Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini)dėl bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. (duomenys neskelbtini) nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

2. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarta nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką trims mėnesiams: nustatant pereinamąjį tėvo (duomenys neskelbtini) bendravimo su mažamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) tvarkos laikotarpį, tėvo (duomenys neskelbtini) susitikimus su mažamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) organizuojant išvadą byloje teikiančios institucijos rekomenduoto socialinio partnerio patalpose, susitikimuose dalyvaujant ir bendravimą stebint specialistui (psichologui / psichoterapeutui). Pasimatymų laiką derinant su įstaiga.

3. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarta tęsti 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką iki 2024 m. birželio 10 d. teismo posėdžio, tėvo (duomenys neskelbtini) susitikimus su mažamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) toliau organizuojant kiekvienos savaitės trečiadieniais (duomenys neskelbtini) patalpose, susitikimuose dalyvaujant ir bendravimą stebint socialiniams darbuotojams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl ieškovės atskirojo skundo

15. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

17. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.

18. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

19. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

20. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CPK 3.175 straipsnio 2 dalis).

21. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netirtų įrodymų, ieškovės vertinimu, patvirtinančių reikalingumą tęsti 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atliko jų vertinimą ir nustatė: 1) teisės psichologijos specialistų (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 14 d. Teisės psichologijos specialistų išvadoje atsakoma į (duomenys neskelbtini) keliamus klausimus dėl ekspertizės akto Nr. 103MS-184/2022; 2) VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos vaikų ir paauglių teismo psichiatrės ekspertės dr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje Nr. S2/2023 vertinama vaiko klinikinė psichikos būsena; 3) VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ psichologės, psichoterapeutės dr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 29 d. pažymoje Nr. SD-5 pateikta informacija apie tai, kad vaikui teikiamos psichologinės konsultacijos, nurodoma, jog vaiko emocinė būsena nėra gera, stebimas išgyvenamas padidintas streso bei nerimo lygis (emocijų protrūkiai, pyktis žaidimų metu, išsakomas nenoras susitikti su tėčiu); 4) 2024 m. kovo 26 d. pažymoje Nr. SD-17 pateikta informacija identiška; 5) 2024 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SK-40 nurodyta, kad vykdant (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023-12-08 (duomenys neskelbtini) jo prašymu pradėjo teikti psichosocialinės pagalbos paslaugas; (duomenys neskelbtini) susitikimai vyksta nuo 2024-02-02, kiekvieną trečiadienį nuo 18.00 iki 20.00 val.; 2024-02-21 (duomenys neskelbtini) nepristatė sūnaus į susitikimą nes buvo išvykusi su vaiku; 2024-02-28 (duomenys neskelbtini) neatvyko dėl ligos informuodamas apie tai (duomenys neskelbtini) specialistus; 2024-04-03 planuojamas susitikimas neįvyko, nes (duomenys neskelbtini) informavo, jog su vaiku išvyksta į užsienį; po vykusių susitikimų (duomenys neskelbtini) yra individualiai konsultuojamas socialinio darbuotojo; (duomenys neskelbtini) individualiai ir telefonu konsultuota 3 kartus; 2024-02-14, 2024-04-10, 2024-04-17 vaiką į susitikimą atlydėjo močiutė; prieš pirmuosius susitikimus, (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos rekomendacijos dėl bendravimo su sūnumi pirmojo susitikimo metu, pasibaigus susitikimams buvo aptariama bendravimo su vaiku eiga; pastebėta, kad klientas geba tinkamai atliepti ir reaguoti į bet kokias vaiko emocijas, išlieka ramus, nedemonstruoja nusivylimo, jei susitikimo eigoje pasireiškia netikėtas ar nepageidaujamas vaiko elgesys; (duomenys neskelbtini) pavyksta lengvai užmegzti santykį su sūnumi, rasti bendrų įdomių temų, visą susitikimo laiką jis skiria vaikui, žaidžia sūnaus inicijuojamus žaidimus; (duomenys neskelbtini) labai patinka žaisti „gydytojo ir paciento“, „policininko“ žaidimus; (duomenys neskelbtini) sūnui rodo pozityvias emocijas, dažniausiai jam pavyksta struktūrizuoti susitikimo eigą, sudėtingiau nustatyti ribas kai (duomenys neskelbtini) pasireiškia į jį nukreipti pykčio epizodai; susitikimų metu specialistų dalyvavimas minimalus, kadangi susitikimai vyksta sklandžiai, (duomenys neskelbtini) demonstruoja puikius tėvystės įgūdžius bendraudamas su sūnumi, suvokia ir atliepia jo poreikius; (duomenys neskelbtini) specialistas nepastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) jaustų baimę ar kitas negatyvias emocijas mamos atžvilgiu, tačiau susitikimų metu (duomenys neskelbtini) kartais pasako [...] tik nesakyk mamai [..]; pirmojo susitikimo su tėvu metu vaikas rodė dviprasmiškus jausmus, lydimus pykčio ir noro bendrauti, vėlesnių susitikimų metu (duomenys neskelbtini) pozityviai reagavo į susitikimus; atvykęs į susitikimą, vaikas tik pasisveikinęs pats bėga į susitikimo patalpą, aktyviai dalinasi savo kasdienybės reikalais su tėvu; nepastebėta, kad (duomenys neskelbtini) demonstruotų negatyvų požiūrį (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vaiko akivaizdoje; nors (duomenys neskelbtini) turi gerus bendravimo įgūdžius su sūnumi, dažniausiai tėvui pavyksta struktūruoti susitikimo eigą, tačiau dėl pasireiškiančių (duomenys neskelbtini) pykčio epizodų tėvo atžvilgiu, rekomenduojami periodiniai susitikimai dalyvaujant specialistams, (duomenys neskelbtini) – individualios psichologo konsultacijos.

25. Ištyrus kitus nagrinėjamam klausimui aktualius įrodymus, taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nutarimu Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutrauktas nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 150 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kurie teismo rezoliucija priimti 2024-08-20: antstolio (duomenys neskelbtini) 2024-07-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0137/24/14 kopija; antstolio (duomenys neskelbtini) 2024-08-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0137/24/16 kopija. Ieškovė nurodė, kad šiai dienai pagal nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones 2024-07-05, 2024-07-19 vaikas kategoriškai atsisakė ir nevyko pas atsakovą; 2024 m. rugpjūčio mėn. susitikimai neįvyko dėl paties atsakovo užimtumo ir dėl ieškovės iš anksto suplanuotų vasaros atostogų užsienyje; vaikas nei karto nebendravo su atsakovu pagal nutartimi nustatytą laikiną, platesnio masto, bendravimo tvarką, kategoriškai atsisakė ir toliau atsisako vykti su atsakovu, emociškai yra nepasiruošęs. Iš nurodytų rašytinių įrodymų nustatyta, kad vaikas išreiškė nenorą vykti su tėvu, aiškių nenoro priežasčių nenurodė, 2024-07-05, 2024-07-19 vaikas tėvo priežiūrai perduotas nebuvo. 2024-08-26 ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų pridėjimo (2024-08-26 teismo rezoliucija ieškovės prašymas priimtas), kuriame nurodė, jog teikia (duomenys neskelbtini) vyriausiosios tyrėjos 2024-08-22 rašto kopiją, iš kurios nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal gautą (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl galimai (duomenys neskelbtini) netinkamų veiksmų mažamečio sūnaus atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 163 straipsnį.

26. Išklausius 2024 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad šio teismo posėdžio metu (kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių) buvo apklausti liudytojai: (duomenys neskelbtini), taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė (duomenys neskelbtini). Liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad tėvas užsiima su vaiku, jį užima, tenkina jo poreikius, vaikas noriai dalyvauja susitikimuose, darbuotojų dalyvavimas tėvo ir vaiko susitikimuose mažai reikalingas, tėvui nereikalinga specialistų pagalba, kad jie padėtų užimti vaiką. (duomenys neskelbtini) parodė, kad vaikas noriai bendrauja su tėvu, užsiima įvairiomis veiklomis, tėvas aktyviai įsitraukia į žaidimus su vaiku, pasitelkia įvairias priemones bendraujant ir žaidžiant su vaiku, vaikas bendraudamas su tėvu jaučiasi laisvai, atrodo atsipalaidavęs, vaiko pykčio epizodai pasireiškia per žaidimą, tėvas turi įgūdžių bendrauti su vaiku. (duomenys neskelbtini) darbuotojai patvirtino, jog yra galimybė darbo dienomis teikti vaiko perdavimo paslaugą. Liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad vaikas yra veikiamas tėvų tarpusavio konfliktinių santykių, vaikas turi vidinio pykčio, priešiškumo, vaiko emocinė būsena gerėja, mažiau rodo priešiškumo, labiau „eina“ į kontaktą, žaidimą, ji nėra stebėjusi vaiko ir tėvo bendravimo. (duomenys neskelbtini) parodė, kad vaiko kokybiškas bendravimas su tėvais susiklosto tada, kai vaikas su tėvais bendrauja betarpiškai, jos nuomone tėvas turi turėti galimybę bendrauti su vaiku savaitgaliais, nebetikslinga tęsti šiuo metu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kai vaiko ir tėvo bendravimas yra stebimas specialistų, vaikas su tėvu turi turėti galimybę bendrauti betarpiškai.

27. Įvertinęs minėtus civilinės bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta nauja laikina bendravimo tvarka ((duomenys neskelbtini) pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį bendrauja su sūnumi, paimdamas sūnų penktadienį 17.00 valandą iš (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas sūnų pirmadienio rytą 8.30 val. į (duomenys neskelbtini)) neužtikrina geriausių vaiko interesų, neatliepia jo emocinių poreikių.

28. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatyta nauja laikina bendravimo tvarka yra siekiama sustiprinti tėvo ir nepilnamečio vaiko emocinį ryšį (ką ir akcentavo teismo posėdyje apklausiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė), užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo teises ir geriausius vaiko interesus. Nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu yra pakankama, nėra pernelyg intensyvi, pernelyg varginanti vaiką, taip pat išlaikyta ginčo šalių teisių ir interesų pusiausvyra, užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė ir teisėti interesai pažinoti savo skyrium gyvenantį tėvą, augti mylimam ir globojamam. Esant itin konfliktiškiems ieškovės ir atsakovo santykiams, vaiko perdavimas bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) darbuotojais labiausiai užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, bendravimo tvarkos stabilumą, tinkamą, nepertraukiamą ir neišbalansuojantį vaiko gyvenimo ritmą, režimą, saugią, stabilią, nekonfliktišką aplinką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, atsižvelgdama išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, turėtų dėti pastangas savo darbo režimą susiderinti taip, kad teismo nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka nebūtų pažeista (atsižvelgiant ir į tai, kad paimti vaiką iš (duomenys neskelbtini) patalpų ieškovė turi ne kiekvieną dieną). Be to, rūpintis vaiko priežiūra ieškovei padeda jos tėvai, tai patvirtino ir apklaustas (duomenys neskelbtini) socialinis darbuotojas.

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kreipė dėmesį į tai, kad būtų užtikrinta vaiko teisė kokybiškai bendrauti su abiem tėvais, kad tėvo ir vaiko bendravimo būdas būtų parinktas kuo paprastesnis, kad ginčo šalims būtų nesudėtinga jo laikytis ir tinkamai jį vykdyti, kad būtų rastas balansas ne tik tarp abiejų tėvų interesų, bet ir tarp vaiko interesų – turėti stabilią aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka jokiomis aplinkybėmis nedarytų neigiamos įtakos vaiko įprastiniam gyvenimo ritmui, režimui, nedarytų neigiamos įtakos jo vystymuisi, sveikatos, emocinei būklei ir pan.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Tiek ieškovė atskirajame skunde, tiek atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

33. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad civilinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, todėl spręsti dėl tarpinių bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

(duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.