- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-929-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17375-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- East O
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Canvita“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo East O`West Ltd filialo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, pakeistos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, patikslintos 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Canvita“ ieškinį atsakovei East O`West Ltd filialui dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Canvita“ ieškinį, pareikštą atsakovei East O`West Ltd filialui, dėl 12 795,85 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei East O`West Ltd filialui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo bet kokiu būdu disponuoti, įskaitant (bet neapsiribojant) perleisti tretiesiems asmenims, parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti, taip pat atlikti jame bet kokius pakeitimus – statybos, remonto ar apdailos darbus.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pakeitė teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įrodymų užtikrinimo priemones – areštuoti užsienio bendrovei East O'West Limited nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo bet kokiu būdu disponuoti, įskaitant (bet neapsiribojant) perleisti tretiesiems asmenims, parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti, taip pat atlikti jame bet kokius pakeitimus (statybos, remonto, apdailos) darbus.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patikslino 2025 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies antrąją pastraipą, ją išdėstant taip: „Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įrodymų užtikrinimo priemones – areštuoti užsienio bendrovei East O'West Limited, j.a.k. (duomenys neskelbtini), registruotai Jungtinėje Karalystėje, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo bet kokiu būdu disponuoti, įskaitant (bet neapsiribojant) perleisti tretiesiems asmenims, parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti, taip pat atlikti jame bet kokius pakeitimus (statybos, remonto, apdailos) darbus“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas East O`West Ltd filialas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d., 2025 m. rugpjūčio 29 d. ir 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas priėmė skundžiamas nutartis ir pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių bei pareigų. Ieškinys yra pareikštas EAST O'WEST Ltd. filialui, tuo tarpu areštas taikytas East O'West Limited, j.a.k. (duomenys neskelbtini). Taigi, norint reikšti bet kokius reikalavimus East O'West Limited, pirmiausia šis subjektas įtrauktinas į bylą, vertintinos šio subjekto galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o tik tada vertintinas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šio subjekto atžvilgiu. Kadangi šis subjektas procese nedalyvauja, todėl tai yra absoliutus teismo negaliojimo pagrindas ir vien šiuo pagrindu skundžiamos nutartys naikintinos.
5.2. Kadangi šioje įmonėje (filiale) visada dirbo tik vienas žmogus, todėl per paskutinius metus jo būvis niekaip ir jokia forma nesikeitė, jis buvo ir išliko toks pat koks ir buvo tiek sudarant atitinkamas sutartis, tiek ir išliko šiuo metu. Nesant kokių kitų duomenų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra pagrįstas, kadangi įmonės būklė nei gerėja nei blogėja, priešingai – jei turtas būtų parduotas – įmonėje turtas būtų konvertuotas į pinigus ir tai palengvintų teismo sprendimo įvykdymą, o ne jį apsunkintų.
5.3. Namas (duomenys neskelbtini), buvo ir yra statomas pardavimui, todėl natūralu, kad jis patalpintas pardavimų skelbimų lentoje, tik priešingai nei nurodė ieškovas ir nustatė teismas, pardavimuose jis yra nuo 2024-11-19, kai buvo apmokėta (duomenys neskelbtini) I. S. sąskaita UAB „Dignet LTU“, kuri ir administruoja skelbimų portalą aruodas.lt. Primintina, kad gavus veiklos pajamas – jų pervedimas ar paslėpimas yra apsunkintas ir neleidžiamas įstatymu. Dar daugiau – atsakovas pasirašydamas sutartį žinojo, kad jis ją pasirašo su EAST O'WEST Ltd. filialu, tad tiek sutarties pasirašymo metu, tiek ir jos vykdymo metu situacija nėra ir nebuvo niekaip pasikeitusi, o įvykdymo rizika – tiek vykdant prievolę filiale, tiek ir motininėje įmonėje niekaip nėra pasikeitusi.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Teismas skundžiama nutartimi neatkreipė dėmesio, kad ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties 3.1 punkte atspindėta aukščiau cituota norma, itin aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti rangovui sutartyje ir sutarties prieduose numatytą atsiskaitymo sumą per l4 kalendorinių dienų nuo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos. Taigi, sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai susitartą, kad atsiskaitoma ir apmokama ne pagal rangovo, šiuo atveju ieškovo, pageidavimus ir norus, bet pagal faktiškai atliktus ir užsakovo priimtus darbus, šalims pasirašant atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą.
5.5. Vertinant situaciją ir ieškinio pagrįstumą vertinant prima facie aspektu teismas nevertino ir nepastebėjo, kad ieškinys toks, koks jis yra suformuluotas, negalėtų būti tenkinamas vien dėl to, kad prie jo nepridėtas nei vienas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, o net ir išrašytos sąskaitos niekaip nepateiktos atsakovui.
5.6. Ieškovės tarsi „atrasta“ naujiena, kad atsakovas jau nėra PVM mokėtojas – yra tiesiog melaginga ir vertintina kaip tiesiog teismo klaidinimas. Iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matosi, kad tai ieškovas padarė sąmoningai, pridėdamas teismui paklausimą tik apie filialą, kuris PVM mokėtoju būti negali, o tai, kad oficialiai Europos sąjungoje PVM kodai tikrinami https://ec.europa.eu/taxation_customs/vies/#/vat-validation , tai, kad jis žinojo ir žino teisingą PVM kodą – sąmoningai, o gal net ir melagingai nutylėjo.
5.7. Tokia nutarties dalimi iš esmės stabdoma EAST O'WEST Ltd. filialo veikla, kadangi ieškovė darbų šiame name jau neatlieka nuo pavasario, o iš pridėtos sutarties ir net reikalaujamų priteisti sumų akivaizdžiai matosi, kad ieškovė pusės darbų net nedeklaravo kaip pabaigusi. Natūralu, kad atsakovas privalėjo pasisamdyti kitus rangovus ir namo statybos bei įrengimo darbus tęsia, todėl šiuo metu bet kokios ekspertizės ar apžiūros atlikimas po 9 mėn. nuo tada, kai ieškovė objekte nedirba, jau yra beprasmis ir perteklinis, kadangi faktinė situacija objekte yra pasikeitusi ir dabar ji matosi tokia, kokią ją padarė naujas rangovas. Esama laikinąja apsaugos priemone yra neproporcingai ribojamos atsakovo teisės, taip pat ir tęsti bei vykdyti veiklą, todėl ji negali būti pateisinama, o taikyta laikinąja apsaugos priemone nesiekiami ir nepasiekiami jokie tikslai, kadangi naujo rangovo atlikti darbai nėra šios bylos dalykas. Šiuo pagrindu skundžiamos nutartys taip pat yra naikintinos.
5.8. Nuo dienos, kai ieškovė atsakovo objekte nebedirba, yra praėję daugiau nei 9 mėnesiai. Šiuo metu (duomenys neskelbtini), jau dirba kiti rangovai, todėl dabartinis darbų stabdymas yra neproporcingai didelę žalą sukeliantis atsakovui, tačiau niekaip neužtikrinantis nei įrodymų išsaugojimo, situacija dar iki ieškinio pateikimo buvo pasikeitusi, nei užtikrina ieškinio reikalavimų tenkinimo.
5.9. Taikius laikinąsias apsaugos priemones iš esmės buvo sustabdyta ir įšaldyta visa filialo veikla, o 12 795,85 eurų reikalavimo užtikrinimui areštuotas ne mažesnės nei 400 000,00 eurų vertės turtas. Turto areštu 30 kartų daugiau nei maksimaliai prašoma užtikrinti ieškovės reikalavimai, o neleidžiant atlikti darbų – sustabdoma ir veikla, tai reiškia labai didelius nuostolius atsakovui.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Canvita“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2025-08-27, 2025-08-29, 2025-09-02 nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė negali sutikti su atsakovo vertinimu, kad įmonei East O'west Limited priklausantis namas negali būti turto arešto objektu tuo atveju, jeigu byloje dalyvauja tik East O‘west Ltd filialas, o pati įmonė nėra įtraukta trečiuoju asmeniu. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl bylos atsakovo tinkamumo. Esamoje situacijoje, kadangi atsakovas yra juridinio asmens teisių neturintis struktūrinis East O'west Limited padalinys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias ir įrodymų užtikrinimo priemones pačios East O'west Limited turtui.
6.2. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. Atsakovas net ir neginčija, kad dėl statybos remonto darbų atlikimo name su ieškove buvo sudaryta sutartis ir kad tokie darbai buvo vykdomi. Tačiau kiek ir kokių darbų buvo atlikta/ neatlikta, perduota/ neperduota, priimta/ nepriimta, bus nustatyta bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tuo tarpu nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje proceso stadijoje būtų aišku, kad ieškovės ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo.
6.3. Kritiškai vertintini atsakovo teiginiai, jog bet kokios ekspertizės ar apžiūros atlikimas po 9 mėn. nuo tada, kai ieškovė objekte nedirba, jau yra beprasmis ir perteklinis, nes name dirba/ dirbo nauji rangovai. Net ir tuo atveju, jeigu po ieškovės darbo pabaigos name dar būtų buvę atlikti papildomi darbai, tai savaime nereiškia, kad teismo ekspertizės metu nebūtų galimybės gauti bylai reikšmingų duomenų būtent apie ieškovės atliktų darbų apimtis. Todėl status quo išsaugojimas ginčo laikotarpiu yra reikšmingas ir laikinosios bei įrodymų užtikrinimo priemonės pirmosios instancijos teismo yra pritaikytos pagrįstai.
6.4. Atsakovas taip ir neįvardino, kokia „visa“ jo veikla yra apribota/ „įšaldyta“ pritaikytomis laikinosiomis bei įrodymų užtikrinimo priemonėmis. Jeigu atsakovas daugiau jokios veiklos, išskyrus namo pardavimą, nevykdo, tai papildomai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Nesant kitų išteklių, o namą perleidus tretiesiems asmenims ir už jį gautas lėšas pervedus užsienio subjektui East O'west Ltd, išieškojimas ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, būtų akivaizdžiai apsunkintas. Negana to, nėra žinoma dėl kokių atsiskaitymo sąlygų ir terminų galėtų susitarti namo pardavėjas ir pirkėjas, taigi, skirtingai nei teigia atsakovas, namo pardavimas negali būti vienareikšmiškai traktuojamas kaip teismo sprendimo vykdymo „palengvinimas“.
6.5. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Pabrėžtina, kad namo areštu yra vykdoma ir įrodymų užtikrinimo funkcija, kurios kitais būdais (turtą perleidus tretiesiems asmenims) nebus įmanoma įgyvendinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
9. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus - 2024-11-19 PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini). CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Atsakovas nepagrindė būtinybės minėtą įrodymą pateikti būtent Šiaulių apygardos teismui. Be to, atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepriima atsakovo pateikto naujo įrodymo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
10. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
11. Apeliantas teigia, kad, situaciją ir ieškinio pagrįstumą vertinant prima facie aspektu teismas nevertino ir nepastebėjo, kad ieškinys toks koks jis yra suformuluotas negalėtų būti tenkinamas vien dėl to, kad prie jo nepridėtas nė vienas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, o net ir išrašytos sąskaitos niekaip nepateiktos atsakovui. Pateikti įrodymai yra nepakankami ir remiantis vien tik jais teismas negalėtų priimti palankaus sprendimo.
12. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
13. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
14. Nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys grindžiamas jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais pagrindais, pridedami įrodymai. Apeliantas net ir neginčija, kad dėl statybos remonto darbų atlikimo name su ieškove buvo sudaryta sutartis ir kad tokie darbai buvo vykdomi. Apelianto nurodomos aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, ir tai, kiek ir kokių darbų buvo atlikta, bus nustatyta ir atsakyta išnagrinėjus bylą iš esmės bei priimant galutinį sprendimą byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.
15. Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Kai yra poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu, tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo East O'West Limited nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
17. Apeliantas teigia, kad įmonei East O'west Limited priklausantis namas negali būti turto arešto objektu tuo atveju, jeigu byloje dalyvauja tik East O‘west Ltd filialas, o pati įmonė nėra įtraukta trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas vertina pagrįstais šiuos atskirojo skundo argumentus. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia ieškinį atsakovei East O`West Ltd filialui, pačiai įmonei East O'west Limited pretenzijų nereiškia. Į bylą East O'west Limited nėra įtraukta nei ieškovės, nei teismo. Pažymėtina, kad CPK laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su jų taikymu atsakovui, o trečiųjų asmenų atžvilgiu jos gali būti taikomos tik tiek, kiek atsakovui priklausantis turtas ar piniginės lėšos, turtinės teisės, yra pas trečiuosius asmenis. Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Akivaizdu, kad ieškovei byloje pareikštame ieškinyje nepareiškus jokių reikalavimų East O'west Limited ir bendrovei nesant byloje proceso dalyviu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti aukščiau nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui yra susijęs su tuo, kad jam yra pareiškiami materialiniai teisiniai reikalavimai ir jam tenka pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
18. Ieškovės ir pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, o juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles, todėl nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne proceso dalyviui. Kas nagrinėjamu atveju atsakingas filialas ar pats juridinis asmuo yra bylos nagrinėjimo dalykas.
19. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones juridiniam asmeniui, kai byloje atsakovas yra tik juridinio asmens filialas, todėl skundžiamos nutartys naikintinos ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d., 2025 m. rugpjūčio 29 d. ir 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.