Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. A. ir V. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10117-650/2017, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai N. A. ir V. A. skundais dėl antstolio veiksmų kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2017-07-25 turto arešto aktą Nr. S-1778-17 vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad turto arešto aktu antstolis areštavo pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau nepagrįstai areštavo pastatą, į kurį nuosavybės teisės pareiškėjams nėra įregistruotos. Esant neįregistruotoms nuosavybės teisėms į pastatą, antstolis privalėjo pateikti turto vertintojui vertinti atskirai žemės sklypą ir pastatą. Bendras žemės sklypo ir pastato įvertinimas yra nesukuriantis teisinių pasekmių, nes bendrai šie du objektai negali būti realizuoti. Nors antstolis vykdo dvi vykdomąsias bylas, tačiau turtą areštavo tik vienoje iš jų.

Antstolis R. K. 2017 m. rugsėjo 11 d. patvarkymais Nr. S-1948-17 ir Nr. S-1949-17 atsisakė patenkinti skolininkų skundus ir nurodė, kad išieškojimo veiksmai iš skolininkų ir tuo pačiu sutuoktinių N. ir V. A. tam pačiam išieškotojui UAB „Inkomlita“ vykdomi lygiagrečiai abiejose vykdomosiose bylose. Kilusioms abejonėms dėl areštuoto turto vertės pašalinti, antstolis 2017-05-19 patvarkymu, tikslu nustatyti areštuoto turto rinkos vertę, nusprendė paskirti skolininkams N. ir V. A. priklausančio žemės sklypo ir pastatyto, bet teisiškai neįregistruoto, gyvenamojo namo vertės ekspertizę ir ją pavedė atlikti UAB „Verslavita“. Skolininkė N. A. dalyvavo apžiūrint vertinamą turtą, gavo 2017-07-25 turto arešto aktą bei patvarkymą, ir jokių prieštaravimų per tris darbo dienas antstoliui nepateikė. Antstolis 2017-07-25 turto arešto aktu patikslino skolininkų turto rinkos vertę, apie tai informavo skolininkus ir 2017-08-16 patvarkymu paskelbė areštuoto turto varžytynes. Parduodamo iš varžytynių turto vertė yra 61 000 Eur, pradinė parduodamo turto kaina – 48 800 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė, panaikino laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, kai parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą neaptariamas žemės sklype esančio statinio likimas, tai nuosavybės teisės į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui.

Teismo vertinimu, antstolis pagrįstai į turto arešto aktą įtraukė ir pastatą, į kurį nuosavybės teisės neįregistruotos. Antstolio veiksmai, kuriais buvo įvertinti tiek žemės sklypas, tiek ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas statinys, atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią iš varžytynių parduodant žemės sklypą, kuriame yra Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių, parduodamo turto vertė nustatoma remiantis žemės sklypo kartu su statiniais rinkos verte.

Teismas konstatavo, kad turto areštas yra taikytas abiejose vykdomosiose bylose, abiejose bylose yra priimti patvarkymai dėl turto vertės, turto arešto aktai ir atlikti kiti esminiai vykdymo procesiniai veiksmai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai N. A. ir V. A. prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio R. K. turto arešto aktą Nr. S-1778-17 vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas - CK 6.395 straipsnio nuostatas, ištraukdamas šias nuostatas iš konteksto ir negretindamas jų su kitomis CK ir kitų įstatymų nuostatomis. Duomenys apie nekilnojamąjį daiktą turi sutapti su nekilnojamo turto registre įrašytais duomenimis, nes priešingu atveju sutartis negalioja pagal imperatyvias įstatymo nuostatas - CK 6.396 straipsnio 2 dalį. Antstolis negali parduoti iš varžytynių daikto, kurio nėra pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ir negali perduoti nuosavybės teisių į daiktą, kurių neturi A. Nuosavybės teisių perleidimas galimas tik įregistravus patį daiktą ir nuosavybės teises į jį. Pardavus turtą iš varžytynių, antstolio surašytas daikto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriame įrašytas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas nekilnojamasis turtas, negali būti įregistruotas registre Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

7.2. Teismas rėmėsi neteisinga antstolio informacija, pateikta antstolio patvarkyme, apie leidimą statybai ir statybos metus. Iš pridedamų leidimo ir deklaracijos matyti, kad statinys buvo pastatytas savavališkai 2005 metais, o ši savavališka statyba įteisinta 2013 metais. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad leidimo pagrindu atsirado daiktas, kuris gali būti areštuotas ir parduotas iš varžytynių ar atsirado nuosavybės teisės į daiktą - statinį, kurios gali būti perduotos kitiems asmenims.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis R. K. nurodo, kad skolininkų atskirojo skundo argumentai dėl teismo netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų yra visiškai nepagrįsti. Skolininkai ir patys pripažįsta, kad Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybėn įgijo 0,0797 ha žemės sklypą ir jame pasistatė gyvenamąjį namą, kurio statybai leidimas išduotas 2013-01-11. Gyvenamasis namas iki šiol teisiškai neįregistruotas. Antstolis nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog antstolis negali parduoti daikto, kurio nėra pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ir negali perduoti nuosavybės teisių į daiktą, kurių A. neturi. Antstolis paskelbė skolininkų turto, t. y. žemės sklypo ir turtinės teisės į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, pardavimą iš varžytynių. Byloje nenustatyta, kad apeliantai savavališkai 2005 metais būtų pasistatę gyvenamąjį namą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų N. A. ir V. A. atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo proceso tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Pareiškėjai N. A. ir V. A. skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2017-07-25 turto arešto aktą Nr. S-1778-17 vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini), nurodydami, kad antstolis R. K. nepagrįstai areštavo žemės sklype nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis).

Antstolis R. K. 2017-07-25 Turto arešto aktu areštavo pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, bei pastatą, į kurį nuosavybės teisės neįregistruotos, esančius adresu (duomenys neskelbtini), areštuoto turto vertę nurodydamas 61 000 Eur (v. b. Nr. 98-452/2017 43–44 l.). Turto arešto aktas pareiškėjams įteiktas 2017-07-27 (v. b. 46 l.). 2017-08-16 paskelbtos pirmosios varžytynės. Turto arešto akte nurodyta šio veiksmo apskundimo tvarka, t. y. skolininkai, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (v. b. 43 l.). Kadangi pareiškėjams turto arešto aktas buvo įteiktas 2017-07-27, todėl pareiškėjai, nesutikdami su turto arešto akte nurodytais įrašais bei turto įvertinimu, iki 2017-08-01 turėjo teisę šiuos antstolio veiksmus apskųsti. Pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka ir terminu antstolio R. K. veiksmų areštuojant skolininkų turtą neskundė, su jame areštuotais nekilnojamo turto daiktais ir jų įvertinimu sutiko. Tik paskelbus pirmąsias turto varžytynes (2017-08-16) gautas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų (v. b. 54, 57 l.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdomosiose bylose esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas (statusas: formuojamas) nuosavybės teise priklauso N. A. ir V. A. (v. b. 15 l.). Įrodymų, kad šis nekilnojamas turtas priklauso kitam asmeniui, pareiškėjai nei antstoliui, nei teismui nepateikė. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys yra teisingi kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnis), o nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre esantis įrašas dėl pareiškėjų nuosavybės teisių nėra nuginčytas.

CPK 664 straipsnio 2 dalis numato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Taigi, iš minėtos teisės normos matyti, kad priverstinis skolos išieškojimas gali būti nukreiptas ne tik į skolininkų kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, darbo užmokestį, bet ir į skolininkui priklausančias turtines teises.

Iš turto arešto akto matyti, kad antstolis R. K. 2017-07-25 turto arešto aktu areštavo žemės sklypą ir pastatą, nurodydamas, jog nuosavybės teisės į šį pastatą neįregistruotos (v. b. 43–44 l.). 2017-08-16 Patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo antstolis R. K. paskelbė pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, ir turtinės teisės į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, pirmąsias varžytynes (v. b. 54 l.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad antstolis R. K. pagrįstai ir teisėtai areštavo pareiškėjams priklausančias turtines teises į gyvenamąjį namą bei paskelbė šio turto varžytynes.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad statinys - gyvenamasis namas - buvo pastatytas savavališkai 2005 metais, o ši savavališka statyba įteisinta 2013 metais, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad leidimo pagrindu atsirado daiktas, kuris gali būti areštuotas ir parduotas iš varžytynių ar atsirado nuosavybės teisės į daiktą - statinį, kurios gali būti perduotos kitiems asmenims.

Apeliantai Šiaulių apygardos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – deklaracijas bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2013-01-11 išduotą leidimą statyti naują statinį, kuriame nurodyta, jog N. A. leidžiama statyti naują 109,21 m² bendro ploto gyvenamosios paskirties statinį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 63). Minėtame leidime nurodyta, kad įteisinama savavališka statyba ir N. A. suteikiama teisė statyti naują statinį. 2013 m. sausio 11 d. leidimas statyti naują statinį išduotas teisėtai, jis nėra nuginčytas, juo vadovaudamiesi pareiškėjai atlieka gyvenamojo namo statybos darbus, jo pagrindu suformuoti kadastro duomenys nekilnojamo turto registre, todėl pareiškėjos argumentas, kad šis gyvenamasis namas negali būti varžytynių objektu, yra niekuo nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su skolininkams priklausančio turto areštu, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.