Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-16 · Civilinė byla Nr. e2S-613-262/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-16
Bylos Nr.
e2S-613-262/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03845-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Ieškovas
H. R., G. Ž., L. S., Č. J. T.
Atsakovas
E. T.
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2S-613-262/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03845-2019-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų H. R. (H. R.), G. Ž., L. S., Č. J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų H. R. (H. R.), G. Ž., L. S., Č. J. T. atsakovei E. T. dėl bendraturčių atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl bendraturčių atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės. Anot ieškovų, ginčas yra neturtinio pobūdžio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti. Teismas nurodė, kad ieškovai prašo atidalinti nekilnojamuosius daiktus, todėl ginčas yra turtinio pobūdžio. Šiuo atveju ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atidalintinų nekilnojamųjų daiktų vidutinė rinkos vertė gerokai viršija 40 000 Eur sumą, todėl toks ieškinys neteismingas apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Dėl išvardintų priežasčių teismas atsisakė priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir išaiškino ieškovams, kad toks ieškinys gali būti reiškiamas apygardos teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovai atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4. Nurodė, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012. Tačiau šios ir minėtos bylos aplinkybės nesutampa. Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto santuokos nutraukimo byloje, o šioje byloje ieškovai pateikė ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką reikalavimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo yra neturtiniai, todėl jie teikiami apylinkės teismui. Be to, apygardos teismai yra ne kartą atsisakę priimti ieškinius dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

5. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

6. Skundžiama nutartis buvo grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012. Pažymėtina, kad minėtoje byloje buvo sprendžiamas žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas, kai ginčas kilęs dėl santuokoje įgyto turto padalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Šioje byloje klausimas kilo dėl teismingumo, o ieškovai reiškia reikalavimus dėl turto, šalims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalijimo. Taigi, bylų faktinės aplinkybės nesutampa dėl dviejų priežasčių: 1) vienoje byloje kilo ginčas dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo, o kitoje dėl bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto padalinimo; 2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl mokėtino žyminio mokesčio kai byla bet kokiu atveju (nepriklausomai nuo turto vertės) yra teisminga apylinkės teismui (CPK 27 str. 1 p.), o šioje byloje kaip tik aiškinamasi ar byla teisminga apylinkės, ar apygardos teismui. Kadangi bylų aplinkybės nesutampa, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012. Šiuo atveju reikia remtis teismų praktika kitose bylose.

7. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018 ).

8. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje c. b. Nr. e2-1778-370/2018 yra nurodęs, kad toks bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo teisinis reguliavimas (juo sukeliamos teisinės pasekmės) patvirtina Klaipėdos apygardos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytą motyvą, kad pareikštu ieškiniu iš esmės nesiekiama įgyti daugiau turto ir (ar) turtinės naudos, nei ieškinį pareiškusiam asmeniui priklausė iki kreipimosi į teismą dienos, todėl vertinti tokį reikalavimą, kaip esantį turtinio pobūdžio, nepriklausomai nuo to, kad jis susijęs su turto (jo padalijimu), nėra teisinio pagrindo.

9. Taigi, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką reikalavimas padalinti bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą yra neturtinis ir todėl nepriklausomai nuo to turto vertės, byla yra teisminga apylinkės, o ne apygardos teismui.

10. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovų H. R., G. Ž., L. S., Č. J. T. ieškinio atsakovei E. T. dėl bendraturčių atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Ona Gasiulytė