- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-27
- Bylos Nr.
- e2YT-34740-1019/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28864-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti pareiškėjai L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), terminą priimti pareiškėjos sutuoktinio V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad po pareiškėjos sutuoktinio V. P. mirties liko automobilis, tačiau šis turtas per trijų mėnesių terminą nebuvo priimtas. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į notarą dėl nekilnojamojo turto paveldėjimo, tačiau notarė nurodė, jog turtas priklauso pačiai pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise ir dėl to jis nėra palikimo objektu. Nuvykus pas notarą, pareiškėja pamiršo jai nurodyti, kad santuokos metu ji su sutuoktiniu buvo įgijusi transporto priemonę, kuri buvo registruota jos sutuoktinio V. P. vardu, todėl šis turtas per trijų mėnesių terminą nebuvo priimtas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į L. P. pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškime nurodyto turto paveldėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, gavęs pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, įvertinęs susidariusią situaciją dėl paskelbto ir iki 2020 m. gruodžio 17 d. pratęsto karantino dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Mirties momentu V. P., 2020 m. spalio 29 d. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) buvo santuokoje su pareiškėja, vaikų neturėjo (el. bylos priedas, b. l. 3). Pareiškėja nurodė, kad po V. P. mirties ji kreipėsi į notarų biurą dėl nekilnojamojo turto priėmimo po palikėjo mirties, tačiau notarė nurodė, jog nekilnojamasis turtas buvo asmeninė pareiškėjos nuosavybė, todėl jis nėra palikimo objektas, dėl šių priežasčių paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Minėtas aplinkybes patvirtina 2020 m. liepos 20 d. Keturiasdešimto notaro biuro pažyma, kurioje nurodoma, kad po V. P. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš Valstybės įmonės ,,Regitra“ 2020 m. liepos 21 d. Pažymos Nr. 1.13-S3-696 nustatyta, jog V. P. vardu nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)
CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51-5.53 straipsniais, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą dėl turto aprašo sudarymo, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad po V. P. mirties įstatyminė įpėdinė – palikėjo sutuoktinė pareiškėja L. P. (CK 5.13 straipsnis), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo priėmimo faktas taip pat nėra registruotas (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nėra duomenų, kad palikėjas, be pareiškėjos, turėjo kitų įpėdinių (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja nurodė, kad laiku palikimo nepriėmė dėl suklydimo, t. y. dėl to, kad notarei nurodžius, jog visas nekilnojamasis turtas yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė ir dėl to jis nėra palikimo objektu, ji pareiškimo dėl palikimo nepateikė, nors taip pat santuokos metu buvo įgytas kilnojamasis registruotinas turtas – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apie kurį pareiškėja notarei nenurodė.
Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
Byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti esant nustatyta, kad pareiškėja L. P. yra įstatyminė V. P. įpėdinė pagal CK 5.13 straipsnį, turinti teisę paveldėti, nesant pirmos eilės įpėdinių. Byloje nėra duomenų, kad palikėjas turėjo kitų įpėdinių be pareiškėjos (CPK 178 straipsnis). Ginčas dėl pareiškėjos teisės paveldėti V. P. palikimą nėra kilęs, o paveldėjimo teisės liudijimas į V. P. palikimą kol kas nėra išduotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėja sutuoktinio V. P. palikimo būtų atsisakiusi, pateikdama per tris mėnesius nuo jo mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Po V. P. mirties pareiškėja buvo nuvykusi pas notarą, tačiau dėl klaidos pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė. Nors pareiškimo padavimo teismui metu pareiškėja CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti buvo praleidusi daugiau nei pusę metų, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjos sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti sutuoktinio palikimą, bet tai, jog pareiškėja dėl suklydimo palikimo nepriėmė. Pripažindamas minėtą aplinkybę svarbia CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme teismas įvertina ir tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti teisę į jai itin artimo asmens – sutuoktinio, palikimą, įgyvendindama šią teisę veikia sąžiningai, ką liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, be to, kitų pirmesnės eilės įpėdinių, bylos duomenimis, nėra, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neatlieka valstybei paveldėjimo procedūrų dėl palikėjo turto. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas mano esant pagrindą atnaujinti pareiškėjos praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578, straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.