Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-508-1189/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-03
Bylos Nr.
T-508-1189/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38877-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
T. P.
Kategorijos
Byla Nr. T-508-1189/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38877-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.15.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 3 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam T. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. vasario 28 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, turinti nuoseklių mažėjimo tendencijų. Nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės vietoje, vyksta trumpalaikėms išvykoms. Dalyvauja įvairiose socialų elgesį skatinančiose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Nors darbinė patirtis nėra stabili dėl sveikatos problemų, bet nuteistasis demonstruoja aukštą darbinę motyvaciją. Šiuo metu nuteistasis savo elgesiu demonstruoja teigiamą požiūrį į bausmę – vykdo darbinę veiklą, nedaro drausminių pažeidimų, nepalaiko kriminalinės subkultūros, diskriminacinių nuostatų. Komisija pažymi ir tai, kad nuteistasis turi psichikos sveikatos problemų, o kalėjimo aplinka nėra tinkama spręsti šias problema. Įvertinus visa tai, Komisija konstatavo, jog yra pagrindas nuteistajam taikyti lyginį paleidimą, o buvimas laisvėje būtų teigiamas nuteistojo adaptacijai.

T. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta galutinė 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 8 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 6 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyti tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistajam pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą galimo lygtinio paleidimo laikas yra 2025 m. balandžio 21 d., tačiau nuteistajam sutikus su intensyvia priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi, Socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija svarstyta anksčiau. Šie duomenys leidžia spręsti, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui jau egzistuoja. Vis tik, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ar egzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, kurio egzistavimą patvirtintų arba žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinti. Nagrinėjamu atveju materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nustatytas nebuvo, o tokią išvadą teismas grindžia sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, jog buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kuri nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Tuo tarpu įvertinus ir ankstesnius nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta ir akivaizdžių nuteistojo pastangų mažinant nustatytąją riziką, nes visų vertinimų metu ji išliko nepakitusi – vidutinė. Taip pat teismas įvertina, jog nuteistojo elgesyje vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (buvo įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių), kurie ne tik, kad dar gali, tačiau privalo būti esmingai koreguojami, nuteistajam siekiant aiškiai valdyti nustatyta vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistojo elgesyje fiksuoti ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – formaliai patvirtina gyvenamoji vieta, stiprūs socialiniai ryšiai, teigiama darbinė motyvacija, diskriminacinių nuostatų neturėjimas bei neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų nesilaikymas, tačiau jie nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, juo labiau, kad dalis jų egzistavo ir nuteistajam darant nusikaltimus ir akivaizdžiai nuo priešingo teisei elgesio jo nesulaikė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad lygtinio paleidimo atveju sulaikys nuo neigiamų nuostatų raiškos. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir nenustatytos akivaizdžios pastangos riziką mažinant, neleidžia teismui daryti išvados, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis T. P. laikosi įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas, lanko pozityvaus užimtumo bei socialinės reabilitacijos priemones, siekdamas kovoti su priklausomybėmis lankė AA/AN užsiėmimus, yra išreiškęs norą užsiimti darbine veikla, visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra niekuo išskirtinė lygtinio paleidimo taikymo prasme, nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors Komisija tvirtinti pateiktame nutarime akcentavo nuteistojo sveikatos būklę susijusią su psichikos sutrikimais, kuri Komisijos vertinimu yra svarbi sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, tai yra, kad nuteistojo adaptacija sklandžiau vyktų laisvėje, teismas su tokiu Komisijos vertinimu nesutinka. Nuteistojo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pagal kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė buvo individualizuota tiek įvertinant nuteistojo asmenybę, tiek ir psichikos būklę, vis tik bausmės skyrimo metu nuteistojo psichikos būklė, buvo tokia, jog nuteistasis galėjo būti ir teisiamas, ir atlikti laisvės atėmimo bausmę. Taigi, motyvas, jog dėl sveikatos problemų susijusių su psichikos būkle, nuteistasis turėtų būti paleistas lygtinai yra neatitinkantis pagrįstos ir logiškos kritikos. Lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra susijęs su galimu nuteistojo atleidimu nuo bausmės dėl ligos, todėl šiuo atveju Komisijos motyvai susiję su nuteistojo sveikatos būklę yra laikytini nepagrįstais, nepatenkančiais į lygtinio paleidimo taikymo sritį bei neatitinka šiuo institutu siekiamų tikslų.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis savo kaltę nusikaltimo padaryme vertina kaip paslaugą draugui, pastarajam paprašius, taip pat nurodyta, jog šios aplinkybės leidžia manyti, kad T. P. gali būti lengvai paveikiamas stipresnių už save. Tuo tarpu įvertinus vis dar vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, teismas sprendžia, jog nekoreguojamos sritys – stoka tinkamų problemų sprendimų būdų ir pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, nuteistajam būnant laisvėje ir bendraujant su už save stipresniais asmenimis, gali būti paskata pakartotinai nusikalsti. Juo labiau, kad dar ir fiksuojami neigiami aspektai ,,mąstymo ir elgesio“ srityje, tai yra tai, kad nuteistasis negeba apgalvoti visų savo elgesio pasekmių ir elgiasi spontaniškai. Tokiu būdu tik ilgalaikė ir tikslinga impulsų bei elgsenos kontrolė būtų pagrindu spręsti, kad nuteistasis jau geba valdyti problemines sritis ir lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus.

Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Šiuo metu, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, ir kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurie nėra išimtinai teigiami, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad T. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam T. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 28 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 28 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Gabrielė Kaktienė