atskiruoju skundu pateikto įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl šį įrodymą priima ir prideda prie bylos medžiagos.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. birželio 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą kartu su prašymu atnaujinti terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti nesilaikydamas CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos pateikti atsiliepimą per pirmosios instancijos teismą (CPK 335, 338 straipsniai). Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, kad pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį priėmimo klausimai nepriskirtini apeliacinės instancijos teismo kompetencijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-28-1120/2022).

17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimas dėl nepilnamečio vaiko globėjo atleidimo nuo pareigų ir kito globėjo skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teisinių santykių dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja CK 3.268 straipsnis. Teismas, nustatydamas vaikui globą (rūpybą) ir paskirdamas globėją (rūpintoją), turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo (parinkimo) padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą. CK 3.249 straipsnyje nurodyti vaiko globos nustatymo principai. Vertinant jų reikšmę, darytina išvada, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2005, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-169/2010).

19. Pagal CK 3.271 straipsnį, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Globėjai (rūpintojai) turi auklėti ir prižiūrėti savo globotinį kaip ir tėvai, jie yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir raidą.

20. Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis).

21. Bylose dėl vaiko globos ir rūpybos teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų vaikų teisės ir teisėti interesai (CPK 491 straipsnio 2 dalis), aiškintis, kas geriausiai atitinka vaikų interesus. Išvadą apie vaikui skirto globėjo veiklą bei globėjo ir rūpintojo pareigų atlikimą ir galimą vaiko teisių pažeidimą ar nepažeidimą teismui leidžia daryti konkretūs pateikti faktai ir duomenys.

22. Byloje nustatyta, kad nepilnametis (duomenys neskelbtini) nelanko mokyklos, bėga iš globėjos namų, elgiasi agresyviai, užgaulioja globėją, jos neklauso, gadina globėjos turtą, vartoja alkoholį, rūko, vagia iš parduotuvių su kitais miestelio vaikais. Globėjai šeimynos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiui (duomenys neskelbtini) organizuotas socialinių paslaugų teikimas, t. y. sudarytas pagalbos nukentėjusiajam vaikui planas, skirtos medicinos psichologo konsultacijos, (duomenys neskelbtini) – lankyti savipagalbos užsiėmimus. Ne tik vaiko teisių apsaugos specialistai, bet ir globos centro globos koordinatorė (duomenys neskelbtini) bei psichologė (duomenys neskelbtini) daugybę kartų per metus lankėsi globėjos šeimoje norėdamos jai padėti išspręsti problemas dėl visų globojamų vaikų auklėjimo, taip pat teikė konsultacijas dėl vaikų elgesio ir emocijų, tarpusavio santykių problemų, dėl vaikų gydymo vaikų ir paauglių Priklausomybių ligų reabilitacijos skyriuje, vaikų skatinimo ir drausminimo priemonių keitimo, dėl veiksmų, padedančių stiprinti ryšį su vaikais, tačiau specialistams stebint visą aplinką, ne vien tik gyvenimo sąlygas, buvo nustatyta, kad globėjos šeimoje vaikas (duomenys neskelbtini) nesijaučia saugus, mylimas ir reikalingas, santykiai su globėja nėra draugiški ir prieraišūs. Nors kaip nurodė teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas ir specialistės, kurios ilgą laiką dirbo su šeimyna, globėja sugeba tinkamai rūpintis buitimi ir globotiniais, tačiau ji galimai stokoja žinių ir įgūdžių sustiprinant jos glaudų ryšį su globotiniu (duomenys neskelbtini) , todėl negali užtikrinti tinkamo jo auklėjimo, ugdymo bei priežiūros vaikui, turinčiam specialiųjų poreikių. Globėja neturi įtakos ir yra nepajėgi užtikrinti nepilnamečiui vaikui tinkamos priežiūros bei saugios aplinkos, vaikas jos neklauso, gadina turtą, vartoja alkoholį, rūko. Psichologės teismo posėdžio metu pažymėjo, kad šiam vaikui su globėja trūksta pastovaus emocinio ryšio, kitoje aplinkoje šio vaiko galimybės keistis būtų didesnės.

23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad globėja neturi įtakos ir yra nepajėgi užtikrinti nepilnamečiui vaikui tinkamos priežiūros bei saugios aplinkos.

25. Apeliantė nesutinka, jog ji neturi įtakos vaiko auklėjimui, nes tai deklaratyvus motyvas ir faktas, ir kad vaikas linkęs daryti nusižengimus neįrodo jos, kaip globėjos, pareigų neatlikimo. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nesiaiškino, ar galimas įtakos neturėjimas globotiniui atsirado dėl globėjos kaltės, ar dėl globotinio asmenybės, ar situacija gali pasikeisti po specialistų intervencijos. Be to, globėja nesutinka, jog yra nepajėgi užtikrinti tinkamos priežiūros bei saugios aplinkos globotiniui, byloje apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) paneigė šias aplinkybes.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra reikšminga, ar įtakos neturėjimas atsirado dėl globėjos kaltės, ar dėl globotinio asmenybės, kadangi po šeimynai teiktos specialistų pagalbos padėtis nepagerėjo ir apeliantė neįrodė, kad tolimesnė kvalifikuota specialistų pagalba galėtų pagerinti situaciją dėl globėjos gebėjimo daryti įtaką nepilnamečio vaiko auklėjimui. Kartu pažymėtina, kad ne globotinio netinkamas elgesys yra pagrindas atleisti globėją nuo globėjo pareigų, o globėjos nesugebėjimas įtakoti globotinio elgesio. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės vertinimu dėl liudytojos (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad psichologė (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio nurodė, jog globėjos ir vaikų santykiai šaltoki, nepastovus emocinis ryšys, dažni konfliktai. (duomenys neskelbtini) turi norą padėti vaikams, nors ir pasitaiko konfliktų, tačiau ji nori ir stengiasi taip kaip geba, nors jos galimybės mažos. Aurimui labiausiai reikėjo šilto bendravimo. Prie šių problemų prisideda ir sunkus visų toje šeimynoje augančių vaikų amžius, globėjams sudėtinga auklėti keturis vaikus su negaliomis. Visi vaikai turi problemų. Kitokioje aplinkoje šio vaiko galimybės keistis būtų didesnės. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, minėta liudytoja savo paaiškinimais nepaneigė, kad globėja yra nepajėgi užtikrinti tinkamos priežiūros bei saugios aplinkos globotiniui.

27. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog šeimyna „(duomenys neskelbtini)“ negali tinkamai atlikti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) globėjo pareigų, numatytų CK 3.271 straipsnyje, rėmėsi ne tik pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir prie pareiškimo pridėtais įrodymais, bet ir globos centro globos koordinatorės (duomenys neskelbtini) bei psichologės (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, 2021 m. gruodžio 15 d. vaiko nuomonės išklausymo aktu bei paties suinteresuoto asmens šeimynos „(duomenys neskelbtini)“ atstovės (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo byloje esančius duomenis ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

28. Apeliantė nurodo, kad teismas, atleisdamas šeimyną „(duomenys neskelbtini) “ nuo globėjos pareigų, vertino tik (duomenys neskelbtini) , kaip globėjos, elgesį, nors šeimynos veikloje dalyvauja ne vien (duomenys neskelbtini) , tačiau ir jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini). Jis nebuvo įtrauktas į civilinės bylos procesą. Šiuo atveju net ir galimai patvirtinus, kad vienas iš globėjų dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti savo, kaip globėjo, pareigų, globėjo pareigas gali atlikti kitas šeimynos dalyvis, todėl nėra pagrindo atleisti nuo globėjo pareigų šeimynos „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu, nes (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu nepilnamečio (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja paskirta šeimyna „(duomenys neskelbtini)“, kuri veikia kaip juridinis asmuo, o ne šios šeimynos nariai kaip fiziniai asmenys, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo į civilinės bylos procesą įtraukti (duomenys neskelbtini) ir vertinti, ar jis gali atlikti globėjo pareigas.

29. CK 3.164 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaiką, sugebantį suformuluoti savo pažiūras, išklausyti ir priimant sprendimą atsižvelgti į jo norus. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl nuolatinio globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų ir kito nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo bei kitos globos (rūpybos) vietos nustatymo, į vaikų norus turi būti ypatingai atsižvelgiama, t. y. teismui yra svarbi vaiko nuomonė (CK 3.249 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas numato, kad geriausiai savo ir globėjo (rūpintojo) psichologinį tarpusavio atitikimą gali įvertinti tik pats vaikas, todėl pakeičiant vaikui, kuris sugeba suformuluoti savo norus ir pažiūras, globėją (rūpintoją), taip pat ir globos (rūpybos) vietą, būtina į juos atsižvelgti.

30. Įvertinęs 2021 m. gruodžio 15 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini) sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, todėl pagrįstai vadovavosi jo išreikštu apsisprendimu gyventi globos namuose ir, atsižvelgęs į kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei byloje esančius rašytinius duomenis, pareiškėjo prašymą dėl nuolatinės globėjos nušalinimo nuo pareigų tenkino. Kartu pažymėtina, kad nepilnamečio (duomenys neskelbtini) išreikšta nuomonė ir apsisprendimas gyventi globos namuose, pirmosios instancijos teismui turėjo didesnę įrodomąją vertę nei suinteresuoto asmens šeimynos „(duomenys neskelbtini)“ atstovės (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, nes, kaip jau minėta, geriausiai savo ir globėjo (rūpintojo) psichologinį tarpusavio atitikimą gali įvertinti tik pats vaikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei pateiktu atskiruoju skundu apeliantė neįrodė, kad nepilnamečio (duomenys neskelbtini) interesus geriausiai atitiktų gyvenimas šeimynoje „(duomenys neskelbtini)“.

31. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismo sprendimas neatitinka geriausių vaiko interesų principo, kadangi atleisdamas globėją nuo pareigų ir skirdamas naują globėją, teismas pažeidė brolių ir seserų neišskyrimo principą, tuo pačiu ignoravo globojamo vaiko nuomonę, kad jis nori gyventi kartu su broliais ir seserimi, sutiktų grįžti gyventi pas globėją. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas pažeidė brolių ir seserų neišskyrimo principą. Brolių ir seserų neišskyrimas negali būti laikomas svarbesniu už vaiko teisę pareikšti nuomonę dėl jo interesus liečiančio sprendimo priėmimo. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš 2021 m. gruodžio 15 d. vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaikas nori gyventi bet kur su savo broliais ir seserimi ir tai yra vienintelė priežastis, dėl ko jis norėtų grįžti į šeimyną. Pokalbio metu berniukas ne kartą akcentavo, jog bijo, kad jį atstums broliai ir sesuo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetu nelaikė brolių ir seserų neišskyrimo principo, o globėjo pakeitimo klausimą sprendė atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio (duomenys neskelbtini) interesus ir jo pareikštą nuomonę. Pažymėtina ir tai, kad nurodytas principas nebuvo paneigtas, kadangi aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) savo noru gyvens globos namuose, o jo broliai ir sesuo - šeimynoje „(duomenys neskelbtini)“, nereiškia, jog jų ryšiai yra nutraukiami ir kad jiems nebus sudarytos sąlygos tarpusavyje bendrauti.

32. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Šiaulių apylinkės prokuratūra 2022 m. kovo 14 d. nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajai (duomenys neskelbtini) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymių ar kitos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį atskirojo skundo argumentą, pažymi, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pagrindu atleisti globėją kaip svarbias priežastis nurodė ne (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, o globojamo nepilnamečio (duomenys neskelbtini) netinkamą elgesį, globėjos įtakos neturėjimą vaiko auklėjimui ir nepajėgumą užtikrinti vaikui tinkamos priežiūros bei saugios aplinkos. Todėl ta aplinkybė, kad Šiaulių apylinkės prokuratūra 2022 m. kovo 14 d. nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajai (duomenys neskelbtini) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visumą, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kitomis įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.