Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-322-544/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-03
Bylos Nr.: 2A-322-544/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: Garažų eksploatavimo bendrijų, „Motoras“, „Vairas“, Garažų statybos, GSEB „Viražas“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-322-544/2020

teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00383-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.8.12.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Garažų eksploatavimo bendrijų (toliau – GEB) „Motoras“ ir „Vairas“ bei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – GSEB) „Viražas“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2972-724/2019 pagal ieškovių GEB „Motoras“, GEB „Vairas“, GSEB „Viražas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Visagino būstas“, išvadą teikiančiai institucijai Aplinkos apsaugos agentūrai dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės GEB „Motoras“, GEB „Vairas“, GSEB „Viražas“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Visagino būstas“ atitinkamai kiekvienai 4 194,96 Eur, 1 823,33 Eur, 2 054,69 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį su atsakove sudarė Abonento paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis (toliau – ir Sutartis), kurių pagrindu atsakovė įsipareigojo transportuoti ir priimti ieškovių paviršines nuotekas Visagino savivaldybės paviršinių nuotekų tinklais. Pagal UAB „Visagino būstas“ sąskaitas, pateiktas nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2018 m. kovo 31 d., už paslaugas GEB „Motoras“ sumokėjo atsakovei 4 194,96 Eur, GEB „Vairas“ – 1 823,33 Eur, GSEB „Viražas“ 2 054,69 Eur. Nors Sutartimis atsakovė ir įsipareigojo priimti ieškovių teritorijoje susidarančias paviršines nuotekas, tačiau faktiškai jos nebuvo priimamos į jokius paviršinių nuotekų tinklus. Atsakovė nevykdė paviršinių nuotekų transportavimo, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo teikti ieškovėms sąskaitų ir gauti apmokėjimo už paslaugas.

3. Nurodė, kad GEB „Motoras“ teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos vietinės kanalizacijos vamzdžiais tekėjo ir teka dviem kryptimis. Dalis paviršinių nuotekų visuomet tekėjo ir teka į šalia esantį vandens telkinį. Kita paviršinių nuotekų dalis visuomet tekėjo ir teka į mišką. GEB „Vairas“ teritorija yra apsupta GEB „Motoras“ teritorija, todėl visos paviršinės nuotekos iš GEB „Vairas“ teritorijos kietos dangos paviršiumi tekėjo ir teka į GEB „Motoras“ teritoriją, iš kur jos išleidžiamos į vandens telkinį ir į mišką. GSEB „Viražas“ teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos vietinės kanalizacijos vamzdžiais tekėjo ir teka į mišką. UAB „Visagino būstas“ ieškovėms siuntė sąskaitas ne už paviršinių nuotekų transportavimą, o už paviršinių nuotekų tvarkymą, nors Sutartyse jokia paviršinių nuotekų tvarkymo paslauga nenumatyta ir nebuvo teikiama. Paviršinių nuotekų transportavimo UAB „Visagino būstas“ taip pat nevykdė.

4. Ieškovių teigimu, jeigu asmuo klydo manydamas esąs skolininkas ir sumokėjo skolą, kurios neprivalėjo mokėti, tai jis turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš ją gavusio asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.238 straipsnis. Šiuo atveju ieškovės būtent klydo manydamos, kad turi mokėti pagal UAB „Visagino būstas“ sąskaitas už paviršines nuotekas, mokėjo sumas, kurių neprivalėjo mokėti, todėl siekia išreikalauti jas atgal. Tuo tarpu atsakovė grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. TS-223 patikėjimo teise UAB „Visagino būstas“ nutarta perduoti inžinerinius tinklus, skirtus savarankiškoms paviršinių nuotekų tvarkymo funkcijos vykdyti. 2015 m. gruodžio 9 d. tarp atsakovės ir Visagino savivaldybės buvo sudaryta Visagino savivaldybės turto patikėjimo sutartis Nr. 5-434, kurios pagrindu susitarta, jog savivaldybės turtas: lietaus kanalizacijos tinklai Visagine, Visagino sav.: bendras tinklų ilgis – 52 922,00 m: 43 269,50 m ilgio lietaus kanalizacijos tinklai žemėje, 5 202,50 m ilgio lietaus kanalizacijos tinklai nuo surinkimo šulinėlio iki kvartalinių tinklų, 2 170,00 m ilgio lietaus kanalizacijos tinklai kanalizacijos kolektoriuje, 2 248,50 m ilgio drenažas, 31,50 m ilgio latakai; ilgalaikio turto pradinė vertė – 2 829 537,15 Eur, likutinė vertė – 11 772,05 Eur; registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perduodami UAB „Visagino būtas“. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad atsakovei turto patikėjimo teise perduoti lietaus kanalizacijos tinklai neturi konkretaus adreso, kadangi yra išsidėstę visoje Visagino miesto teritorijoje. Visagino savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. TS-200 patvirtino atsakovės paviršinių nuotekų tvarkymo 2016 – 2018 metų veiklos planą, pagal kurį pagrindinis atsakovės tikslas – užtikrinti nepertraukiamą paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą juridiniams asmenims. Visagino savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. TS-251 paskyrė savivaldybės kontroliuojamą UAB „Visagino būstas“ paviršinių nuotekų tvarkytoja Visagino savivaldybės teritorijoje bei pavedė vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą.

7. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 41.2.6. punktą, ieškovės yra abonentai, perkantys paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinu Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Reglamentas) 10 punktas numato, jog reikalavimai konkretaus objekto paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką nustatomi statybos projekte, Taršos leidime ir (ar) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidime, o paviršinių nuotekų išleidimui į kitiems asmenims priklausančius nuotakynus – nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartyje. Atsakovei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas išduotas 2008 m. gruodžio 11 d., atnaujintas 2012 m. gruodžio 20 d., koreguotas 2013 m. lapkričio 14 d., pakeistas 2016 m. kovo 3 d. Ieškovės tokio leidimo neturi.

8. Nurodė, kad atsakovės, kaip paviršinių nuotekų tvarkytojos Visagino mieste, pagrindinis tikslas – užtikrinti nepertraukiamą paviršinių nuotekų paslaugų teikimą. Įstatymo 3 straipsnio 26 punktas, Reglamento 4.4. punktas ir Metodikos 10.22. punktas numato, jog paviršinių nuotekų tvarkymas – tai paviršiniu nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo šlamo pirminis tvarkymas. Įstatymo 3 straipsnio 31 punkte įtvirtinta paviršinių nuotekų sąvoka: tai – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršiniu nuotekų tvarkytojui). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 126 dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo (toliau – Aprašas) 4.3. punkte įtvirtinta, kad sutartis dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaroma su abonentais, kurie išleidžia paviršines nuotekas į kitą teritoriją, iš kurios paviršinės nuotekos patenka į nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančią ar kitaip jo valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

9. Teismas pažymėjo, jog Reglamento 4.5. punkte apibrėžta galimai teršiamos teritorijos sąvoka: tai yra atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: didesnis kaip 0,5 ha technikos kiemas: autotransporto, žemės ūkio technikos, kitų savaeigių mechanizmų remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje išvardyta veikla vykdoma savo reikmėms; trąšų, augalų apsaugos produktų, buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų pavojingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta (išskyrus galutinius nurodytų medžiagų vartotojus); didesnė kaip 0,5 ha autotransporto stovėjimo aikštelė, išskyrus viešąsias aikšteles; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės ir naftos išgavimo gręžinių teritorija, degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos, jūrų uosto, dokų teritorija. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, ieškovės GEB „Motoras“ užstatytos žemės sklypo plotas 4,2944 ha, GEB „Vairas“ – 1,9974 ha, GSEB „Viražas“ – 2,1532 ha. Atsižvelgiant į tai, jog Visagino savivaldybė pavedė atsakovei savivaldybės teritorijoje vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą, o ieškovių teritorijos priskirtinos prie galimai teršiamos teritorijos didesnės kaip 0,5 ha, ieškovėms neturint savo paviršinių nuotekų valymo įrenginių, tarp atsakovės ir ieškovių 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 12 d., 2016 m. balandžio 15 d. buvo sudarytos Abonentų paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartys, atitinkamai Nr. 10.94-20, Nr. 10.94-30, Nr. 10.94-35. Pagal sutarčių 2.1.1. punktą, atsakovė įsipareigojo teikti ir užtikrinti paviršinių nuotekų priėmimą į eksploatuojančios organizacijos (atsakovės) paviršinių nuotekų tinklus. Atsakovė taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad abonentui teikiamos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos atitiktų įstatymų reikalavimus (Sutarčių 2.1.4. punktas).

10. Teismas konstatavo, jog paviršinių nuotekų šalinimas, jas išleidžiant į kitam asmeniui priklausančius įrenginius, nėra nemokama paslauga. Sutartys sudarytos laisva šalių valia, ginčo dėl to nėra, todėl jos yra galiojančios, teisėtos ir jų tinkamas vykdymas yra privalomas visoms sutarčių šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Ieškovės, sudarydamos su atsakove Sutartis, faktiškai pripažino, kad jų teritorijose susidarančias paviršines nuotekas reikia tvarkyti, pasitelkiant paviršinių nuotekų tvarkytoją – UAB „Visagino būstas“. Neginčijant Sutarčių, ne atsakovė, o ieškovės, formuluodamos ieškinio reikalavimus dėl nepagrįstai sumokėtų pinigų už neva atsakovės nesuteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, turi įrodinėjimo pareigą paneigti teisės aktų ir įstatymų galią turinčių sutarčių turinį, jų sudarymo ir vykdymo aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovės ne tik neginčijo Sutarčių ar jų tam tikrų sąlygų galiojimo, tačiau taip pat nenurodė prieštaravimų dėl Sutarčių sudarymo aplinkybių, tokiu būdu pačios patvirtindamos, jog paviršinės nuotekos patenka į atsakovės eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus (Sutarčių 1.1., 2.1.1., 2.1.2., 2.2.2., 2.2.4., 3.1., 4.1. punktai).

11. Teismo vertinimu, ieškovės, kvestionuodamos Sutarčių sąlygas, kurias laisva valia pasirašė bei patvirtino, turi pareigą pateikti įrodymus ir nurodyti, kokias Sutarčių sąlygas atsakovė pažeidė. Tokie duomenys į bylą nėra pateikti. Ieškovių pateikti įrodymai (regia.lt, maps.lt pateiktos žemėlapių nuotraukos, vaizdinė medžiaga, žemės planai, išrašas iš upių, ežerų ir tvenkinių kadastro ir kt.) nepaneigia ieškovių pareigos atsiskaityti su atsakove už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas pagal galiojančias ir tarp šalių sudarytas Sutartis arba atsakovės netinkamo pareigos vykdymo pagal Sutartis.

12. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, kad paviršinės nuotekos susidaro ant ieškovių valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindais valdomų urbanizuotų teritorijų, kurios vėliau išleidžiamos į atsakovės valdomus paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus. Tai reiškia, kad ieškovių pareiga sudaryti sutartis ir atsiskaityti už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas atsiranda dėl to, kad jų teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos patenka į atsakovės valdomą bei naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (paviršinių nuotekų šalinimo tinklus – lietaus kanalizacijos tinklus). Atsakovė pateikė duomenis (A. P. įmonės altitudžių nustatymo schema, www.maps.lt reljefo nuotraukos), patvirtinančius, kad ieškovių teritorijos yra aukščiau (jūros lygio) nei gretima teritorija, kurioje yra Gulbinės upelis. Todėl akivaizdu, kad paviršinės nuotekos, veikiamos gravitacijos jėgomis, atvirais drenažiniais latakais, prasiskverbdamos pro gruntą, iš ieškovių teritorijų patenka į gretimą teritoriją, nuo kurios vėliau patenka į paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą. Į aplinką paviršinės nuotekos iš paviršinių (lietaus) kanalizacijos tinklų Gulbinės upeliu patenka į Drūkšių ežerą. Upelį nuo susidariusių paviršinių (lietaus) nuotekų atsakovė prižiūri/valo, pasitelkusi trečiuosius asmenis.

13. Teismas nurodė, jog visų trijų ieškovių teritorijos patenka į „galimai teršiama teritorija“ apibrėžimą, nes: ieškovių teritorijos atskirai, o taip pat ir kartu sudaro ženkliai didesnį kaip 0,1-0,5 ha plotą; ieškovių teritorijų naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Ieškovių teritorijoje autotransportas ir kita technika tvarkoma savo reikmėms. Apžiūros metu akivaizdžiai matyti, kad ieškovių teritorijoje veikia ir autotransporto, ir kitų mechanizmų aptarnavimo įmonės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovės GEB „Motoras“, GEB „Vairas“, GSEB „Viražas“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

15. Nurodo, kad GEB „Motoras“ ir GEB „Vairas“ byloje rėmėsi aplinkybe, jog GEB „Motoras“ teritorijoje yra vietinės kanalizacijos tinklas, kuriuo jų teritorijose susidarančios paviršinės nuotekos tekėjo ir teka dviem kryptimis: dalis į šalia esantį vandens telkinį, o kita dalis į miške esančią pelkę. GSEB „Viražas“ rėmėsi aplinkybe, kad jos teritorijoje yra vietinės kanalizacijos tinklas, kuriuo jos teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos tekėjo ir teka į šalia esantį mišką. Aplinkybę apie vietinės lietaus kanalizacijos tinklų ieškovių teritorijose ir jų paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką vietų buvimą teismas nustatė 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokole. Ši aplinkybė turi didžiausią reikšmę. Atsakovės darbuotojas apžiūros metu neparodė kaip, kurioje vietoje ir į kokius jos eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus patenka vanduo, išleistas minėtose išleidimo vietose. Tačiau teismo sprendime dėl šių aplinkybių nieko nepasisakyta. Svarbu tai, kad ieškovės, išleidę paviršines nuotekas į vandens telkinį ir pelkes, išleidžia paviršines nuotekas į aplinką jau išleidimo vietose, o ne Drūkšių ežere, kaip nurodyta teismo sprendime.

16. Teigia, jog ieškovių teritorijose susidarančios paviršinės nuotekos į jokius atsakovės valdomus paviršinių nuotekų tinklus nepatenka. Priešingų konkrečių faktinių duomenų (kolektoriaus, kanalizacijos buvimo vietos, nuotekų tekėjimo maršruto ir t.t.) atsakovė nenurodė. Teismo išvada apie tai, kad akivaizdu, jog paviršinės nuotekos iš ieškovių teritorijų patenka atvirais drenažiniais latakais į gretimą teritoriją, yra nekonkreti, nes ieškovės yra trys, užima tris atskiras teritorijas, todėl, iš kurios teritorijos paviršinės nuotekos patenka į gretimą teritoriją atvirais drenažiniais latakais, lieka neaišku. Ieškovių teritorijos yra užstatytos garažais su kieta nelaidžia vandeniui stogo danga, o pravažiavimai tarp garažų yra padengti betono danga. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, lyjant lietui, nebuvo nustatyta, kad kur nors vanduo, prasiskverbdamas pro gruntą, patektų į gretimą teritoriją. Taip pat teismo sprendime nenurodytos jokios konkrečios paviršinių nuotekų tvarkymui skirti inžinerinės komunikacijos, įrenginiai, statiniai, į kuriuos iš ieškovių teritorijų per gretimas teritorijas patenka paviršinės nuotekos, paviršinių nuotekų patekimo į juos būdai ir vietos. Todėl teismo išvada apie tai, kad paviršinės nuotekos vėliau patenka į paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą, yra nepagrįsta. Priešingai nei sprendė teismas, nei viename iš teismo sprendime nurodytų Sutarčių punktų visiškai neužsimenama apie aplinkybę, kad paviršinės nuotekos patenka į Visagino savivaldybės paviršinių nuotekų tinklus. Iš teismo sprendimo matyti, kad Sutarčių turinį teismas išaiškino Sutartį pasiūliusios atsakovės, kuri yra pelno siekiantis verslininkas, naudai.

17. Nurodo, kad atsakovės valdomi lietaus kanalizacijos tinklai neįrengti teritorijose, kurios ribojasi su ieškovių teritorijomis. Visagino savivaldybės lietaus kanalizacijos tvarkymo schemoje matyti tarsi lietaus kanalizacijos kolektorius ir kanalizacija siekia ieškovių teritorijas. Ši schema yra nepasirašyta, o apatiniame dešiniame kampe yra „įklijuotas“ kvadratas su ieškovių teritorijų atvaizdu. Todėl šis šaltinis nėra dokumentas ir neturi įrodomosios galios. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu jokios kanalizacijos ar kolektoriaus prie pat ieškovių teritorijų atsakovė neparodė. Skersai Taikos prospektą teka Gulbinės upė, į kurią atsakovė išleistuvo Nr. 2 vietoje išleidžia paviršines nuotekas, surinktas teritorijoje, esančioje kitoje upės kranto pusėje. Upės yra laikomos natūraliomis žemės sklypų ribomis. Teritorija Taikos prospekte už upės kairiojo kranto neturi jokių ribų su ieškovių teritorijomis, todėl su jų teritorijomis nesiriboja, o teritorijoje, kuri yra nuo Gulbinės upės dešiniojo kranto iki ieškovių teritorijų, atsakovei priklausančių paviršinių nuotekų tvarkymo tinklų nėra. Apžiūros metu latake, kuriuo neva atsakovė vykdo paviršinių nuotekų iš ieškovių teritorijų transportavimą, nebuvo nei tekančio, nei stovinčio vandens, nors tuo pačiu metu lijo lietus, o kitoje kelio pusėje palei visą kelio kelkraštį iki sankryžos, prie kurios yra šis latakas, akivaizdžiai nuolat tekėjo vanduo, sankryžoje buvo didelė bala.

18. Mano, jog aplinkybė, ar ieškovių teritorijos yra galimai teršiamos teritorijos, neturi byloje reikšmės, nes tai savaime nesukelia prievolių ką nors mokėti atsakovei. Nepagrįsta ir neteisinga teismo išvada, kad apžiūros metu akivaizdžiai matyti, jog ieškovių teritorijoje veikia autotransporto ir kitų mechanizmų aptarnavimo įmonės. Ieškovių teritorijos neskirtos tvarkyti autotransportą po atviru dangumi, o vien dėl garažų buvimo jos nepriskirtos galimai teršiamoms teritorijoms. Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. lapkričio 8 d. išvadoje nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos departamentas. Iki šiol ieškovės nebuvo gavę jokio rašto iš valstybinės institucijos apie tai, kad jų teritorijos yra galimai teršiamos ir pan. Atsakovė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijos neturi.

Žemesnės instancijos teismas

19. Visagino savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. TS-200 patvirtintame UAB „Visagino būstas“ paviršinių nuotekų tvarkymo 2016 – 2018 metų plane nurodyta, kad teritorijos, kurioje įrengti paviršinių nuotekų tinklai, plotas yra tik 280 ha. Todėl akivaizdu, jog ne visoje Visagino savivaldybės teritorijoje atsakovei pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą ir atsakovė neturi Taršos leidimo tai daryti. Taigi, jokių teisių ieškovių atžvilgiu atsakovei išduotas Taršos leidimas bei Visagino savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. TS-251 nesuteikia.

20. Nepagrįsta teismo išvada, kad į aplinką paviršinės nuotekos patenka tik tada, kai pasiekia Drūkšių ežerą. Gulbinės upė yra natūralus gamtinis objektas, todėl paviršinės nuotekos, patekusios į Gulbinės upę, į aplinką patenka nuo patekimo į šią upę, o ne nuo to momento, kai jos nuteka iki Drūkšių ežero. Byloje nėra Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimo, leidžiančio atsakovei kaip nors valdyti Gulbinės upę, nėra ir Aplinkos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos leidimo atsakovei vykdyti Gulbinės upės dugno gilinimo, valymo darbus. Išraše iš Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nėra duomenų, kad upę naudoja, prižiūri, valo ar valdo atsakovė ir turi teisę ar pareigą tai daryti. Be to, atsakovė nurodė, jog pasitelkdama kitas įmones prižiūri ir valo Gulbinės upę, tą įrodinėdama 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. liepos 18 d. darbų priėmimo perdavimo aktais, nors Gulbinės upė juose net nepaminėta, o nurodytas neaiškus upelis. Atsakovė nepateikė nei sutarčių, kurių pagrindų buvo atlikti minėti darbai, nei apmokėjimo dokumentų.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovė UAB „Visagino būstas“ prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Nurodo, kad iš apeliaciniame skunde pateiktų argumentų akivaizdžiai matyti, jog ieškovės laikosi savo pozicijos, nepaisydamos pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytų ir konstatuotų faktinių aplinkybių, atsakovės atsikirtimų ir į bylą pateiktų rašytinių dokumentų. Teismo sprendimo išvados apeliaciniame skunde yra kritikuojamos iš esmės todėl, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės nebuvo vertinamos išimtinai ieškovių naudai ir nebuvo aiškintos taip, kaip jas suprato ieškovės. Apeliantės nepagrįstai byloje esančius įrodymus interpretuoja sau naudingu būdu, ignoruodamos kitus, joms mažiau palankius įrodymus, kurie tik patvirtina ieškinio reikalavimų nepagrįstumą ir neteisėtumą.

23. Teigia, jog ieškovės ir toliau apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes, neturinčias esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir kurios nepagrįstai išplečia pirmosios instancijos teismo nustatytas nagrinėjamo ginčo ribas. Ieškovės nepaiso ginčo objekto, kuris yra susijęs su tarp ieškovių bei atsakovės 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 12 d. ir 2016 m. balandžio 15 d. pasirašytomis Sutartimis dėl paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus Nr. 10.94-20, Nr. 10.94-30, Nr. 10.94-35, kurios yra neginčijamos, galiojančios, turinčios įstatymo galią ir yra privalomai vykdytinos (CK 6.38, 6.189 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinis skundas atmetamas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių ieškinys dėl vykdant sutartis sumokėtų pinigų sumų, kurių, jų manymu, jos neprivalėjo mokėti, bet sumokėjo klysdamos, priteisimo CK 6.238 straipsnio pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovių ieškinys atsakovei atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliančių apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kurių pagrindu jos skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Pažymėtina, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantėms, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliančių pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

28. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl vienokių ar kitokių jų išdėstytų aplinkybių, susijusių dėl su atsakove sudarytų Sutarčių vykdymo, ir jų teisiniu vertinimu, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). CPK 265 straipsnis reglamentuoja klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas rungtyniškumo ir dispozityvumo principais. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas CPK 12, 78, 265 straipsnio nuostatų nepažeidė ir dėl esminių, turinčių reikšmės teisingam ir objektyviam bylos išsprendimui aplinkybių pasisakė tinkamai jas nustatęs, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 34 punktu, paviršinių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės kontroliuojama įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje. Minėta, kad Visagino savivaldybė pavedė atsakovei savivaldybės teritorijoje vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą pagal 2016 – 2018 metų veiklos planą. Atsakovei turto patikėjimo teise buvo perduoti 52 922,00 m ilgio lietaus kanalizacijos tinklai, išsidėstę visoje Visagino savivaldybės teritorijoje. Vadinasi, atsakovė yra viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo, savo funkcijas, įskaitant sutarčių sudarymą su abonentais, atliekantis įstatymų ir kitų teisės aktų, Savivaldybės priimamų sprendimų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, apeliančių teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas sudarytas su atsakove Sutartis aiškino pasiūliusios atsakovės, kuri yra pelno siekianti verslininkė, naudai, yra neteisingi ir nepagrįsti.

30. Atsakovė, vykdydama Savivaldybės savarankiškas funkcijas (paviršinių nuotekų tvarkymą) bei vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais (Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis, Aprašo 6 punktas), ieškovėms, t. y. Visagino savivaldybės teritorijoje esančioms garažų eksploatavimo bendrijoms, pateikė pasirašyti abonento paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis. Sutarčių sudarymą su ieškovėmis sąlygojo tas, kad sutartis dėl paviršinių nuotekų tvarkymo privalėjo būti sudaroma su abonentais, kai abonentai išleidžia paviršines nuotekas į kitą teritoriją, iš kurios paviršinės nuotekos patenka į nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančią ar kitaip jo valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (Aprašo 6 punktas). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovių pareiga sudaryti Sutartis ir atsiskaityti už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas atsiranda dėl to, kad jų teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos patenka į atsakovės valdomą bei naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (paviršinių nuotekų šalinimo tinklus – lietaus kanalizacijos tinklus).

31. Apeliančių manymu, byloje esminę reikšmę turi faktiniai paviršinių nuotekų patekimo į atsakovės valdomą ir prižiūrimą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą kiekiai, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 29 d. atsakymo „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentavimo“ (t. I, b. l. 139-140), už paviršinių nuotekų tvarkymą turi apmokėti būtent abonentai, kuriems teikiamos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos. Šiuo atveju svarbu, kad pagrindas sudaryti paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį buvo ne tik paviršinių nuotekų patekimo į paviršinių nuotekų tvarkytojo eksploatuojamus lietaus kanalizacijos tinklus fakto nustatymas, bet ir aplinkybės, jog paviršinės nuotekos susidaro ant galimai teršiamų teritorijų, kurios turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą ir turi būti valomos (Reglamento 14 – 16 punktai). Priešingai apeliančių teiginiams, teisės aktai numato imperatyvius įpareigojimus atsakovei sudaryti sutartis su abonentais dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo esant tam tikroms sąlygoms. Tai reiškia, jog atsakovė, prieš pasiūlydama ieškovėms sudaryti sutartis dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimo, turi įvertinti ir įsitikinti, ar jų valdomose teritorijose susidarančios paviršinės nuotekos patenka į atsakovės prižiūrimą bei valdomą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą ir ar ieškovių teritorijos priskirtinos galimai teršiamoms teritorijoms, kuriuose susidarančias paviršines nuotekas privaloma valyti pagal teisės aktų reikalavimus.

32. Nepagrįstai apeliantės teigia, jog byloje neturi reikšmės aplinkybių nustatymas, kad jų valdomos teritorijos yra galimai teršiamos teritorijos, nes tai savaime nesukuria prievolės ką nors mokėti atsakovei. Sudarytų sutarčių 2.2.4. punkte aiškiai nurodytos medžiagos, kurios yra pripažįstamos teršalais (nafta ir jos produktai, skendinčios medžiagos, BDS₇). Nors Reglamento 4.5 punktas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. neteko galios, tačiau Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta analogiška nuostata, kad galimai teršiama teritorija – atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: transporto priemonių remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje minėta veikla vykdoma savo reikmėms); trąšų, augalų apsaugos produktų, buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų pavojingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta (išskyrus galutinius nurodytų medžiagų vartotojus); didesnė kaip 0,5 ha transporto priemonių stovėjimo aikštelė; transporto priemonių stovėjimo aikštelės, naudojamos komerciniais tikslais ir esančios arčiau kaip 100 m atstumu nuo vandens telkinių; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės ir naftos išgavimo gręžinių teritorija; degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos, jūrų uosto, dokų teritorija. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovių valdomos teritorijos yra priskirtinos galimai teršiamoms teritorijoms, todėl ant jų susidarančios paviršinės nuotekos turi būti surenkamos ir valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose, kurių ieškovės neturi. Kaip matyti, kiekvienos ieškovės valdomas žemės sklypas yra gerokai didesnis nei 0,5 ha (GEB „Motoras“ užstatytos žemės sklypo plotas 4,2944 ha, GEB „Vairas“ – 1,9974 ha, GSEB „Viražas“ – 2,1532 ha).

33. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vyko į vietą apžiūrėti ieškovių teritorijos (t. II, b. l. 95-96) ir nustatė, jog ieškovių teritorijose autotransportas ir kita technika tvarkoma savo reikmėms, veikia ir autotransporto, ir kitų mechanizmų aptarnavimo įmonės, yra pastatyti garažai. Tačiau nei viena iš ieškovių į bylą nepateikė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kurio pagrindu galėtų savarankiškai atlikti paviršinių nuotekų valymą, kaip tai numatyta Reglamento 26 – 26.1 punkte. Pažymėtina, jog Aplinkos apsaugos agentūra savo 2019 m. lapkričio 8 d. pateiktoje išvadoje (t. 3, b. l. 88-90) konstatavo, kad ieškovių teritorijos yra priskirtinos galimai teršiamai teritorijai, jeigu joje teikiamos transporto priemonių remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje minėta veikla yra vykdoma savo reikmėms. Aplinkos apsaugos agentūra taip pat išaiškino, jog Reglamento 19 punkto nuostata (joje pateikiamas pavyzdinis sąrašas teritorijų, kuriose nėra taršos pavojingomis medžiagomis šaltinių) ieškovių atžvilgiu negalėtų būti taikoma, konstatavus, kad ieškovių teritorija yra priskiriama prie galimai teršiamos teritorijos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, realiai apžiūrėjęs ieškovių teritoriją, teisingai nustatė, jog garažų bendrijų teritorijos nepatenka į sąrašą teritorijų, kurios nėra susijusios su autotransportu. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aplinkos apsaugos agentūra savo išvadoje nurodė, jog, ieškovėms atsisakius atsakovės teikiamų paslaugų, ieškovės privalėtų paviršines nuotekas tvarkyti individualiai, o, jei galimai teršiamos teritorijos paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha, tai dar privalėtų turėti taršos leidimą su nustatytais leidžiamais paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką parametrais. Tačiau, kaip minėta, ieškovės duomenų apie jų teritorijose esančius paviršinių nuotekų valymo įrenginius ir turimus Taršos leidimus nepateikė (CPK 178 straipsnis).

34. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl paviršinių nuotekų tvarkymo Visagino savivaldybės paviršinių nuotekų tinklais (Sutarčių 1.1., 2.1.1., 2.1.3. punktai). Apeliantės sudarytų Sutarčių neginčija, taigi, jos yra galiojančios visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, neginčijant Sutarčių ar atskirų jų sąlygų, šalys pripažįsta tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius sutarčių pagrindais ir nekvestionuoja Sutarčių sąlygų, kurios pripažįstamos teisingomis. Tačiau apeliantės nesutinka su teismo išvadomis, jog Sutarčių sąlygos patvirtina paviršinių nuotekų patekimą į Visagino savivaldybės paviršinių nuotekų tinklus (Aprašo 6 punktas), tokiu būdu iš esmės nesąžiningai keisdamos savo poziciją dėl Sutarčių sudarymo aplinkybių, kadangi nesutinka dėl paviršinių nuotekų priėmimo bei tvarkymo atsakovės eksploatuojamuose paviršinių nuotekų (lietaus kanalizacijos) tinkluose.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas Sutarčių sąlygas (CK 6.193 straipsnis), nustatė, kad šalys susitarė dėl paviršinių nuotekų tvarkymo, įskaitant ir transportavimą, Visagino savivaldybės paviršinių nuotekų tinklais. Vadinasi, ieškovėms pripažįstant Sutarčių galiojimą ir neginčijant jų sąlygų, yra pagrindo laikyti, jog ieškovės faktiškai pripažino, kad jų teritorijose susidarančios paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos bei valomos, jos neturi galimybių paviršines nuotekas tvarkyti pačios individualiai, o jų valdomose teritorijose susidariusios paviršinės nuotekos patenka į atsakovės eksploatuojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą / sistemą.

36. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Šiuo atveju apeliantės, Sutarčių sudarymo bei pasirašymo metu neišreiškė nesutikimo dėl Sutarčių sąlygų, kurios patvirtina paviršinių nuotekų patekimą į Visagino savivaldybės paviršinių nuotekų tinklus / sistemą ar kad jų teritorijose susidaro teršalai, kurie turi būti valomi pagal teisės aktų reikalavimus. Priešingai, sudarydamos Sutartis, ieškovės patvirtino paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų poreikį, kadangi pačios šių nuotekų netvarko (Sutarčių 1.1., 2.1.1., 2.1.2., 2.1.3., 2.2.2., 2.2.4., 3.1., 4.1. punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovių sutikimas su Sutarčių sąlygomis neabejotinai leidžia spręsti, jog ieškovės žinojo, kad jų valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindais valdomuose žemės sklypuose paviršinės nuotekos į savivaldybei priklausančius ir atsakovės patikėjimo teise valdomus paviršinių nuotekų tinklus patenka. Priešingu atveju, ieškovės, prieš sudarydamos Sutartis su atsakove, privalėjo įsivertinti, ar jų valdomos teritorijos priskirtinos galimai teršiamai teritorijai, ar susidariusias paviršines nuotekas privaloma valyti prieš išleidžiant į aplinką, ar ne ir pan.

37. Apeliančių teigimu, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos atsakovė joms neteikė, be to, tokia paslauga apskritai nėra reikalinga dėl kitokių paviršinių nuotekų tekėjimo krypčių. Sutarčių ir teisės aktų pagrindu atsiradus ieškovių pareigai atsiskaityti su atsakovė už suteiktas paslaugas, ieškovės reikalauja grąžinti 8 072,98 Eur permoką pagal 2016 – 2018 metais išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliančių argumentai, kad paviršinės nuotekos teka visai kitomis kryptimis, prieštarauja pačiam Sutarčių sudarymo faktui, Sutarčių sąlygoms ir kitiems byloje esantiems rašytiniams dokumentams. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad ieškovės, reikalaudamos grąžinti sumokėtus pagal sutartį pinigus už jau suteiktas paslaugas, nei anksčiau, nei bylos nagrinėjimo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad lietaus vanduo joms yra padaręs žalos, kas tik patvirtina, kad iš ieškovių teritorijos paviršinis vanduo buvo šalinamas. Priešingų įrodymų, t. y. kad Sutartys nebuvo vykdomos pagal teisės aktų reikalavimus, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Apeliantės nenurodė ir neįrodė, kokias Sutarčių sąlygas pažeidė atsakovė. Be to, byloje nepateikta ir jokių rašytinių dokumentų apie tai, kad būtų gauti skundai iš atitinkamų institucijų dėl ieškovių teritorijose susidariusių paviršinių nuotekų netinkamo tvarkymo ar atsiradusios žalos aplinkai ar kad paviršinės nuotekos kauptųsi ieškovių teritorijose. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog, net ir esant situacijai, kuomet atsakovė nevykdytų jai priskirtų funkcijų, susijusių su paviršinių nuotekų tvarkymu, tai ieškovių neatleistų nuo pareigos vykdyti Sutartis, nes rizika ir atsakomybė už paviršinių nuotekų tvarkymą tektų tik paviršinių nuotekų tvarkytojai (atsakovei).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovių su atsakove sudarytos Sutartys yra galiojančios, Sutarčių sąlygos šalims yra žinomos ir nenuginčytos, vadinasi, privalomos vykdyti, todėl iš esmės neturi teisinės reikšmės apeliaciniame skunde itin išsamiai ieškovių dėstoma pozicija dėl faktinių paviršinių nuotekų kiekių, kurie patenka į atsakovės prižiūrimą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros sistemą (lietaus kanalizacijos tinklus), ir tai, kad, apeliančių manymu, paviršinės nuotekos teka visai kitur, nei nurodyta Sutartyse ir kituose rašytiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nenustatyta jokių atsakovės netinkamų veiksmų vykdant Sutartis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad paviršinės nuotekos, veikiamos gravitacijos jėgomis, atvirais drenažiniais latakais, prasiskverbdamos pro gruntą iš ieškovų teritorijų patenka į Gretimą teritoriją, nuo kurios vėliau patenka į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, ką patvirtina atsakovės pateikti rašytiniai dokumentai – A. P. įmonės altitudžių nustatymo schema, www.maps.lt reljefo nuotraukos, iš kurių matyti, jog visų ieškovių teritorijos yra aukščiau jūros lygio nei teritorija, kurioje yra Gulbinės upė. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokole ir vaizdo įrašuose Nr. 2 ir Nr. 4 taip pat užfiksuotas paviršinių nuotekų tekėjimas iš ieškovių teritorijų į Gulbinės upelį.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde detaliai nurodytus argumentus, sprendžia, jog jie nepatvirtina aplinkybių, kad paviršinės nuotekos iš ieškovių teritorijų yra išleidžiamos į aplinką be valymo tik į vandens telkinį ir miške esančias pelkes ir tose vietose iš esmės tiesiog pradingsta (CPK 178 straipsnis). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri paremta įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, kad ieškovių pateikti įrodymai (regia.lt, maps.lt žemėlapių nuotraukos, vaizdinė medžiaga, žemės planai, išrašas iš upių, ežerų ir tvenkinių kadastro ir kt.) nepaneigia ieškovių pareigos atsiskaityti su atsakove už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas pagal galiojančias ir tarp šalių sudarytas Sutartis, taip pat atsakovės netinkamo pareigos vykdymo pagal Sutartis.

40. Pastebėtina, jog Gulbinės upė yra paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos dalimi, kurią prižiūri atsakovė, kaip paviršinių nuotekų tvarkytoja Visagino miesto savivaldybės teritorijoje. Prie išvadą teikiančios institucijos Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. kovo 9 d. sprendimo „Dėl taršos leidimo išdavimo“ esančioje aplinkos monitoringo programos (suderinta su Agentūra) 3 dalyje yra aiškiai nurodyta: „Nuo likusios 190 ha teritorijos (Visagino miesto gatvių, privažiavimų, kitų kelių, stovėjimo aikštelių, galimai teršiamų teritorijų – abonentų) lietaus nuotekos per 2 išleistuvus patenka į aplinką: <...> per išleistuvą Nr. 2 (upelis Gulbinė), į kurį surenkamos paviršinės nuotekos nuo 61 ha miesto III mikrorajono – Gulbinės upe į ežerą Drūkšiai. Programos 1 paveikslėlyje taip pat yra pavaizduotas išleistuvas Nr. 2 (upelis Gulbinė). Taršos leidime nurodyta ūkinės veiklos objekto pavadinimas – Visagino miesto paviršinių nuotekų tvarkymas, adresas – Visagino miestas (t. II, b. l. 38-43). Gulbinės upė, kaip paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos dalis, taip pat yra nurodyta Savivaldybės 2016 m. gruodžio 1 d. sprendime Nr. TS-200 (t. I, b. l. 133-138).

41. Nepagrįsta apeliančių pozicija, jog Taršos leidimas ir minėtas savivaldybės sprendimas jokių teisių ieškovių atžvilgiu atsakovei nesukuria. Šiuo aspektu akcentuotina tai, kad esminę reikšmę turi būtent tarp šalių pasirašytos Sutartys, kurių pagrindu, įskaitant imperatyvius teisės aktų reikalavimus bei savivaldybės sprendimus, ieškovės turi pareigą apmokėti už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Tuo tarpu atsakovės imperatyvi pareiga buvo kaip tik ir sudaryti minėtas Sutartis su ieškovėmis, savivaldybei sprendimu paskyrus atsakovę paviršinių nuotekų tvarkytoja Visagino savivaldybės teritorijoje. Šiuo atveju ieškovės nepateikė duomenų paviršinių nuotekų tvarkytojai apie tai, jog jos savo iniciatyva tvarko / valo susidarančias paviršines nuotekas ir joms tokios siūlomos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos nėra reikalingos.

42. Sutiktina su atsakove, jog Visagino savivaldybės 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. TS-200 „Dėl UAB „Visagino būstas“ paviršinių nuotekų tvarkymo 2016 – 2018 metų veiklos plano patvirtinimo“ pats savaime atsakovei jokių pareigų ar teisių ieškovių atžvilgiu nesukuria, kadangi jame tik patvirtinamas paviršinių nuotekų tvarkymo Visagine 2016 – 2018 metų veiklos planas, o numatytas 280 ha paviršinių lietaus nuotekų plotas jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė vykdo paviršinių nuotekų tvarkymą tik tose miesto vietose, kuriose tokia paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra įrengta. Kaip minėta, savivaldybė sprendimu pavedė atsakovei vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą būtent visoje Visagino savivaldybės teritorijoje.

43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, nes nepaneigia aptarto nagrinėjamų santykių teisinio reguliavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kaip jau minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

44. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl skundžiamo teismo procesinio sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

45. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą UAB „Visagino būstas“ sumokėjo 1 161,60 Eur (t. 3, b. l. 158-160). Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovių GEB „Motoras“, GEB „Vairas“, GSEB „Viražas“ lygiomis dalimis po 387,20 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Garažų eksploatavimo bendrijos „Motoras“, įmonės kodas 155961825, Garažų eksploatavimo bendrijos „Vairas“, įmonės kodas 155963452, bei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“, įmonės kodas 155968047, po 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 20 euro centų) uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“, įmonės kodas 155498117, naudai išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas