Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-03 · Civilinė byla Nr. e2S-673-894/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-03
Bylos Nr.
e2S-673-894/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03214-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas
E. V.
Atsakovas
M. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-673-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03214-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; (S) 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos, palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. V. (toliau ir – ieškovas) pateikė ieškinį atsakovui M. G. (toliau ir – atsakovas), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2 500,00 Eur skolą, 363,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 21,58 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 851,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (65,00 Eur žyminis mokestis, 786,50 Eur advokato pagalbos išlaidos).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. V. ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos, palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

3. Teismas nustatė, kad ieškovas materialųjį teisinį reikalavimą kelia iš paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriame nurodyta, kad ieškovas (vekselio davėjas) 2021 m. gruodžio 23 d. išdavė vekselį, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti iki 2021 m. gruodžio 30 d. 2 500,00 Eur vekselio turėtojui (atsakovui).

4. Nurodė, kad reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau ir – ĮPVĮ). Vekselio turėtojas, norėdamas įgyvendinti savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotą vekselį, turi pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalis). Pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalį, kai vekselyje numatyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos.

5. Nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų reikalavimo pateikimo senaties terminas, vekselis nėra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso, kadangi nepraleistas įstatyme nustatytas jų pateikimo apmokėti terminas ar reikalavimų pagal juos pateikimo terminai, dėl ko ginčas turėtų būti sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas.

6. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisėms pagal neprotestuotiną vekselį įgyvendinti yra numatyta ne ginčo tvarka pagal ĮPVĮ nuostatas, o ieškovas nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių apie ĮPVĮ 40 straipsnyje numatytų veiksmų atlikimą ar neatlikimą, ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovas pateikė ieškinį dėl skolos, palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Pareikštas ieškinys buvo grindžiamas argumentu, jog ieškovas, kaip paskolos davėjas, ir atsakovas, kaip paskolos gavėjas, sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 2 500,00 Eur sumą. Atsakovas sutartu terminu suteiktos paskolos negrąžino ir liko skolingas ieškovui 2 500,00 Eur. Sudarytos paskolos sutarties patvirtinimui ieškovas kartu su ieškiniu pateikė atsakovo išrašytą ir parašu patvirtintą 2021 m. gruodžio 23 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau ir – vekselis). Tai, jog ieškovas ieškiniu reiškiamus reikalavimus grindė ne ĮPVĮ nuostatomis, numatančiomis supaprastintą vekselio davėjo įsipareigojimų įvykdymo tvarką, o CK nuostatomis, reglamentuojančiomis paskolos teisinius santykius, kartu pateikdamas teismui atsakovo išduotą vekselį, kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantį dokumentą (paskolos raštelį), patvirtina, kad reiškiamu ieškiniu ieškovas pripažįsta vekselį netekus vertybinio popieriaus galios. Išduoto vekselio vertybinio popieriaus teisinio statuso praradimas buvo nulemtas ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimo, t. y. ieškovui minėtuose ĮPVĮ straipsniuose nustatytais terminais nepateiktus atsakovui apmokėti vekselio ir neišsiuntus pranešimo informuojant apie tai, kad vekselis neapmokėtas.

1.2. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ĮPVĮ 40, 47 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų įvykdymas yra būtinas vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka, o vekselio turėtojas, pažeidęs pirmiau nurodytus reikalavimus, pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalį netenka teisės pareikšti reikalavimus, t. y. reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2012). Ieškovui neturint galimybės įgyvendinti savo teisių ne ginčo tvarka, numatyta ĮPVĮ, taip pat atsakovui, nepaisant ieškovo raginimų, vengiant gera valia įvykdyti savo pareigą grąžinti skolą, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

1.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju vekselis nėra netekęs vertybinio popieriaus statuso, kadangi nėra praleistas įstatyme nustatytas jo pateikimo apmokėti terminas ar reikalavimo pagal jį pateikimo terminas, šį terminą siejant išimtinai su ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje įvirtinta vienerių metų senatimi, kuri numato kreipimosi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo terminą, prieštarauja aktualiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir ĮPVĮ nuostatoms.

1.4. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas abejonių dėl ĮPVĮ 40 straipsnyje ir 47 straipsnyje numatytų reikalavimų įvykdymo, privalėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu, o ne atsisakyti priimti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Spręsdamas pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Teismas, gavęs ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (liet. pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, įskaitant ir tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ieškinio (ar kito procesinio dokumento) atsisakymo priimti pagrindų.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį grindžia 2021 m. gruodžio 23 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu

12. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieškovas materialųjį teisinį reikalavimą kelia iš paprastojo neprotestuotino vekselio, ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

13. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį vertybinis popierius yra savarankiškas civilinių teisių objektas. Vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

14. Reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme. Remiantis ĮPVĮ nuostatomis, vekselio turėtojas, norėdamas įgyvendinti savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, turi pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalis). ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams.

15. Aiškindamas ir taikydamas šią įstatymo normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Jeigu notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko nenurodytos aplinkybės dėl ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų įvykdymo (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punktas), notaras tokio prašymo nepriima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013; 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017 20 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020, 26 punktas).

16. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Šioje nutartyje pateiktų išaiškinimų laikytasi ir 2017 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

17. Vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso dėl to, kad buvo praleisti įstatyme nustatyti jo pateikimo apmokėti terminai ar reikalavimų pagal jį pateikimo terminai, ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas.

18. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, vadovavosi ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tačiau nesiaiškino ar yra įgyvendintos ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurių laikymasis suponuoja ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalies nuostatų (reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminai) taikymą, 81 straipsnio taikymą. Teismas konstatavo, kad nėra suėjęs vienerių metų reikalavimo pateikimo senaties terminas, vekselis nėra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso. Taip pat nurodė, jog ieškovas nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių apie ĮPVĮ 40 straipsnyje numatytų veiksmų atlikimą ar neatlikimą. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodyta, jog aplinkybė, kad ieškovas ieškiniu reiškiamus reikalavimus grindė ne ĮPVĮ nuostatomis, numatančiomis supaprastintą vekselio davėjo įsipareigojimų įvykdymo tvarką, o CK nuostatomis, reglamentuojančiomis paskolos teisinius santykius, kartu pateikdamas teismui atsakovo išduotą vekselį, kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantį dokumentą (paskolos raštelį), patvirtina, kad reiškiamu ieškiniu ieškovas pripažįsta vekselį netekus vertybinio popieriaus galios.

19. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios teismas netinkamai taikė ĮPVĮ, CPK nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškinio priėmimo stadijoje nebuvo pagrindo konstatuoti, jog vekselis nėra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso ir tuo pagrindu atsisakyti priimti ieškinį. Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas, turėdamas abejonių dėl ĮPVĮ 40 straipsnyje ir 47 straipsnyje numatytų reikalavimų įvykdymo, privalėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu, o ne atsisakyti priimti ieškinį.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė priimti apelianto pareikštą ieškinį. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apelianto (ieškovo) E. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė