Kauno apygardos teismo nutartis

2024-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-405-993/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-96-317/2023Nutartis · 2023-06-08Kauno apygardos teismas
  2. T-1293-753/2024Nutartis · 2024-09-03Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2024-10-01Kauno apygardos teismas
  4. T-508-1189/2025Nutartis · 2025-04-03Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-01
Bylos Nr.
1S-405-993/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38877-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Nuteistasis
T. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-405-993/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38877-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1.; 2.5.21 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. T. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta galutinė bausmė – 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

1.1. Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 8 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 6 d. Likusi neatlikta bausmės dalis 3 metai 4 mėnesiai 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną).

2. Komisijos 2024 m. liepos 30 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nustatyta akivaizdi pažanga siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dalyvauja (duomenys neskelbtini) programoje, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, skatintas du kartus, turi aiškiai suformuluotus gyvenimo tikslus, stengiasi jų siekti ir ateityje pasiryžęs savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2024 m. liepos 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas, įvertinęs Komisijos nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog dabartiniame pataisos procese nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus. Teismas nurodė, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl jo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis T. P., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti šią nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Teismas akcentuoja, kad jis atitinka visus kriterijus lygtinio paleidimo sąlygoms tenkinti. Tačiau teigia, jog šių sąlygų tenkinimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas ir, kad nuleistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Teismas atkartoja prokuroro skunde pateiktus argumentus, neatsižvelgdamas nei į jo atsakymus, nei į Komisijos pateiktą medžiagą, taip rodydamas šališkumą ir nurodydamas neteisingus teiginius.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Teismas konstatuoja virtinę jį teigiamai charakterizuojančių faktų: atlieką bausmę lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laiką nei karto nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nėra baustas, skatintas du kartus, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, įsitraukia į resocializacijos procesą, bausmės atlikimo vietoje dirba, vykdo individualią veiklą, išvyksta į trumpalaikes išvykas laisvėje, kurių metu nėra padaręs pažeidimų, dalyvauja prevencinėse ir intervencinėse priemonėse skirtose psichiką veikiančiu medikamentų vartojimo rizikai mažinti. Tačiau anot teismo šios aplinkybės nėra išskirtinės ir jis elgiasi tik taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausme atliekantis asmuo. Tai rodo nesusipažinimą su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 50 straipsnio 1 dalimi, kur nurodyti tikslūs reikalavimai kaip iš tikro privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Šiame straipsnyje nėra nurodyta, kad nuteistieji privalo aktyviai dalyvauti pozityvaus užimtumo veikloje, aktyviai įsitraukti į resocializacijos procesą, bausmės atlikimo vietoje dirbti, vykdyti individualią veiklą ar dalyvauti prevencinėse ir intervencinėse priemonėse susijusiose su jų padarytais nusikaltimais. Faktas, kad jis savo noru atlieka šias veiklas nenuginčijamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

4.3. Nurodoma faktinė klaida, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vieta, dirbo, tačiau šios aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų jo nesulaikė. Šie teigiamai charakterizuojantys duomenys visuomet turi turėti teigiamą įtaką sprendžiant apie jo tolimesnį teisinį statusą, kadangi kitaip butų suponuojama, kad žmogus, padaręs nusikalstamą veiką, dirbdamas ir turėdamas šeimą, patekęs į įkalinimo įstaigą ir dėl to praradęs darbą ar ryšius su šeima turi būti charakterizuojamas neigiamai. Tuo tarpu žmogus savo pastangomis išlaikęs ryšius su šeima bei išoriniu pasauliu tokiomis sunkiomis sąlygomis nėra vertinamas teigiamai. Tai prieštarauja BVK esmei, principams. Jis nedirbo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o vykdė individualią veiklą. Nusikaltimo padarymo metu nei dirbo, nei vykdė veiklą. Vien šitas pozityvus pokytis turėtų aiškiai pozityviai charakterizuoti jo veiksmus, padarytas įžvalgas net po trumpalaikio (6 mėnesių) įkalinimo.

4.4. Teismas išskirtinai pabrėžia nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, praleisdamas, jog nustatyta akivaizdi pažanga siekiant ją mažinti. Tai akivaizdu iš faktų, kad jis savanoriškai sprendžia problemas, susijusias su dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Teismas išvardijo daugybę nustatytų apsauginių kriminogeninių veiksnių, tačiau visus juos ignoruoja akcentuodamas neteisingus teiginius, kad darbą turėjo darydamas nusikalstamas veikas, o vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko padarytos veikos yra finansinė nauda ir tai suponuoja išvadą, jog jam nepakako pajamų iš darbo, o tai kelia abejonių jo reintegracija į visuomene, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles. Tačiau nusikaltimo padarymo metu nei dirbo, nei vykdė veiklą. Atmesti absoliučiai visi teigiamai jį charakterizuojantys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, grindžiant faktiškai neteisingais teiginiais. Toliau teismas sau prieštarauja, kad kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek jo praeitį, tiek ir elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Jeigu šie kriminogeniniai veiksniai jau įvertina jo praeitį, nėra aišku kodėl vėl iš naujo vertina praeitį ir tai daro su faktinėmis klaidomis.

4.5. Teismas kartoja, kad jis elgiasi tik taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. BVK 50 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad turi formaliai patvirtinti gyvenamąją vietą; palaikyti stiprius socialinius ryšius su artimaisiais; turėti teigiamą darbinę motyvaciją bausmės atlikimo laikotarpiu; turi formaliai patvirtinti darbinės veiklos galimybes po bausmės atlikimo; neturėti diskriminacinių nuostatų, nesilaikyti formaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų. Tai, kad jis savo noru tai atlieka, nenuginčijamai teigiamai jį charakterizuoja. Tiek Socialinio tyrimo išvadose, tiek ankstesnėse teismo pastraipose, tiek Komisijos nutarime konstatuojama, kad nustatyta akivaizdi pažanga siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad asmuo dalyvauja (duomenys neskelbtini) programoje, kurios tikslas sumažinti recidyvo tikimybę tinkamai planuojant socialinį darbą su nuteistuoju, siekia asmeninio tobulėjimo, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, dirba, vykdo individualią veiklą, dalyvauja prevencinėse ir intervencinėse priemonėse skirtose psichiką veikiančių medžiagų rizikos mažinimui, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, turi aiškiai suformuluotus gyvenimo tikslus, stengiasi jų siekti ir ateityje pasiryžęs savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, lankė (duomenys neskelbtini) programą, dalyvavo 10 užsiėmimų skirtų (duomenys neskelbtini) asmenims.

4.6. Individualią veikla pradėjo vykdyti tik kuomet buvo paleistas iš kalėjimo, šis pokytis net po trumpalaikio (6 mėnesių) įkalinimo pozityviai charakterizuoja jo veiksmus. Į jo kriminalinio elgesio istoriją (jo įvykdytų nusikaltimų skaičių, pobūdį, pavojingumą, nuteistajam galimai būdingą nusikalstamo elgesio modelį) yra atsižvelgiama vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką OASys metodika bei rengiant Socialinio tyrimo išvadą. Tai yra įvertinama iki teismo proceso. Todėl teismai neturėtų pakartotinai atsižvelgti į asmens kriminalinio elgesio istoriją. Svarbu ar iš tiesų visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti efektyvesnę nuteistojo socialinę reabilitaciją bei resocializaciją, ar efektyviau yra taisyti nuteistojo elgesį taikant probaciją. Teismas nurodo, kad yra teistas antrą kartą, tačiau tai yra pirmasis teistumas bei pirma jo laisvės atėmimo bausmė. Tarp nusikalstamų veikų įvykdymo ir laisvės atėmimo pradžios jam jau buvo taikoma intensyvi priežiūra daugiau nei dvejus metus, kurios metu nepadarė nei vieno nusižengimo, nusikaltimo ir atliko tik pozityvius pokyčius gyvenime. Neatsižvelgia, kad šis laikas nebuvo įskaičiuotas į bausmę.

4.7. Nors teismas atkreipia dėmesį, kad neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama, tačiau visiškai sumenkina atliktą daugiau nei dvejų metų intensyvios priežiūros laikotarpį. Pritaikius lygtinį paleidimą kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos. Lygtinio paleidimo atveju bausmių vykdymo teisiniai santykiai nutrūksta tik tuomet, kai baigiasi laisvės atėmimo bausmės ir lygtinio paleidimo terminas ir nėra pagrindų, kuriais remiantis nuteistasis siunčiamas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Bausmės dalis tiesiog vykdoma neizoliavus nuo visuomenės.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis pateikė atsiliepimą į nuteistojo T. P. skundą, kuriame prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

5.1. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti išvadai, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys – išskirti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis šią riziką dar gali mažinti.

5.2. Nesutiktina su skundo argumentais, kad nuteistojo elgesys yra išskirtinis ir neprivalomas, kadangi, nors BVK 50 straipsnio 1 dalyje ir nėra tiesiogiai nustatyta, jog nuteistieji privalo įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau tai yra įprastas nuteistųjų elgesys, kadangi jų teisinė padėtis, priklausomai nuo jų nusikalstamo elgesio rizikos ir elgesio bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimo ir draudimų laikymosi, reagavimo į resocializacijos priemones), gali būti švelninama arba griežtinama.

5.3. Negalima sutikti ir su skundo argumentu, jog kriminalinio elgesio istorija bei padaryto nusikaltimo vertinimas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, nes visos šios aplinkybės turi būti vertinamos kompleksiškai. Be to, vertinant tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą, yra neproporcingai didelė. Tokiu būdu, taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam gali būti suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Nuteistojo T. P. skundas atmetamas

Žemesnės instancijos teismas

6. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą teisingai argumentavo, išsamiai ir motyvuotai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam T. P. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

7. Nuteistasis, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad teismas atkartojo prokuroro skunde pateiktus argumentus, neatsižvelgdamas nei į jo atsakymus, nei į Komisijos pateiktą medžiagą, taip rodydamas šališkumą ir nurodydamas neteisingus teiginius. Atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys, kad Komisijos išreikštas pasitikėjimas nuteistajam tėra tik būtinoji sąlyga lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą spręsti teisme, tuo tarpu nei Komisijos narių, nei prokuroro, nei nuteistojo nuomonė teismui nėra privaloma. Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžia teismas, kuris vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs svarbius lygtinio paleidimo taikymui klausimus, savarankiškai sprendžia taikyti lygtinį paleidimą konkrečiu atveju ar ne. Aukštesniojo teismo vertinimu, nutartyje nurodyti išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą motyvai. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį T. P. charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Todėl nuteistojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas be kitų duomenų įvertinęs ir prokuroro atsiliepime nurodytas aplinkybes (kurias patvirtina ir asmens byloje esantys duomenys), priimdamas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą buvo šališkas. Tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

9. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangą ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo T. P. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei, todėl lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik nustačius akivaizdžiai daromą pažangą.

10. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti ir asmens byloje esantys duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir jo skunde, nekelia, kadangi T. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, turėtų kur gyventi laisvėje, drausmine tvarka nebaustas, 2 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse, dirbdamas jis stengėsi užsiimti prasminga veikla. Nuteistasis bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje lengvosios grupės sąlygomis. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo padėtis atsižvelgiant į jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas bei nurodomą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamą dinamiką, palengvinta pakankamai. Pagrindo šiuo metu ją dar labiau lengvinti taikant lygtinį paleidimą nėra.

12. Atsakant į skundo argumentus pažymima, jog tai, kad nuteistojo elgesys ne tik atitinka BVK 50 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus nuteistųjų elgesiui, tačiau nustatyti ir kiti T. P. teigiami pokyčiai (dalyvavimas pozityvaus užimtumo veikloje, įsitraukimas į resocializacijos procesą, darbas, individualios veikos vykdymas, dalyvavimas prevencinėse ir intervencinėse priemonėse susijusiose su padarytais nusikaltimais) patys savaime nesuteikia pagrindo jų vertinti, kaip išskirtinių ir suteikiančių pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Kiekvienas nuteistasis privalo įsitraukti į resocializacijos procesą.

13. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybės, tačiau ir neigiamai jo asmenybę bei elgesį apibūdinančius duomenis, kurie rodo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, jog jis daugiau nenusikals. Aplinkybę, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys apie jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius.

14. Nagrinėjamu atveju, nustatytas nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis statinis kriminogeninis veiksnys – būdingas teisės pažeidimų modelis. Šiuo metu pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, neteisėtu disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Teisingai savo skunde nurodo T. P., kad jis nuteistas pirmą kartą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertindamas ankstesnius nuteistojo susidūrimus su teisėsaugos institucijomis, vertinimo klaidos nepadarė. Kaip matyti, jam buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau jis atleistas nuo atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (dėl plėšimo), pagal laidavimą (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nustatytas teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelis. Stebimas veikų sunkėjimas. Nuteistasis negali šio statinio veiksnio pakeisti, eliminuoti, tačiau jis gali būti įvertintas analizuojant jo mąstymo ir elgesio pasikeitimus ir spręsti ar asmuo jau yra pasitaisęs tiek, kad galėtų savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais būdamas laisvėje. Vis dėlto, šiuo metu nuteistojo mąstymas nėra pakankamai pakitęs. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriama, kad su T. P. nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję ribotas pasekmių suvokimas ir problemų sprendimo įgūdžių stoka. Nors nuteistasis vertinimo metu teigė, kad gailėjosi savo sprendimo įsitraukti į nusikalstamą veiką, tačiau apgailestavimas labiau susijęs su negebėjimu įvertinti pasekmių, o ne su spontaniškais sprendimais veikti, o po to apgalvoti.

15. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali mažėti, priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Tai yra: buvo įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą.

16. Įvertinus teismui pateiktus duomenis daroma išvada, pastebimos T. P. pastangos siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius (dirba, nebaustas, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse), tačiau šių pastangų mažinant kriminogeninius veiksnius nepakanka spręsti, kad jis padarė pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ateityje nebenusikals. Todėl apygardos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, akcentuoja, kad vis dar egzistuojantys ir aktualūs, 2024 m. liepos mėnesio Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti dėl galimo lygtinio paleidimo.

17. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo darbinių santykių nusikaltimų padarymo metu, nurodoma, kad nurodydamas šią aplinkybę teismas suklydo ir todėl padarė neteisingas išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo asmens byloje esantį nuosprendį, sutinka, jog jame nurodoma, kad nuteistasis yra nedirbantis (Asmens bylos 9-40 lapai). Vis dėlto, Socialinio tyrimo išvadoje išskiriant lėšų tvarkymą ir pajamas nustatyta, kad nuteistasis vykdė nusikaltimą siekdamas gauti reikalingų pajamų. Nuteistasis vertinimo metu pats nurodė, kad būdamas laisvėje jis gyvendavo iš savo gaunamo atlyginimo bei dalinai buvo išlaikomas tėvų. Sutiktina su skundo argumentu, kad aplinkybė, jog nuteistasis dirba yra svarbi ir vertinama teigiamai. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuojami duomenys, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba nuo 2023 m. rugsėjo 25 d., vykdo individualią veiklą (2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu). Tačiau, kaip minėta, darant išvadas ir tikintis teigiamo elgesio ateityje, būtina įvertinti ir nuteistojo praeitį. Šiuo atveju nuteistasis anksčiau buvo dalinai finansiškai priklausomas nuo tėvų, todėl neįgijo pakankamos lėšų paskirstymo kompetencijos, vykdė nusikaltimą siekdamas gauti pajamų, reikalingų psichotropinėms medžiagoms įsigyti. Aptartų duomenų pagrindu sprendžiama, kad nuteistojo darbiniai santykiai trunka dar per trumpą laiką, kad daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būdamas laisvėje jis tęs darbą, užsitikrins pakankamas pajamas nenusikalstamu būdu.

18. Aukščiau aptarti argumentai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymima, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji T. P. neatlikta bausmės dalis (3 metai 4 mėnesiai ir 11 dienos, Komisijos posėdžio dieną iš paskirtos galutinės 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės) vis dar yra pakankamai didelė. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Aukščiau aptartos aplinkybės suteikia pagrindą abejoti, kad nuteistasis būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau kai jam vis dar nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

19. Šiame kontekste vertinant skundo argumentus apie iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistajam taikytą intensyvią priežiūrą, kurios metu jis nusižengimų nepadarė, nustatytų aplinkybių, dėl kurių lygtinis paleidimas šiuo atveju netaikytinas, nepaneigia. Tuo tarpu teiginiai apie intensyvios priežiūros taikymo laikotarpio neįskaitymą į bausmės laiką nėra šio skundo dalykas.

20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo T. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Indrė Averkienė