Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nė­jo civili­nę by­­lą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal pareiškėjų M. P. ir A. P. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Lazdijų rajono savivaldybės adminis­tra­ci­ja, Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjų reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjai ir jų sutuoktinis bei tėvas J. P. buvo žemės ūkio bendrovė (toliau ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“ nariai ir pajininkai. 1995-1996 m. bendrovės narių susirinkime buvo nutarta bendrovę likviduoti, buvo sudaryta likvidacinė komisija. Nuo to laiko prasidėjo bendrovės turto perdavimas už pajus bendrovės nariams. 1999 metais gruodžio mėnesį bendrovės likvidacinė komisija pareiškėjams ir M. P. sutuoktiniui bei A. P. tėvui J. P. pastato perdavimo aktu perdavė už 1551 pajų 1551 Lt vertės veršidę, inventorinis Nr. 037, esančią (duomenys neskelbtini), Lazdių r. sav. Šis perdavimo aktas patvirtintas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „Orinata“ įgalioto asmens J. Č., tačiau daugiau jokių rašytinių dokumentų dėl veršidės pirkimo neišliko. Nuo 1999 metų pareiškėjai ir J. P. veršidės pastatu naudojasi, laiko pašarus ir gyvulius, pastatą prižiūri ir remontuoja. J. P. mirė (duomenys neskelbtini), o jo palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėja M. P. ir veršidės pastatu abu pareiškėjai toliau naudojasi iki šiol. Tačiau turėdami nepakankamus nuo­sa­vy­bei pagrįsti dokumentus negali įregistruoti pastato savo vardu, todėl prašo nustatyti nuo­sa­vy­bės teisės įgijimo pagal įgy­­­jamąją se­na­tį faktą, nes kitokia tvarka negali įregistruoti savo nuosavybės teisės.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 1 dalimi pranešimas apie bylos nagrinėjimą 2018-05-10 paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 62). Jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė į teismą dėl jų įtrau­ki­mo į procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vienas iš daikto (turto) įgijimo nuosavybės teise pagrindų yra įgijimas pagal įgyjamąją se­na­tį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimus nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis);

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre;

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo;

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-7-67/2011, Nr. 3K-3-103-219/2015).

Pareiškimas tenkintinas, nes prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgi­­­ji­­mo pagal įgyjamąją senatį faktas yra įrodytas byloje pateiktais įrodymais. Pareiškėjų paaiškinimus, patvirtina jų pateiktas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos Pastato perdavimo aktas, kuriuo M. P., A. P. ir J. P. buvo perduota veršidė (duomenys neskelbtini), Nr. 037, kurios vertė 1551 Lt, už J. P. priklausančius 419 pajų, M. P. priklausančius 567 pajų, A. P. priklausančius 565 pajų (b. l. 12). M. P. socialinio draudimo pažymėjimas (b. l. 21), jos pajaus apskaitos knygelė (b. l. 24), 1994-01-11 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ teikimas Nr. 2 (b. l. 25-29) patvirtina, kad ji buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ narė. A. P. socialinio draudimo pažymėjimas (b. l. 22) ir J. P. pajaus apskaitos knygelė (b. l. 23) patvirtina, kad jie taip pat buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nariai. Nors daugiau rašytinių dokumentų, patvirtinančių šio pastato perdavimą pareiškėjams nuosavybės teise nėra išlikę nei Lazdijų rajono savivaldybės dokumentų ir informacijos skyriuje (b. l. 42, 45), nei archyve (b. l. 52), nei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje (b. l. 53), nei pas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių (b. l. 59), tačiau pareiškėjų nurodomas aplinkybes patvirtina teismo posėdyje apklausti liudytojai ir tai, kad niekas iš kitų galimų savininkų neginčija pareiškėjų valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo. Liudytojai J. P. ir J. M. R. patvirtino, kad jie buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos nariai ir pasirašė pareiškėjų pateiktą Pastato perdavimo aktą, kuriuo M. P., A. P. ir J. P. buvo perduota veršidė Nr. 037, esanti (duomenys neskelbtini) kaime. Šio akto surašymo datos liudytojai neprisimena, tačiau nurodė laikotarpį tarp 1997-1998 metų gruodžio. Šie liudytojai patvirtino, kad ta pati veršidė ir dabar stovi (duomenys neskelbtini) kaime, ji yra netoli M. P. namų, todėl jai ir buvo perduota likviduojant bendrovę, patvirtino, kad visas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo išdalintas nariams už pajus arba parduotas ir pinigai išdalinti už pajus ir joks turas likvidavus bendrovę nebuvo perduotas savivaldybei. Liudytojai G. S. ir G. J. patvirtino, kad pareiškėjai buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nariai ir jiems už pajus likvidacinė komisija perdavė (duomenys neskelbtini) esančią veršidę, kuria jie vieninteliai nuo bendrovės likvidavimo naudojasi iki šiol, laiko gyvulius, prižiūri pastatą.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007; Nr. 3K-3-427/2008; Nr. 3K-3-91/2011). Todėl rašytiniuose įrodymuose esantys nepakankamai išsamūs duomenys savaime negali būti kliūtis pareiškėjams įteisinti savo nuosavybės teisę į teisėtai pradėtą valdyti pastatą.

Šioje byloje jokie kiti asmenys, kurie turėjo galimybę pagal viešai paskelbtą pranešimą apie bylos nagrinėjimą pareikšti pretenzijas į pareiškėjo valdomą turtą, neginčijo pareiškėjų valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, niekas nepareiškė teisų į šį pastatą. Byloje nėra nustatyta, jokių aplinkybių, kad pareiškėjai veršidės pastatą būtų užvaldę per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, t. y. neteisėtai. Pareiškėjų paaiškinimai, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos Pastato perdavimo akto turinys, pareiškėjų narystę ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinantys įrodymai bei liudytojų parodymai sutampa ir patvirtina, kad veršidės pastato valdymas prasidėjo sąžiningai ir teisėtai, nes pareiškėjai buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nariai (pajininkai) ir turėjo teisę į bendrovės turtą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatyme (redakcija 1991-05-10 Nr. 13-328) numatyta, jog pajus yra bendrovės narių turtinis ar neturtinis įnašas, suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jos pelno (14 straipsnio 1 dalis). Nurodytų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad neabejotinai labiau tikėtina, jog pareiškėjai veršidę įsigijo už pajus kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nariai (pajininkai), nei, kad tokio fakto nebuvo.

Nors pareiškėjai nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą ir nėra veršidės savininkai, kadangi šio turto perdavimas jų nuosavybėn nebuvo iki galo įformintas nustatyta tvarka, tačiau veršidę pareiškėjai sąžiningai valdo visą valdymo laiką, nes yra įsitikinę, jog niekas neturi daugiau už juos teisių į daiktą, jie nežino apie jokias kliūtis, trukdančias įgyti jiems tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Pareiškėjų valdymo teisėtumo ir sąžiningumo niekas niekada neginčijo. Visą valdymo laiką veršidę pareiškėjai valdo atvirai, kaip savą – pastatą remontavo, išlaikė, juo naudojosi pagal paskirtį, valdė nesislapstydami, todėl daikto savininkas (jeigu toks yra) galėjo įgyvendinti savo teisę į daiktą, galėjo pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau niekas to nepadarė. Veršidė pareiškėjų yra valdoma nepertraukiamai nuo 1997-1999 metų, t. y. ne mažiau kaip 19 metų nuo valdymo teisės įgijimo iki dabar, šis valdymas niekada nepasibaigė dėl to, kad pareiškėjai būtų praradę galimybę naudotis pastatu ar paveikti jį pagal savo valią, jie niekada nebuvo atsisakę šio pastato valdymo. VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2017-04-12 sprendimas Nr. (2.16.13.)R5-159 patvirtina, kad veršidės pastatas nėra įregistruotas viešame registre nei kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nei kaip jokio kito asmens nuosavybė (b. l. 11), kas trukdytų pareiškėjams įgyti nuosavybės teisę į jį įgyjamosios senaties būdu.

Suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išreikštos abejonės ar pastatas nepriklauso valstybei ar savivaldybei ir ar jis nėra pastatytas neteisėtai yra nepagrįstos jokiais konkrečiais įrodymais ir nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjų prašymą. Pareiškėjai pateikė visus išlikusius rašytinius įrodymus, kuriuos patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, kad veršidę jie įgijo iš buvusios savininkės ŽŪB„(duomenys neskelbtini)“ už turimus pajus, todėl jie įrodė, kad šis pastatas jų valdymo pradėjimo metu nebuvo nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, o priklausė ŽŪB„(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu jokių įrodymų, kad nuo šio pastato perdavimo valdyti pareiškėjams momento nuosavybės teisę į veršidę kokiu nors pagrindu būtų įgijusi valstybė ar savivaldybė byloje nėra. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose išreiškia tik abejones ar pastatas nepriklauso valstybei ar savivaldybei, tačiau ne tik nepateikia jokių įrodymų, galinčių patvirtinti tokią prielaidą, bet nenurodo ir jokių argumentų kokiu pagrindu šis pastatas galėtų priklausyti valstybei ar savivaldybei, kai jokiuose registruose ir archyviniuose dokumentuose apie tai nėra jokių duomenų, o pareiškėjų pateikti išlikę dokumentai patvirtina apie jo perdavimą iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjams už jų turimus pajus. Be to, liudytojais apklausti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos nariai, iš kurių vienas buvo komisijos pirmininkas, patvirtino, kad likviduojant bendrovę visi pastatai buvo perduoti nariams už pajus arba turtas buvo praduotas ir joks turtas po bendrovės likvidavimo nebuvo perduotas savivaldybei. Atitinkamai pati Lazdijų rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame iš esmės neprieštarauja juridinio fakto nustatymui ir nenurodo, jog pastatas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar bent jau yra įtrauktas į bešei­­mi­­nin­kio turto apskaitą. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonės Turto banko abejonės dėl pastato galimos priklausomybės savivaldybei ar valstybei yra paneigtos ir teismas neturi jokio įrodymais pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjų siekiama įgyti nuosavybėn veršidė priklauso valstybei ar savivaldybei.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime į pareiškimą išreikšta abejonė, ar pastatas buvo pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, ir teiginys, kad tokiu atveju pareiškėjui nepateikus tai patvirtinančių įrodymų negalima konstatuoti teisėto valdymo, taip pat nepagrįstos jokiais konkrečiais įrodymais ir nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą. Pirmiausiai pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naštą pareiškėjams dėl aplinkybės, kurią galimai egzistuojant pats teigia, t. y. kad pastatas pastatytas galimai neteisėtai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, išplaukiantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio, įrodinėja tas, kas teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Todėl statybos, o atitinkamai ir valdymo, neteisėtumą įrodyti turi suinteresuotas asmuo, o ne pareiškėjai, nes šiuo atveju CK 4.23 straipsnio 2 dalis numato, kad daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, t. y. įstatyme įtvirtina valdymo teisėtumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-67/2011, Nr. 3K-3-103-219/2015), kurią ir turėtų paneigti suinteresuotas asmuo. Tačiau Valstybės įmonė Turto bankas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo iškeltą abejonę, kad veršidė galėjo būti pastatyta neteisėtai. Be to, pareiškėjai pateikė visus išlikusius rašytinius įrodymus, kuriuos patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, kad veršidę jie įgijo iš buvusios savininkės ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, o ne statė patys, todėl pareiškėjai įrodė, kad šis pastatas jų valdymo pradėjimo metu teisėtai buvo jiems perleistas jau pastatytas ir jie patys jo nesukūrė. Todėl konstatuoti šį pastatą įgijusių pareiškėjų valdymo neteisėtumą nėra jokio pagrindo.

Taigi, byloje nustatyta, kad pareiškėjai nėra veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., savininkai, bet sąžiningai ją įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo ją daugiau kaip dešimt metų, o per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos pripažint juridinį faktą, kad M. P. ir A. P. įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnis). Kadangi tik pareiškėjai šį turtą valdo daugiau kaip dešimt metų, o M. P. sutuoktinis ir A. P. tėvas J. P. šį turtą iki savo mirties valdė vos 2-3 metus, šio turto savininkais įgyjamosios senaties pagrindu tapo tik pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pastatą - veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., nuosavybės teise įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skun­das Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.