Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1792-436/2014, kuria atmestas administratoriaus skundas dėl kreditorių komiteto 2014-03-17 nutarimo nepatvirtinti atlyginimo administratoriui išmokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje ginčas kilo dėl kreditorių komiteto nutarimo netvirtinti dalies atlyginimo administratoriui išmokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kauno apygardos teismas 2011-02-10 nutartimi iškėlė UAB ,,Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotas“. 2012-01-23 teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (c. b. Nr. B2-228-436/2014, Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Bankroto administratorius 2014-03-27 kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 3-7), prašydamas: 1) panaikinti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto 2014-03-14 nutarimą „Dėl antrųjų varžytinių paskelbimo UAB „Bioetan LT“ vykdymo byloje“; 2) panaikinti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto 2014-03-17 nutarimą „Dėl atlyginimo administratoriui išmokėjimo“.

2014-05-12 Kauno apygardos teisme gautas bankroto administratoriaus pareiškimas (t. 1, b. l. 149-150), kuriuo šis atsisakė skundo reikalavimo panaikinti kreditorių komiteto 2014-03-14 nutarimą „Dėl antrųjų varžytinių paskelbimo UAB „Bioetan LT“ vykdymo byloje“.

Skundo dalyje dėl kreditorių komiteto 2014-03-17 nutarimo, kuriuo nutarta netvirtinti 50 proc. atlyginimo administratoriui išmokėjimo, pareiškėjas nurodė, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komitetas yra patvirtinęs ne vieną administratoriaus ataskaitą, kas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2011-05-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011, reiškia administratoriaus prievolės įvykdymo priėmimą ir teisės jam gauti atlyginimą (jo dalį) atsiradimą. Taigi nagrinėjamu atveju administratorius, tinkamai įvykdęs pavedimą, pagal įstatymą turi teisę reikalauti, kad jam būtų išmokėtas atlyginimas, o kreditorių komitetas turi atitinkamą pareigą patvirtinti atlyginimo išmokėjimą. Skundžiamu kreditorių nutarimu atsisakius tai padaryti, bankroto administratorius yra diskriminuojamas kitų bankroto procese paslaugas teikiančių asmenų atžvilgiu, tokiu būdu pažeidžiant lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, jog tarp administratoriaus ir bankrutavusios įmonės sudarytoje pavedimo sutartyje nėra nustatyta administratoriaus atlyginimo mokėjimo tvarka ir terminai, nesudaro pagrindo kreditorių komitetui nustatyti administravimo išlaidų (įskaitant ir administratoriaus atlyginimą) mokėjimo eilę ir tvarką taip, kad būtų nepaisoma bendrųjų teisės principų (CK 1.2 str.), taip pat nagrinėjamu atveju taikytinų teisės normų, reglamentuojančių prievolinius pavedimo teisinius santykius (CK 6.761 str. 4 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014-05-20 nutartimi (t. 1, b. l. 173-178): 1) priėmė BUAB ,,Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto administratorius UAB „Bankrotas“ atsisakymą nuo skundo reikalavimo panaikinti kreditorių komiteto 2014-03-14 nutarimą „Dėl antrųjų varžytinių paskelbimo UAB „Bioetan LT“ vykdymo byloje“ ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė; 2) atmetė pareiškėjo skundą dėl kreditorių komiteto 2014-03-17 nutarimo „Dėl atlyginimo administratoriui išmokėjimo“ panaikinimo. Spręsdamas klausimą dėl kreditorių komiteto 2014-03-17 nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nenustatė šio nutarimo priėmimo procedūrų pažeidimo. Įvertinęs teisės normas, reglamentuojančias teisinius santykius tarp bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo (komiteto), bei atsižvelgęs į tai, kad kreditorių komiteto 2013-07-10 nutarimas, kuriuo nustatyta administratoriaus atlyginimo tvarka, yra galiojantis, o ginčas dėl administravimo išlaidų pagrįstumo nėra išspręstas, teismas padarė išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir visiškai atitinka Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatas bei teismų praktiką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas bankroto administratorius UAB „Bankrotas“ atskirajame skunde (t. 1, b. l. 193-198) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-05-20 nutarties dalį, kuria atmestas administratoriaus skundas, ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti kreditorių komiteto 2014-03-17 nutarimą „Dėl Dėl atlyginimo administratoriui išmokėjimo“, kuriuo nutarta netvirtinti 50 proc. atlyginimo administratoriui išmokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Aplinkybė, jog tarp bankroto administratoriaus ir kreditorių vyksta ginčas dėl administravimo išlaidų pagrįstumo, savaime negali būti pagrindu atsisakyti mokėti administratoriui atlyginimą ar jo dalį. Netinkamas bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų panaudojimas gali būti priežastimi taikyti civilinę atsakomybę, nustačius, jog įmonei buvo padaryta žalos. Administratoriaus civilinė atsakomybė yra apdrausta Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju nėra reikalo užtikrinti galimos žalos atlyginimą atsisakant jam mokėti atlyginimą, juolab, kad nepagrįstomis byloje pripažintos išlaidos sudaro mažiau nei pusę administratoriaus atlyginimo.

2. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad kreditorių komiteto 2013-07-10 posėdžio metu 1.2 darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu nustatyta administratoriaus atlyginimo mokėjimo tvarka gali būti pagrindu kreditorių komitetui atsisakyti išmokėti administratoriui 50 proc. atlyginimo. Nutarimas yra prieštaringas, todėl objektyviai negali būti vykdomas: jame nustatyta, kad administratoriaus atlyginimas mokamas po to, kai apmokamos administravimo išlaidos, neįvertinus, jog administratoriaus atlyginimas pagal įstatymą yra administravimo išlaidų sudėtinė dalis (ĮBĮ 36 str. 3 d.).

3. Teismas nepagrįstai suabsoliutino kreditorių susirinkimo (komiteto) teises, įskaitant teisę nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Visos teisės turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Kadangi tarp bankrutuojančios įmonės ir administratoriaus yra sudaryta atlygintinė pavedimo sutartis, sprendžiant atlyginimo administratoriui išmokėjimo klausimą turi būti vadovaujamasi pavedimo teisiniams santykiams taikytinomis CK normomis. Kreditorių komitetas patvirtino ne vieną administratoriaus ataskaitą, o tai reiškia, kad administratorius tinkamai įvykdė pavedimą. Todėl, administratoriui pareikalavus, bankrutuojanti įmonė privalo sumokėti jam atlyginimą (CK 6.53 str. 2 d., 6.761 str. 4 d.), juolab, kad pavedimo sutartyje numatytas kasmėnesinis atlyginimas už suteiktas paslaugas. Kreditorių komiteto sprendimai, kuomet dalis administravimo išlaidų yra kompensuojama, o išmokėti dalį atlyginimo administratoriui atsisakoma, nors administratoriaus atlyginimas yra sudėtinė administravimo išlaidų dalis, neatitinka lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų.

4. Pirmosios instancijos teismui neįvertinus visų skunde išvardintų aplinkybių ir dėl jų nepasisakius, skundžiama nutartis pripažintina netinkamai motyvuota, kas sudaro pagrindą ją panaikinti.

Suinteresuotas asmuo AB „Montuotojas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 3-6) prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

Pareiškėjas yra apskundęs ne vieną kreditorių komiteto 2013-07-10 posėdyje priimtų nutarimų, tačiau savo procesine teise kreiptis į teismą dėl nutarimo panaikinimo, kuriuo nustatyta administratoriaus atlyginimo išmokėjimo tvarka, nepasinaudojo. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl galimo tokio nutarimo neteisėtumo ar neteisingumo nėra teisiškai reikšmingi. Pavedimo sutartyje administratoriaus atlyginimo išmokėjimo tvarka nėra aptarta, todėl atlyginimas administratoriui teisėtai nemokamas remiantis minėtu 2013-07-10 kreditorių komiteto nutarimu, kol nėra atliktas patirtų išlaidų pagrįstumo įvertinimas ir nepatvirtintos administratoriaus išlaidos (dalis jų jau pripažinta nepagrįstomis). Galutinės išvados dėl administravimo išlaidų pagrįstumo parengimas negalimas išskirtinai dėl administratoriaus kaltės, kadangi pastarasis nepateikia audito kompanijai visų duomenų. Vien ta aplinkybė, jog kreditorių komitetas yra patvirtinęs administratoriaus veiklos ataskaitas, nesudaro pagrindo sumokėti 50 proc. paties administratoriaus paskaičiuoto atlyginimo, o ir šie paskaičiavimai yra neteisingi. Kreditorių komiteto 2013-07-10 susirinkimo darbotvarkės 2.2. klausimu buvo priimtas nutarimas, kuriuo administratoriaus atlyginimas iki bankroto procedūrų pabaigos nustatytas 200 000 Lt. Šio nutarimo teisėtumas patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2676/2013. Ta pačia teismo nutartimi konstatuotas ir kreditorių komiteto nutarimo dėl 122 654,02 Lt administratoriaus nurodytų išlaidų pripažinimo nepagrįstomis, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių grąžinti šias lėšas į bankrutuojančios įmonės sąskaitą arba išskaičiuoti jas iš administratoriaus atlyginimo, pagrįstumas. Nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad 50 proc. nustatyto administratoriui atlyginimo jau yra sumokėta, išskaičiuojant nepagrįstai panaudotas administravimo išlaidas.

Suinteresuotas AB DNB bankas savo atsiliepime (t. 2, b. l. 9-11) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014-05-20 nutartį. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas, įvertinus kreditorių komiteto pirmininko AB „Montuotojas“ rašte išdėstytas teisiškai reikšmingas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto bylos faktines aplinkybes. Kreditorių susirinkimo (komiteto) prerogatyvą nustatyti administravimo išlaidų, įskaitant ir bankroto administratoriaus atlyginimo, mokėjimo eilę ir tvarką nustato bankroto teisiniams santykiams taikomas specialus teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Todėl kreditoriai, įvertinę aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas administratoriaus atlyginimą mažinti dėl nepagrįstų bankroto administravimo išlaidų, pagrįstai nutarė netvirtinti net dalies administratoriaus atlyginimo išmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, atsakė į esminius šalių argumentus, savo išvadas pagrindė byloje ištirtais įrodymais, todėl pareiškėjo argumentas, jog teismas nepakankamai motyvavo skundžiamą nutartį, nepagrįsti.

Kiti suinteresuoti asmenys – UAB „Ulpas“, UAB „Relsta“, UAB „Ežerūna“, darbuotojų atstovas V. K. – atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas bankroto administratoriaus skundas dėl kreditorių komiteto 2014-03-17 nutarimo netvirtinti atlyginimo administratoriui išmokėjimo, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Kadangi teismo nutarties dalis, kuria priimtas bankroto administratoriaus atsisakymas nuo skundo reikalavimo panaikinti kreditorių komiteto 2014-03-14 nutarimą „Dėl antrųjų varžytinių paskelbimo UAB „Bioetan LT“ vykdymo byloje“ ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta, atskiruoju skundu neskundžiama, apeliacinės instancijos teismas dėl šioje dalyje priimto teismo sprendimo nepasisako.

Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas, pagal kurį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 d.). Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalies, reglamentuojančios išskirtinai su administratoriaus atlyginimu susijusius klausimus, pagrindu kreditorių susirinkimas gali nustatyti administratoriaus mokėjimo tvarką, t. y. jo mokėjimą dalimis, vykdant bankroto procesą, arba visą sumą iš karto, baigus bankroto procesą. Kreditorių susirinkimo sprendimas šiuo aspektu, kaip ir sprendimas dėl administratoriaus atlyginimo dydžio, įtraukiamas į pavedimo sutartį.

Kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, bankroto proceso metu tarp bankrutuojančios įmonės ir bankroto administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai. Tarp šalių susiklosčius pavedimo teisiniams santykiams, įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą, įgaliotojas privalo sumokėti jam atlyginimą, jei pavedimo sutartis yra atlygintinė (CK 6.761 str. 4 d.). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Tokiu būdu ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-234/2011). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad administratoriaus atlyginimo mokėjimo sąlyga – pavedimo sutartimi nustatytų prievolių vykdymas, atitinkantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir bankroto proceso esmę bei tikslus, administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo kreditorių susirinkime faktas pats savaime neužkerta kelio kreditoriams ginčyti administravimo išlaidų būtinumą.

Kaip minėta, apeliantas nesutinka su Kauno apygardos teismo 2014-05-20 sprendimu palikti nepakeistą kreditorių komiteto 2014-03-17 nutarimą „Dėl 50 proc. atlyginimo išmokėjimo UAB „Bankrotas“ (bankroto administratoriui)“, kuriuo nutarta netvirtinti atlyginimo administratoriui išmokėjimo. Apelianto teigimu, bankroto procese taikytinos teisės normos nesuteikia kreditorių komitetui teisės neišmokėti jam dalies atlyginimo, kadangi dalį pagal pavedimo sutartį kylančių prievolių bankrutuojančios įmonės atžvilgiu jis įvykdė ir kreditorių komitetas, patvirtindamas administratoriaus ataskaitas už laikotarpį nuo 2011-02-10 iki 2012-06-12, jų įvykdymą priėmė.

Remdamasis pirmiau nurodytomis Įmonių bankroto įstatymo, CK bei teismų praktikoje suformuotomis nuostatomis, taip pat bylos medžiagos analize, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentu, jog dalį iš pavedimo sutarties kylančių prievolių, jis įvykdė ir įgijo teisę už tai gauti atlyginimą. Tačiau šioje byloje aktualu įvertinti ir tai, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos šiai teisei realizuoti jau dabar ir kokia tvarka, terminais bei apimtimi ji galėtų būti įgyvendinta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011-07-21 pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp bankrutuojančios įmonės ir apelianto, buvo nustatytas administratoriaus atlyginimo dydis – 6 000 Lt plius PVM per mėnesį (sutarties 3.1.2. punktas), tuo tarpu atlyginimo išmokėjimo tvarka ir sąlygos nebuvo aptartos (t. 1, b. l. 32-34). Kreditorių komiteto 2013-07-10 posėdžio metu administratoriaus atlyginimo klausimas, atsižvelgiant į susidariusią padėtį bankrutuojančioje įmonėje, buvo persvarstytas ir posėdžio darbotvarkės 1.1 klausimu nutarta nustatyti fiksuotos sumos (200 000 Lt plius PVM dydžio) administratoriaus atlyginimą iki bankroto procedūrų pabaigos. Tokio kreditoriaus nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2676/2013 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis).

To paties kredito komiteto posėdžio darbotvarkės 1.2 punktu nutarta atlyginimą administratoriui išmokėti tik kreditorių komiteto sprendimu, gavus pajamų už parduodamą turtą ar išieškojus skolas civiline tvarka ar gavus kitų pajamų, po to, kai yra apmokėtos patirtos pagrįstos administravimo išlaidos (ar administratoriaus ataskaitose išlaidos priskirtos ūkinei–komercinei veiklai vykdyti) (t. 1, b. l. 113-123). Duomenų, jog šis nutarimas būtų panaikintas ar pakeistas arba apskųstas teismine tvarka, byloje nesama. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog kreditorių komiteto 2013-07-10 nutarimo 1.2 nuostatos yra galiojančios ir vykdytinos. Kreditorių komiteto teisę nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, kaip minėta, numato įstatymas (ĮBĮ 23 str. 5 d.). Tuo tarpu apelianto argumentai dėl šio nutarimo neteisėtumo ar neteisingumo peržengia nagrinėjamos bylos, kurioje ginčijamas kreditorių komiteto 2014-03-17 nutarimas netvirtinti atlyginimo administratoriui faktinio išmokėjimo, ribas, todėl nesvarstytini.

Pažymėtina, kad kreditorių valios išreiškimas, net ir nepakeitus sudarytos pavedimo sutarties sąlygų, sudaro pakankamą pagrindą skaičiuoti ir mokėti atlyginimą administratoriui pagal kreditorių susirinkimo (komiteto) vėlesnį sprendimą. Tokią nuostatą pagrindžia Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje, 36 straipsnio 2, 5 dalyse įtvirtintos teisės normos, suteikiančios kreditorių susirinkimui (komitetui) išimtinę kompetenciją administratoriaus atlyginimo ir jo mokėjimo tvarkos nustatymo klausimu, ji palaikoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-234/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-30 nutartis c. b. 2A-732/2010).

Iš kreditorių komiteto 2013-07-10 darbotvarkės 3.1. ir 3.2. klausimais priimtų nutarimų turinio matyti, kad kreditorių komitetas patvirtino administratoriaus ataskaitoje nurodytas administravimo išlaidas, patirtas laikotarpiu nuo 2011-02-10 iki 2013-02-28, 412 481,69 Lt sumai, o 122 654,02 Lt dydžio administravimo išlaidas pripažino nepagrįstomis. Kreditorių komitetas priėmė sprendimą įpareigoti administratorių šias išlaidas grąžinti į bankrutuojančios įmonės sąskaitą arba išskaičiuoti jas iš administratoriaus atlyginimo (t. 1, b. l. 120). Nutarimų teisėtumas pripažintas jau minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-12 nutartimi. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-20 nutarties turinio (c. b. Nr. 2-335/2014, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), siekdamas įvertinti, ar bankrutuojančios įmonės administratorius pagrįstai naudojo bankrutuojančios įmonės lėšas laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2013-10-01, kredito komitetas 2013-10-04 nutarimu, priimtu 1 darbotvarkės klausimu, nutarė pasamdyti audito ir buhalterinės apskaitos įmonę, kuri atliktų išsamią visų bankrutuojančios įmonės buhalterinių dokumentų analizę. Įgyvendinant šį sprendimą, 2014-03-05 pasirašyta auditinės peržvalgos sutartis (t. 1, b. l. 156-157). Kreditorių komiteto pirmininko AB „Montuotojas“ 2014-02-24 rašto kreditorių komiteto nariams turinys patvirtina, kad kreditorių komitete taip pat svarstytas klausimas dėl būtinybės patikrinti ir vėlesnių išlaidų pagrįstumą, realumą bei jų atitikimą administratoriaus pateiktoms ataskaitoms (rašto 2 punktas) (t. 1, b. l. 105-109).

Pirmiau nurodyti duomenys ir minėto 2014-02-24 rašto 2.2. punkte išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis siūloma susilaikyti nuo atlyginimo administratoriui išmokėjimo, leidžia daryti išvadą, jog esminė priežastis, dėl kurios administratoriaus 2014-02-04 prašymas (t. 1, b. l. 171) priimti sprendimą dėl 50 proc. atlyginimo jam išmokėjimo nepatvirtintas, buvo tai, jog administratoriaus ataskaitose nurodomų administravimo išlaidų pagrįstumo vertinimas nėra užbaigtas. Ši aplinkybė, įvertinus ją byloje surinktų duomenų visumoje bei atsižvelgus į tai, kad tais atvejais, kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, jog prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-234/2011), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra reikšminga nustatant, ar bankroto administratorius visas savo pareigas atliko tinkamai ir turi teisę gauti kreditorių komiteto 2013-07-10 nutarimu patvirtintą visą sumą, skirtą administratoriaus atlyginimui sumokėti, ji sudarė pagrįstas prielaidas kredito komitetui pasinaudoti įstatymo jam suteikta teise pasirinkti, ar išmokėti atlyginimą administratoriui dalimis bankroto proceso eigoje, ar visą sumą iš karto užbaigus bankroto procesą (ĮBĮ 36 str. 5 d.).

Šiame kontekste aktualu ir tai, kad šiuo metu BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto byloje svarstomas kreditorių komiteto narių inicijuotas klausimas dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ pakeitimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis). Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 6 dalies nuostatomis, tuo atveju, kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms, pavedimo sutartis su juo nutraukiama ir atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą. Tai reiškia, kad neišsprendus administratoriaus (ne)pakeitimo klausimo, nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokia suma gali sudaryti 50 proc. administratoriui už jo suteiktas paslaugas mokėtino atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens AB „Montuotojas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog administravimo išlaidų pagrįstumo vertinimo proceso trukmę, taigi ir sprendimo dėl administratoriui išmokėtino atlyginimo priėmimą, lemia ir paties apelianto veiksmai, dėl kurių nėra savalaikiai gaunami išvadai parengti reikalingi dokumentai. Tai patvirtina pirmiau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-20 nutartyje nustatytos aplinkybės bei duomenys, užfiksuoti suinteresuoto asmens AB „Montuotojas“ su atsiliepimu pateiktame audito įmonės elektroniniame laiške, kurį apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylos duomenų visumoje (CPK 314 str., 338 str.), taip pat BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto bylos Nr. B2-228-436/2014 garso įrašuose. Tuo tarpu apeliantas jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių apelianto įtarimą dėl pagrindinių kreditorių asmeninio suinteresuotumo nemokėti administratoriui atlyginimo, nepateikia.

Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis administratoriaus atlyginimas gali būti išmokamas tik bankroto proceso pabaigoje, taigi ir jo pagrindu priimtas kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimas, nepažeidžia administratoriaus teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-486/2010). Atsižvelgiant į tai, kad administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, civilinių teisinių santykių pagrindu jam atlygis mokamas už jo teikiamas paslaugas. Todėl asmuo, duodamas sutikimą administruoti įmonę, neturi teisinio pagrindo tikėtis, kad jam kas mėnesį bus mokamas iš anksto nustatyto dydžio atlyginimas, kaip kad esama darbo santykių atvejais, nes administratoriaus atlyginimo suma, minėta, gali būti išmokama tiek dalimis, tiek visa iš karto baigus bankroto procesą (ĮBĮ 36 str. 5 d.). Sutikdamas administruoti bankrutuojančią įmonę, administratorius turi įvertinti, jog jį ir įmonę siejantys teisiniai pavedimo santykiai susiklosto bankroto proceso metu, ir, būdamas paskirtas teismo bankroto administravimo funkcijoms vykdyti, turi pripažinti kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetenciją šiuo klausimu, kurios kontrolę, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, vykdo teismas. Priešingu atveju, t. y. įmonės bankroto administratoriui nesutinkant su jam atlyginimą nustatančiu kreditorių susirinkimo nutarimu kaip neatitinkančiu jo lūkesčių dėl siekiamo uždirbti pelno, jis viso bankroto proceso metu išsaugo teisę pateikti teismui prašymą dėl jo atstatydinimo iš pareigų (ĮBĮ 11 str. 8 d. 1 p.). Taigi ir atskirojo skundo argumentai dėl tokių apelianto lūkesčių neišsipildymo nepatvirtina skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumo.

Remdamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teisinio pagrindo panaikinti kreditorių komiteto 2014-03-17 nutarimą nepatvirtinti atlyginimo administratoriui išmokėjimo, nėra. Skundžiamas kreditorių nutarimas, įvertinus jį byloje nustatytų aplinkybių visumoje, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant bendrųjų teisės – lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių – principų. Vien tai, kad įvertinus byloje nustatytus faktinius duomenis buvo priimtas apeliantui nepalankus teismo procesinis sprendimas, nereiškia, kad teismas neįvertino visų sprendžiamam klausimui reikšmingų aplinkybių.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.