Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 12 MGL, t. y. 1 560 Lt dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK) 259 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, teistumas išnykęs,

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, nekeisti gyvenamosios vietos, gydytis nuo narkomanijos, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslio jas platinti, o būtent:

jis, 2020-05-18 apie 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. P. už 12 eurų įgijo 0,062 g. narkotinės medžiagos-heroino, kurią neteisėtai laikė iki 2020-05-18, 17:00 val. kol Vilniuje, (duomenys neskelbtini). buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie apžiūros metu jo vairuojamame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie greičių pavaros svirties išėmus peleninę rado ir paėmė jam priklausančią minėtą narkotinę medžiagą.

Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

A. P. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o būtent :

jis, 2020-05-18 apie 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti iš kito ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 24 eurus įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos-heroino, kurios dalį suvartojo, o likusią dalį 0,062 g. narkotinės medžiagos-heroino už 12 eurų pardavė M. R. kol 2020-05-18, 17:00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini). buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie apžiūros metu M. R. vairuojamame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie greičių pavaros svirties išėmus peleninę rado ir paėmė narkotine medžiaga-heroiną-0,062 g .

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas A. P. parodė, kad įtarimo esmę supranta, prisipažįsta. 2020-05-18 apie 17.00 val. buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, jam iki to laiko pastoviai skambinėjo M. R. ir prašė parūpinti narkotinės medžiagos, kadangi grįžęs iš jūros mėgsta parūkyti/pavartoti. Kadangi yra seniai pažįstami, tai jam pagelbėjo. Minėtą dieną iš jam nepažįstamo asmens (duomenys neskelbtini) mikrorajone už 24 eurus nupirko narkotinės medžiagos-heroino, nupirko du čekius, vieną M. R., kitą sau. Sau pirko už savo turėtas lėšas, savo dozę suvartojo, o likusią už 12 eurų pardaviau M. R.. Labai gailisi dėl padaryto, nemanė, kad už M. R. duotus pinigus jam pačiam nupirktas narkotines medžiagas yra traktuojama kaip platinimas (1 tomas, b. l. 145-146).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas I. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyriausiojo patrulio pareigose. Nuo 2020-05-18 13.30 val. iki 2020-05-19 01.00 val. dirbo ekipaže V1711 kartu su vyriausiąja patrulė D. K.. 2020-05-18 apie 17.00 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo, kaip ekipažas V1710, kuriame dirbo būrio vadai, stabdo automobilį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nutarė prie jų prisijungti. Privažiavus prie sustabdyto automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo, tai M. R., gim. (duomenys neskelbtini), jau bendravo būrio vadas. Priėjus prie būrio vado, pastarasis paaiškino, kad M. R. elgiasi įtartinai, vengia akių kontakto, tačiau kaip teigia vairuotojas, jokių draudžiamų medžiagų nevartojo ir su savimi neturi. Kilus įtarimams, kad M. R. galimai meluoja ir kažką slepia, buvo apžiūrėtas jo automobilis. Automobilio salone prie greičių pavaros svirties išėmus peleninę, po ją buvo rastas folijos lankstinukas, kuriame buvo kieta medžiaga, kaip įtariama, narkotinė. Apie įvykį buvo informuotas Vilniaus aps. VPK budėtojas. M. R. paaiškino, kad tai yra narkotinė medžiaga „Braun“, kurią pirko savo reikmėm (duomenys neskelbtini) turgelyje, iš asmens pravarde „(duomenys neskelbtini)“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau automobilyje draudžiamų daiktų nerasta. Įvykis buvo filmuotas Bodycamera 1743 (1 tomas, b. l. 79-81).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. K. tarnybinio pranešimo, matyti, kad 2020-05-18 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. R., automobilio salone buvo rastas folijos lankstinukas, kuriame buvo pilkos spalvos kieta medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga (1 tomas, b. l. 11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis “(duomenys neskelbtini)” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi neasfaltuotoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš abiejų pusių kelio yra miškinga vietovė. Automobilis stovi apie 50 metrų nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Vieta kur stovi automobilis nėra filmuojama. Automobilis mėlynos spalvos, 4/5 durų. Automobilyje ant priekinės keleivių sėdynės guli vaistinėlė, kurioje yra pirmos pagalbos rinkinys. Automobilio daiktadėžėje guli žiebtuvėlis, pirštinės, servetėles. Prie greičių pavarų svirties yra peleninė, kurią išėmus matomas folijos lankstinukas, kuriame yra pilkos spalvos kieta medžiaga, kaip įtariama narkotinė medžiaga. Folijos lankstinukas su jos tūriniu paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Šalia peleninės yra dar viena daiktadėžė, kurioje įmontuotas gamybinis automobilio telefonas. Automobilio gale už priekinės keleivio sėdynės ant grindų mėtosi folijos lankstinukas. Ant galinių automobilio sėdynių guli stikliniame butelyje žalios spalvos gėrimas. Durų esančiose kišenėse draudžiamų daiktų nėra. Automobilio bagažinėje guli užklotas, rankinė, kurioje yra sudėti įvairūs įrankiai. Pakėlus bagažinėje esančią pertvarą, po ją yra atsarginis ratas. Atlikus apžiūrą, automobilyje jokių draudžiamų daiktų nerasta. Po apžiūros buvo iškviesta „Sauda“, ir automobilis priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje (1 tomas, b. l. 15; 18-23).

Motyvuojamoji dalis

1. Pilkai rudos spalvos nevienalytės medžiagos iš folijos gniužulo, 2020-05-18 rasto automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,062 g.

2. Ant folijos gniužulų (2 vnt.), 2020-05-19 kratos metu rastų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paviršių yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai.

3. Vatos tamponuose, kuriais paimtos nuoplovos nuo M. R. ir A. P. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (1 tomas, b. l. 71-74).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas, o jų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-689/2018, 6 p.).

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, į kurį įeina ir neatlygintinis davimas pavartoti. Atsakomybei pagal šį straipsnį užtenka nustatyti bent vieną iš alternatyvių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-139/2015). Taigi BK 260 str. 1 d. dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Toks tikslas gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2014).

Nurodyti nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamųjų M. R. ir A. P. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta.

Kaltinamieji M. R. ir A. P. savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, o šiuos jų parodymus patvirtina policijos pareigūno I. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir policijos pareigūnės D. K. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, nutarimas daryti kratą, kratos protokolas, specialistų išvados.

Taigi šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, neabejotinai patvirtina, jog M. R. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslio jas platinti, o būtent:

jis, 2020-05-18 apie 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. P. už 12 eurų įgijo 0,062 g. narkotinės medžiagos-heroino, kurią neteisėtai laikė iki 2020-05-18, 17:00 val. kol Vilniuje, (duomenys neskelbtini). buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie apžiūros metu jo vairuojamame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie greičių pavaros svirties išėmus peleninę rado ir paėmė jam priklausančią minėtą narkotinę medžiagą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašo“ su vėlesniais pakeitimais 9 p., heroinas priskirtinas narkotikams.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų rekomendacijų dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija), kaltinamojo M. R. turėtų psichotropinių medžiagų heroino kiekis viršija rekomendacijose nustatytą nedidelį kiekį (0,002 g), tačiau jis neturėjo tikslo įsigytų medžiagų platinti, įsigijo savo reikmėms, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

O taip pat, minėti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, neabejotinai patvirtina, jog A. P. taip pat disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o būtent:

jis, 2020-05-18 apie 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti iš kito ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 24 eurus įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos- heroino, kurios dalį suvartojo, o likusią dalį 0,062 g. narkotinės medžiagos-heroino už 12 eurų pardavė M. R. kol 2020-05-18, 17:00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini). buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie apžiūros metu M. R. vairuojamame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie greičių pavaros svirties išėmus peleninę rado ir paėmė narkotine medžiaga-heroiną-0,062 g. Todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdamas tikslą ją parduoti M. R.. Teismas pažymi, kad vienkartinio narkotinės medžiagos pardavimo, nepaisant to, ar tai buvo daroma už pinigus ar su tikslu pavaišinti, tačiau to pakanka konstatuoti, kad kaltininkas padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis; įgyta ir laikyta narkotinė medžiaga – heroinas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis matyti, jog M. R. nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kita vertus, nei kaltinamajame akte nenurodyta, nei prokuroras baigiamųjų kalbų metu tokios aplinkybės nenurodė, kaip sunkinančios. Todėl teismas savo iniciatyva nenustato BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes tai nepagrįstai pasunkintų M. R. teisinę padėtį, tačiau ši aplinkybė bus vertinama kaip kaltinamojo apibūdinanti aplinkybė.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. R. – baustas administracine tvarka (1 tomas, b. l. 115), VĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“, VĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ar gydymo per 5 metų laikotarpį nesikreipė, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis. O taip pat, jis du kartus jau buvo pripažintas kaltu dėl analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje (1 tomas, b. l. 116-118). Akivaizdu, kad kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo ir tendencingai daro pasikartojančias veikas, tai nėra atsitiktiniai jo nusižengimai. Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas vidurkio dydžio, skirtinas už nusikaltimą – 45 parų, nes švelnesnėmis bausmėmis negalima pakeisti kaltinamojo elgesio, jos nebus veiksmingos ir nebus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 str. 49 str. 3 d.).

Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu prašė jam paskirti baudą, tačiau teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, teismas mano, kad prašymas yra nepagrįstas ir daugiau deklaratyvus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. R. teisiamas jau trečią kartą dėl analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nenori paklusti įstatymų reikalavimams, anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės savo tikslų nepasiekė, todėl galima manyti, kad jo elgesiui turi įtakos susiformavęs aiškiai klaidingas požiūris apie nebaudžiamumą ar per švelnų nubaudimą, dėl ko baudos bausmės skyrimas toliau formuotų A. R. neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą. Atsižvelgiant į tai, kad švelnesnėmis bausmėmis negalima pakeisti kaltinamojo elgesio, jos nebus veiksmingos ir nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, todėl kaltinamojo prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. R. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 18 d. 17.15 val. iki 2020 m. gegužės 20 d. 14.37 val., (dvi paros) išbūtas laikas (1 tomas, b. l. 87), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 str. 3 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. P. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, draudžiamas medžiagas įsigijo platinimui, dalį medžiagų išplatino M. R., likusią dalį suvartojo pats), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis matyti, jog A. P. nusikalstamas veikas padarė, taip pat būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kita vertus, nei kaltinamajame akte nenurodyta, nei prokuroras baigiamųjų kalbų metu tokios aplinkybės nenurodė, kaip sunkinančios. Todėl teismas savo iniciatyva nenustato BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes tai nepagrįstai pasunkintų A. P. teisinę padėtį, tačiau ši aplinkybė bus vertinama kaip kaltinamojo apibūdinanti aplinkybė.

A. P. anksčiau teistas 4 kartus, iš jų 3 kartus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (2 tomas, b. l. 1-6). Kaip minėta, jos teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad jis nusikalto praėjus tik daugiau kaip 4 mėnesiams, t. y. nedideliam laiko tarpui, po to, kai jis 2020 m. vasario mėn. atliko laisvės apribojimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendį. A. P. daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų (1 tomas, b. l. 151-153; 156), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre, (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 158). Kaltinamojo teistumo ir bausmių laikotarpis tęsiasi nuo 2009 m., jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Visos aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. P. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys jo daromi nusikaltimai sunkėja, išvadų nedaro, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę - laisvės atėmimą, jos terminą nustatant artimą minimaliam, t. y. 3 metus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. P. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. P. įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 19 d. 00.50 val. iki gegužės 19 d. (viena para) išbūtas laikas (1 tomas b. l. 126), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Nuo 2020-07-01 įsigaliojusios naujos BK 75 straipsnio redakcijos 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo nuosprendžiu A. P. teisiamas už sunkų nusikaltimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kuris nurodytas Baudžiamojo kodekso XXXVII skyriuje, todėl bausmės vykdymas jam negali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-223-654/2020).

A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 str. 3 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- tyrimo objektų pakuotės, esančios dėžutėje, perduotame saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19, pagal 2020-12-09 kvitą B, serija BBB Nr. 6PK002222, (b. l. 75; 76), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 30 (trisdešimties) parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti M. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 18 d. 17.15 val. iki 2020-05-20 14.37 val., (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti kardomąsias priemones panaikinti.

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. P. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 19 d. 00.50 val. iki gegužės 19 d. (viena para) išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžutę su tyrimo objektais po cheminio tyrimo, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki septynių dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.