Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1595-292/2014 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei O. Z. bei trečiajam asmeniui R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovės O. Z. priešieškinį ieškovui A. Z. bei trečiajam asmeniui R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

- nutraukti santuoką, sudarytą su atsakove (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; palikti santuokines pavardes; išskaičiuoti iš O. Z. išmokėtinos kompensacijos 6500 Lt kreditorinį įsiskolinimą;

- atsakovo nuosavybėje palikti santuokos metu įgytą bendrą sutuoktinių turtą: vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą O. Z. vardu, 31 000 Lt vertės; 2,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą O. Z. vardu, 5010 Lt vertės; automobilį GAZ, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės, iš viso atsakovui priteisti turto už 36 110 Lt;

- priteisti atsakovei O. Z. 11 555 Lt kompensaciją už atsakovui paliekamą turtą įpareigojant išmokėti atsakovei priteistą kompensaciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovė O. Z. priešieškinyje ( I tomas b. l. 69 – 73) prašė:

- santuoką sudarytą tarp ieškovo A. Z. ir atsakovės O. Z. nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes;

- pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe nekilnojamąjį turtą vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą O. Z. vardu;

- ieškovui priteisti natūra žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą O. Z. vardu;

- priteisti iš ieškovo 2 505 Lt kompensaciją už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą;

-ieškovui priteisti natūra kilnojamąjį turtą mobilų namelį 1 000 Lt vertės, savadarbį traktorių 2 500 Lt vertės, metalo laužą 500 Lt vertės, dujinį pistoletą 500 Lt vertės, medžioklinį dvivamzdį šautuvą „Baikal“ 1 500 Lt vertės;

- priteisti iš ieškovo 3 000 Lt kompensaciją už jam tenkantį kilnojamąjį turtą.

- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, dėl atsakovei priteistos dalintino turto didesnės dalies nepriteisiant ieškovui kompensacijos bei bylinėjimosi išlaidų.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai preziumavo ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodydamas, kad ieškovas buvo neištikimas, paliko šeimą, ja nesirūpino. Teismas neištikimybės faktą konstatavo be jokių įrodymų.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismas gali patikėti tik tokiais aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Vadovaudamasis išdėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ginčo šalių paaiškinimų įrodomąją vertę ir juos įvertinti visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Apeliantas nurodo, kad iš buto adresu (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo išsikėlęs, iki šiol ten gyvena ir ten yra jo daiktai, kad stengėsi sukurti verslą, kad su kita moterimi negyveno, o adresu (duomenys neskelbtini) buvo registruota ieškovo individuali įmonė. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius laiko nepakankamais ir nesudarančiais pagrindo daryti priešingą išvadą nei sprendė pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Apeliantas šiems savo teiginiams pagrįsti, išskyrus savo paties paaiškinimus, nepateikė jokių priešingų bei atsakovės kaltės įrodymų, kurie teiktų pagrindą teismui abejoti trečiojo asmens - šalių dukters R. A. paaiškinimais, liudytojos I. B. parodymais, Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM 2014-07-29 pažymos teisingumu ir juos vertinti kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str., 178 str.). Iš trečiojo asmens, liudytojos parodymų, atsakovės paaiškinimų matyti, kad ieškovas buvo nelojalus sutuoktinei, paliko šeimą ir ja nesirūpino daugiau nei vienerius metus, buvo neištikimas. IŠ Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM 2014-07-29 pažymos (I tomas b. l. 67) matyti, kad apeliantas nuo 2000-09-28 iki 2005-10-10 gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenys taip pat paneigia apelianto nurodytą aplinkybę, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo registruota ieškovo individuali įmonė, kadangi duomenų Registrų centre apie A. Z. vardu įregistruotą individualią įmonę nėra. Todėl atmestini apelianto argumentai dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą pažeidimo.

Dėl dalintino turto vertės.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl turto dalybų, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje įrodymus, išėjo už ieškinio ribų.

Apeliantas nurodo, kad dalijant bendrą šalių turtą teismas be jokio pagrindo išeidamas už ieškinio ribų traktorių įvertino 6000 Lt ir šią sumą užskaitė turto balanse atsakovės naudai, nors pati atsakovė traktorių įvertino 3 000 Lt, kad neteisingai nustatė dalintino turto vertę - 45 110 Lt, nors pagal paskaičiavimus turto vertė yra 44 110 Lt, be pagrindo nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2006). Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš jo atskaitęs asmenines skolas, teismas sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą nurodydamas, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis, 3.98 straipsnis)

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apelianto nuosavybėn priteisė savadarbį traktorių, nustatydamas jo vertę - 6 000 Lt, rėmėsi į bylą pateiktu įrodymu, t.y. 2013-08-06 laikraščio kopija, kurioje patalpintas skelbimas, kad parduodamas savadarbis traktorius už 6 000 Lt. Skelbime nurodomas ieškovo kontaktinis numeris patvirtina, kad apeliantas šį traktorių įvertino 6000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad atsakovė nurodė mažesnę traktoriaus vertę - 3 000 Lt, nesudarė pirmos instancijos teismui pagrindo spręsti apie kitokią jo vertę, nes šis traktorius buvo pas ieškovą ir jo naudojamas, todėl atsakovės nurodyta vertė galėjo būti tik preliminari. Ieškovas teigdamas, kad traktoriaus vertė yra mažesnė nei jo paties skelbime nurodyta, nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Kolegijos vertinimu, ieškovui nesutinkant su teismo nustatyta savadarbio traktoriaus verte ir nepateikiant įrodymų apie kitokią traktoriaus vertę, pirmosios instancijos teismo nustatyta 6 000 Lt traktoriaus vertė yra pagrįsta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ( I tomas b. l. 147).

Dėl kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taip atleido atsakovę nuo kompensacijos mokėjimo ieškovui už jai tenkančią didesnę turto dalį,

Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (LR CK 3.117 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo ( LR CK 3.123 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Kaip išaiškinta kasacinio teismo, nukrypdamas nuo šio principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

Kaip nustatyta, atsakovei priteistino turto vertė-31 000 Lt, o ieškovui-13 110 Lt. Pirmos instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ir priteisė atsakovei didesnę turto dalį, neįpareigojant sumokėti apeliantui (ieškovui) kompensacijos. Atsižvelgiant į susiformavusią teisminę praktiką, teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas būtent į atsakovės sunkią turtinę padėtį, sveikatos būklę (neįgalumas 50 proc.) bei į tai, kad ieškovas neprisidėjo prie turto išlaikymo, gaunamas pajamas naudodavo savo, o ne šeimos poreikiams tenkinti, ilgą laiką gyveno skyrium nuo šeimos, o taip pat, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Skundžiamame sprendime nurodytas sutuoktinių bendro turto padalijimo būdas, kai kiekvienam iš sutuoktinių atiteko po 1 nekilnojamojo turto objektą natūra, o ieškovui atiteko ir visi kiti kilnojamieji daiktai, kolegijos nuomone, yra teisingas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų visumą, apelianto nuosavybėn priteistų kilnojamųjų daiktų paskirtį, kolegijos vertinimu, kompensacijos nepriteisimas ieškovui už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, neprieštarauja CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies.

Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies yra aišku, kad pirmos instancijos teismas į dalintino turto balansą įtraukė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31 000 Lt; 2,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5010 Lt; automobilį GAZ, kurio vertė 100 Lt; kilnojamąjį namelį, kurio vertė 1000 Lt; savadarbį traktorių, kurio vertė 6000 Lt; metalines spintas, kurių vertė 500 Lt; dujinį pistoletą, kurio vertė 100 Lt; ir medžioklinį šautuvą, kurio vertė 400 Lt. Pirmosios instancijos teismas, susumuodamas viso dalintino turto vertę klaidingai nurodė - 45 110 Lt, turėtų būti - 44110 Lt, t.y. padarė aritmetinę klaidą. Atsakovei priteistino turto vertė – 31 000 Lt, ieškovui – 13 110 Lt. Tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad A. Z. asmeninės nuosavybės teise priteista 2,50 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5010 Lt, mobilus namelis, kurio vertė 1000 Lt; savadarbis traktorius, kurio vertė 6000 Lt; metalinės spintos, kurių vertė 500 Lt, dujinis pistoletas, kurio vertė 100 Lt; medžioklinis šautuvas „Baikal“, kurio vertė 400 Lt. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyto turto vertė – 13010 Lt. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise taip pat priteistinas automobilis GAZ, kurio vertė 100 Lt. Nurodytos aplinkybės dėl rašymo apsirikimų bei aiškios aritmetinės klaidos ištaisytini ir nekeičia sprendimo iš esmės, todėl yra pagrindas patikslinti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistino turto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

Apelianto teigimu, teismas įvertindamas ieškovo turtinę padėtį bei vadovaujantis LR CPK 93 str. 4 d. turėjo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio bei atsakovės advokato išlaidų apmokėjimo, nes teismas priešieškinį patenkino tik iš dalies, todėl nėra pagrindo pilnai tenkinti šias atsakovės išlaidas ir laikyti ieškovą pralaimėjusia šalimi, nes ieškovo ieškinys taip pat patenkintas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, iš ieškovo, pripažinto kaltu dėl santuokos iširimo, atsakovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas - sumokėtą už priešieškinį 200 Lt žyminį mokestį, 1174 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 ir 2 d., 98 str.).

Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškinio ir (ar) priešieškinio patenkinimo iš dalies situacijoje turėjo būti išspręstas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-501/2011). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir minėtų nuostatų pažeidimo.

Teismas ieškovo ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės atmetė, atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės tenkino. Atsakovė priešieškiniu prašė jos nuosavybėn priteisti turto bendros vertės 36 505 Lt, teismas jai priteisė 31 000 Lt vertės, todėl priešieškinys iš esmės patenkintas 99, 5 proc., t.y. atsakovė laimėjo bylą. Nors ieškovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-01-08 ir 2014-12-19 sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, tačiau pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas jis nėra atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priešingai šaliai. Atsakovė, paduodama ieškinį, sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį, iš kurio už neturtinio pobūdžio reikalavimą (dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės skaičiuojamas 136 Lt, o už turtinio pobūdžio reikalavimą atitinkamai mokėtinas 3 procentų dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p.). Byloje nėra jokių aplinkybių leidžiančių atleisti apeliantą nuo skundžiamu sprendimu iš jo priteisto atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl nėra pagrindo CPK 94 str. 3 d. nuostatų taikymui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšminti ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovui priteistino turto apimties (CPK 326 str. 1d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš apelianto priteisiamos 145 Eur turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ( II tomas b. l. 11 – 13) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Priteisiama suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (8.11 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria tarp ieškovo A. Z. ir atsakovės O. Z. padalintas santuokoje įgytas turtas, nurodant taip: A. Z. asmeninės nuosavybės teise priteisti 2,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5010 Lt vertės, mobilų namelį, 1000 Lt vertės, savadarbį traktorių, 6000 Lt vertės, metalines spintas, 500 Lt vertės, dujinį pistoletą, 100 Lt vertės, medžioklinį šautuvą „Baikal“, 400 Lt vertės, automobilį GAZ, 100 Lt vertės.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.