- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- T-1293-753/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38877-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- T. P.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam T. P. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 30 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-7334 nutarta taikyti nuteistajam T. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 4 mėnesių 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. liepos 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nustatyta akivaizdi pažanga siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. nuteistasis dalyvauja TOG programoje, kurios tikslas sumažinti recidyvo tikimybę tinkamai planuojant socialinį darbą su nuteistuoju, siekia asmeninio tobulėjimo. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą - vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, dirba, vykdo individualią veiklą, dalyvauja prevencinėse ir intervencinėse priemonėse skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimui, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi nepriekaištingai, skatintas 2 kartus už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse ir sąžiningą darbą. Nuteistasis turi aiškiai suformuluotus gyvenimo tikslus, stengiasi jų siekti ir ateityje pasiryžęs savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Visos paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme, ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, nepertraukiamąją disciplinuotas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad T. P. laikysis įstatymų, ir nebenusikals.
T. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis 63 straipsnio 1,4 d dalimis - galutinė bausmė 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 8 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 6 d.
Anksčiau neteistas.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis teismui pateiktu atsiliepimu prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.
Nuteistasis T. P. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo atmesti prokuroro skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos nutarimo panaikinimo ir palikti galioti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. RV-22-7334 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, nuteistieji, sutinka, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis T. P. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalyje ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Be to, kaip matyti iš 2024 m. liepos 3 d. socialinio tyrimo išvados nuteistajam T. P. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nors ir pažymima, jog rizika yra vidutinė, tačiau turinti nuoseklių mažėjimo tendencijų, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad T. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 2 kartus. Turi deklaruotą gyvenamąją vieta, palaiko šiltus santykius su savo šeima, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, įsitraukia į resocializacijos procesą, dirba, vykdo individualią veiklą, išvyksta į trumpalaikes išvykas, pažeidimų išvykų metu nefiksuota. Dalyvauja prevencinėse ir intervencinėse priemonėse skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimui, vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, dirbo, tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje lengvosios grupės sąlygomis, išvyksta į trumpalaikes išvykas namo.
Bylos duomenys patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką T. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vis dar išlieka nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (buvo įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Ir nors vertinimo metu yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (formaliai patvirtinta gyvenamoji vieta; stiprūs socialiniai ryšiai su artimaisiais; teigiama darbinė motyvacija bausmės atlikimo laikotarpiu, taip pat, asmuo yra formaliai patvirtinęs darbinės veiklos galimybes po bausmės atlikimo; diskriminacinių nuostatų neturėjimas bei neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų nesilaikymas), tačiau šie apsauginiai veiksniai, kaip jau buvo minėta nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek gyvenamąją vietą, tiek šeimos palaikymą bei darbą nuteistasis turėjo darydamas nusikalstamas veikas, o vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos tai yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu, ir tai suponuoja išvadą, jog nuteistajam nepakako gaunamų pajamų iš darbo, o tai kelia pagrįstų abejonių T. P. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles, kai gaunamas darbo užmokestis nepatenkins nuteistojo gyvenimo ir gerbūvio poreikių. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vis tik, nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nusikaltimai už kuriuos T. P. šiuo metu kali yra tiesiogiai siejami su greitų pajamų gavimu, nusikaltimai finansinio pobūdžio. Nors nuteistasis ir neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau negebėjo legaliai, teisėtų būdų pagerinti savo finansinės padėties. Pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdamas 19-kos metų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino padarytą žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju. 2015 m. gruodžio 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus įrodymų, tačiau 2018 m. rugsėjo 23 d. buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas taip pat pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Šis tyrimas buvo nutrauktas nutartimi pagal laidavimą. Nors ankstesnis ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 str. buvo nutrauktas pagal laidavimą, tačiau tiek anksčiau tiek ir dabar nusikalstamos veikos yra susijusios su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, todėl nustatytas teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelis. Stebimas veikų sunkėjimas. Vertinamojo pokalbio metu nuteistasis pasakoja, kad būdamas laisvėje jis gyvendavo iš savo atlyginimo bei dalinai buvo išlaikomas tėvų, darbinės pajamos nebuvo stabilios. Apibendrinant turimą informaciją, galima teigti, kad T. P. nusikalstamas elgesys yra betarpiškai susijęs su pajamų sritimi, nes nuteistasis būdamas laisvėje ne visada turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, siekė gauti pinigų, už kuriuos galėtų įsigyti psichotropinių medžiagų. Interviu metu T. P. taip pat pripažino, jog dažnai lankydavosi klubuose, kur galėdavo įsigyti, o vėliau ir platinti narkotines medžiagas. Nuteistasis neigia, kad nusikaltimą įvykdė dėl finansinių paskatų. Kaip priežastį nurodo „draugas paprašė“, teigia, kad pažįstamas pasinaudojo jo pažeidžiamumu ir įtraukė į nusikaltimą. Nusikalstama veika įvykdyta bendrininkaujant su kitais asmenimis. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog T. P. gali būti lengvai paveikiamas už save stipresnių asmenų. Remiantis turimais duomenimis bei nusikalstamumo analize, vertinimo metu nustatyta, jog gyvenimo būdas, komunikacija bei sąveika su kitais asmenimis, netinkami laisvalaikio praleidimo būdai, kiti individualių asmens savybių aspektai buvo reikšmingi nuteistojo nusikalstamumu. Nuteistojo nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, yra siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška laisvėje. Analizuojant asmens nusikalstamą elgesį matoma, jog padaryti veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, spontaniški ar padaryti impulsyviai, o buvo nevienkartiniai, apgalvoti, savanaudiški, atlikti turint tikslą pasipelnyti. Nors nuteistasis teigia, kad gailėjosi savo sprendimo įsitraukti į nusikalstamą veiką, tačiau apgailestavimas labiau susijęs su negebėjimu įvertinti pasekmių, o ne su spontaniškais sprendimais veikti, o po to apgalvoti. Finansines problemas asmuo sprendė platindamas narkotikus. Net ir suvokdamas problemines sritis vis tiek nesiekė atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, nevengė sistemingai lankytis vietose, kurios tiesiogiai susijusios su jo nusikaltimu. Nuteistasis pasižymi tam tikromis kriminalinėmis nuostatomis, savo elgesio nevertina itin kritiškai, savo veiksmus pateisina turimu psichikos sutrikimu. Nors teisme savo kaltę pripažino, tačiau jis pripažino tik dalį kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių. Tyrimo metu jis atsisakė duoti paaiškinimus dėl jam pareikštų įtarimų, parodymus teisme davė jau susipažinęs su tyrimo metu surinktais neginčijamais įrodymais, kas liudija apie tai, kad jo prisipažinimas nebuvo nuoširdus. Nuteistasis teigia, kad „turi kietą moralinį kompasą“, tačiau analizuojant asmens kriminalinę istoriją matoma, jog praeityje ne tik negebėjo laikytis įstatymų, tačiau siekdamas asmeninės naudos savo nusikalstama veika sukėlė didelį pavojų visuomenei. Net ir praeityje teismo parodytas pasitikėjimas nuteistojo nemotyvavo keisti savo gyvenimo.
Pabrėžtina, kad T. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal BK 260 straipsnio 1, 3 dalis. Nuosprendyje rašoma „buvo disponuota labai dideliu kiekiu įvairių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų iš prekybos jomis. Padaryti veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar spontaniški. Jie buvo nevienkartiniai, apgalvoti, atlikti turint tikslą pasipelnyti.“ Pokalbio metu taip pat pripažįsta, jog parduodavo narkotines medžiagas ir gautus pinigus išleisdavo narkotikams, kurie buvo reikalingi pačio naudojimui, todėl matoma, jog narkotikų vartojimas ir įsigijimas buvo asmens pagrindinė veikla. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys - tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę. Be to nuteistasis yra linkęs vykdyti nusikaltimus, teistas antrą kartą, tačiau iš to jokių išvadų nepadarė, todėl taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam gali būti suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. P. neatliktos bausmės dalis (3 metai 4 mėnesiai 11 dienų), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam T. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ojo kalėjime 2024 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. RV-22-7334.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. RV-22-7334 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.