- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- 2A-80-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37920-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Rūta Petkuvienė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- T. I.
- Trečiasis asmuo
- E. I., Vilniaus miesto
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. (R. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. (R. M.) ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atsakovei T. I., tretieji asmenys E. I. (E. I.) ir Vilniaus miesto 36 – ojo notarų biuras notarė Jolanta Dubinienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2012-09-26 testamentą, sudarytą Vilniaus miesto 36 – jame notarų biure, pasirašytą T. U., kurios butas, esantis (duomenys neskelbtini), nurodytu testamentu paliktas atsakovei T. I., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto 36 – ojo notarų biure 2012-09-26 jo senelė T. U., kuri mirė (duomenys neskelbtini), surašė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei T. I.. Ieškovas prašė testamentą pripažinti negaliojančiu, kadangi jo sudarymo metu T. U. faktiškai buvo neveiksni, negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Kartu su ieškiniu pateikti medicininiai dokumentai rodo, kad jo senelei prasidėjo galvos smegenų kraujagyslių sutrikimai, sveikatos pablogėjimas prasidėjo prieš 10 – 12 metų, nustatyta diagnozė – lėtinė galvos smegenų išemija. Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Naujamiesčio poliklinikos 2011-12-06 išduotoje pažymoje pažymėta, kad T. U. nesusigaudo aplinkoje, sutrikęs jos dėmesys, nesiorentuoja laike ir vietoje, jai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis, psichiatro išvadose diagnozuota kraujagyslinė smegenų demencija. Iš medicininių duomenų darytina išvada, kad ji testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Prieš testamento sudarymą ji negalėjo vaikščioti, pati negalėjo apsitarnauti. Ieškovo teigimu, jo senelė sudarė testamentą dėl atsakovės įtakos, kurios iniciatyva ji buvo nuvežta pas notarę, kur ji pasirašė dokumentus tokius, kurie jai buvo pateikti, nesuprasdama, kokie tai dokumentai, nei kokios jų pasirašymo pasekmės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė T. I. su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad palikėjos T. U. testamentas buvo patvirtintas notarės J. D.. Pažymėjo, jog notaras, tvirtindamas testamentą, yra įpareigotas patikrinti, ar testamentą sudarantis asmuo nėra įtrauktas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Šiame registre yra registruojami asmenys, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba kurių civilinis veiksnumas apribotas, taigi notarė turėjo pareigą patikrinti, ar T. U., sudaranti testamentą, nėra įtraukta į šį registrą, o taip pat įvertinti, ar testatorė sugeba aiškiai išreikšti savo valią, gali suprasti atliekamo notarinio veiksmo prasmę bei pasekmes, sugeba susivokti aplinkoje. Esant neveiksnumo arba tikrosios valios neišreiškimo atvejui, notarė negalėtų patvirtinti testamento, tačiau tokios aplinkybės ginčijamo testamento sudarymo metu nebuvo nustatytos. Nurodė, kad notarė testamente patvirtino, jog testatorės veiksnumu įsitikino.
4. Trečiasis asmuo J. I. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis sutinka su ieškovo reikalavimais. Nurodė, kad jis yra atsakovės buvęs vyras. Paaiškino, kad testatorei T. U. iki jos mirties maždaug prieš 4 metus pablogėjo sveikata, ji negalėjo savarankiškai vaikščioti, buvo sutrikusi jos atmintis, neatsimindavo ką valgė, palikdavo neišjungtas dujas. Apie testamento sudarymą jis nežinojo, T. U. bijodavo atsakovės, kuri prieš ją naudodavo smurtą, tai jis sužinojo iš pačios T. U.. Vėliau sužinojo, kad atsakovė testatorę nuvežė pas notarę. Jo nuomone, testatorė T. U. nesuprato, ką pasirašė, sudarydama testamentą. Už buto komunalines paslaugas, kuris priklausė testatorei ir šiame bute ji gyveno, mokėdavo jo buvusi žmona, atsakovė T. I..
5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 36 – ojo notarų biuro notarė Jolanta Dubinienė, patvirtinusi ginčijamą testamentą, su ieškovo reikalavimais nesutiko ir paaiškino, kad 2012-09-26 buvo atvykusi T. U. ir jos prašymu buvo sudarytas ir patvirtintas oficialusis testamentas (notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini)), kuriuo ji jai nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei T. I.. 2012-09-26 oficialusis testamentas sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintomis nuostatomis. Tvirtinant 2012-09-26 oficialųjį testamentą buvo nustatyta testatorės tapatybė, dėl testatorės veiksnumo notarei nekilo jokių abejonių, testatorė bendravo su notare, aiškiai ir suprantamai reiškė savo valią bei norus, testatorei testamentas buvo perskaitytas notarės balsiai ir išaiškinta minėto testamento prasmė ir pasekmės. Testamento sudarymo metu T. U. aiškiai išreiškė savo valią sudaryti būtent tokį testamentą, koks yra patvirtintas. Testatorė buvo veiksni, suprato ir suvokė savo veiksmų reikšmę ir veiksmų pasekmes, testamento sudarymo ir pasirašymo metu buvo pas notarę viena, testamentą pati pasirašė niekieno nekliudoma, todėl testamentas buvo pasirašytas pačios testatorės laisva valia. Testatorė orientavosi aplinkoje, kalbėjo, buvo dėmesinga, aiškiai ir suprantamai išreiškė savo valią bei paaiškino, kodėl nori keisti savo anksčiau sudarytą testamentą į naują testamentą. Atsižvelgiant į testatoriaus valią ir norą sudaryti būtent tokį testamentą, koks ir buvo patvirtintas, ir į testamento sudarymo aplinkybes, testatorės elgesį, testatorės pareiškimus, testatorės pateiktus dokumentus pasirašant testamentą, notarei nekilo abejonių dėl testatorės veiksnumo bei testamento teisėtumo testamento tvirtinimo metu ir nebuvo pagrindo abejoti testatorės T. U. pareiškimais bei testatorės valia, todėl nėra pagrindo pripažinti 2012-09-26 testamentą negaliojančiu kaip sudarytą asmens, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovo R. M. (R. M.) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. M. (R. M.) atsakovės T. I. naudai 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas pažymėjo, kad eksperto Konstantino Daškevičiaus pomirtinės testatorės teismo psichiatrinės ekspertizės išvada vertintina kritiškai. Išvada prieštarauja 2016-05-10 ekspertizės ir 2017-05-02 pakartotinės komisinės ekspertizės išvadoms. Teismas vertino, jog pagal Blessedo demencijos skalę testatorės medicininiuose dokumentuose yra duomenys, kad ji 2012-06-07 buvo konsultuota psichiatro, atliktas protinės būklės MINI tyrimas ir nustatytas 21 balas – lengvas pažinimo sutrikimas, Blessedo demencijos skalėje vidutinis pablogėjimas.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ekspertizes atlikusios ekspertė Jolanta Didžiokienė ir ekspertų komisija padarė išvadą kad testatorė T. U. testamento sudarymo metu (2012-09-26) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, o ši išvada laikytina pagrįsta ir todėl, kad trečiasis asmuo notarė Jolanta Dubinienė nurodė, kad jai tvirtinant sudarytą testamentą dėl testatorės veiksnumo nekilo jokių abejonių, testatorė bendravo su ja, aiškiai ir suprantamai reiškė savo valią bei norus, testatorei testamentas buvo perskaitytas notaro balsiai ir išaiškinta minėto testamento prasmė ir pasekmės.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad testatorės valia palikti savo turtą atsakovei paaiškinama tuo, kad atsakovė T. I. rėmė testatorę iki jos mirties finansiškai, apmokėdavo jos sąskaitas, užsiėmė testatorės turto priežiūra, prievolių, susijusių su šiuo turtu ir jo išsaugojimu, vykdymu. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad atsakovė savarankiškai padengė motinos laidojimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovas R. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują –ieškinį tenkinti. Nurodė šiuos esminius argumentus:
1.1. testatorė sudarydama testamentą buvo faktiškai neveiksni, negalėjo išreikšti savo valios, testamentas sudarytas atsakovei darant įtaką testatorei, ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti;
1.2. byloje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsliktos teismo ekspertizės aktas neatitinka įstatymų reikalavimų, ekspertizės akte tik išvardinami pateikti medicininiai ligos duomenys, tačiau nėra tiriamosios dalies ir išvadų. Pakartotinė teismo ekspertizė byloje paskirta atlikti tai pačiai Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, todėl iš anksto buvo žinoma, kad pirminė ekspertizės akto išvada pakeista nebus, o tik pakomentuoti plačiau medicininiai dokumentai, todėl ekspertizė nėra objektyvi, būtina įtraukti į ekspertizę atliekančių ekspertų komisiją ir VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos ekspertą;
1.3. teismas nevertino eksperto Konstantino Daškevičiaus ekspertizės išvados, nenurodė motyvų dėl eksperto išvados prieštaravimo kitų ekspertų atliktų teismo ekspertizių išvadoms, neanalizavo teismo eksperto Konstantino Daškevičiaus ekspertizės išvados visa apimtimi;
1.4. testatorė testamentu turtą paliko atsakovei, nors testatore rūpinosi R. M., ją slaugė. Atsakovė dirba ir gyvena Anglijoje, per devynerius metus buvo atvykusi į Lietuvą tik 3 – 4 kartus, todėl testamentas, kuriuo turtas paliktas atsakovei, nėra pagrįstas;
1.5. teismas nevertino trečiojo asmens E. I. (E. I.) paaiškinimų, kuris patvirtino, jog testatorei buvo sutrikusi atmintis, ji negalėjo savarankiškai valgyti, sirgo, nuvykusi pas notarą nesuprato, ką pasirašė, už komunalines ir kitas paslaugas mokėjo ieškovo motina, kuri ir rūpinosi testatore, o kai ieškovo motina negalėdavo pasirūpinti testatore, ja rūpinosi ieškovas.
Atsiliepimas
11. Atsakovė T. I. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:
1.6. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo teismo eksperto Konstantino Daškevičiaus ekspertizės išvadomis, kadangi jos prieštarauja kitoms dviems byloje atliktoms ekspertizėms bei byloje pateiktiems medicininiams dokumentams. Testatorei diagnozuotas lengvas pažinimo sutrikimas nėra pakankamas pagrindas testatorės neveiksnumui konstatuoti;
1.7. notarė, tvirtindama testamentą, nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų testatorės neveiksnumą ar negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės. Testatorė, sudarydama testamentą, orientavosi aplinkoje, kalbėjo, buvo dėmesinga, aiškiai ir suprantamai išreiškė savo valią;
1.8. ekspertizių aktuose argumentuotai nurodyta, kodėl testatorės susirgimai nelaikytini tokiais, kurie lemtų testatorės neveiksnumą. Aplinkybė, jog pakartotinės ekspertizės išvada sutapo su pirmosios ekspertizės išvada, nesudaro pagrindo spręsti apie ekspertų šališkumą;
1.9. pomirtines psichiatrijos ekspertizes Lietuvoje atlieka 25 ekspertai, iš kurių tik 2 yra privatūs ekspertai ir nedirba Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, todėl argumentas, jog toje pačioje tarnyboje dirbantys ekspertai yra šališki, nepagrįstas;
1.10. teismo eksperto Konstantino Daškevičiaus išvada nepagrįsta, nes jis nesivadovavo medicininiuose dokumentuose nurodyta diagnoze;
1.11. apelianto argumentai, jog atsakovė nesirūpino testatore yra paneigti pateiktais įrodymais. Pateiktos sutartys, sąskaitos, čekiai patvirtina, jog atsakovė rėmė testatorę finansiškai, dengė gydymo išlaidas, apgyvendinimo bei priežiūros išlaidas, taip pat padengė laidojimo išlaidas.
12. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 36 – ojo notarų biuras notarė Jolanta Dubinienė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius argumentus:
1.12. testatorė T. U. pati atvyko į notaro biurą, testamento tvirtinimo metu aiškiai ir sąmoningai išreiškė savo valią. Testamento turinys ir pasekmės išaiškinos testatorei. Testatorė suvokė savo veiksmus, konkrečiai ir sąmoningai suformavo norą, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), būtų paliekamas dukrai T. I.;
1.13. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateikė net kelias išvadas, kuriose nustatė, kad testatorė, sudarydama testamentą, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl testatorės veiksnumo, sudarant testamentą, kuriuo turtas paliktas testatorės vienai iš dukrų – atsakovei.
14. Byloje nustatyta, kad palikėja T. U. 2012 m. rugsėjo 26 d. sudarė oficialųjį testamentą, kuris patvirtintas notarine tvarka (b. l. 44). Testatorė buvo ieškovo R. M. (R. M.) senelė (jo motinos R. M. motina). Atsakovė T. I., kuriai sudarytu testamentu paliktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo palikėjos T. U. dukra (t. 1 b. l. 6 – 14). Palikėja T. U. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 15).
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad testatorė, prieš apgyvendinimą senelių namuose, gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė grįžusi į Lietuvą lankydavo, rūpindavosi testatore. Po to, kai testatorei 2014 m. gegužės 15 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl senatvės, atsakovė 2014 m. gegužės 19 d. su VšĮ „Sevilis“ sudarė apmokėjimo už paslaugas sutartį dėl savo motinos apgyvendinimo ir priežiūros, kuris kainuodavo 1 800 Lt per mėnesį (t. 1 b. l. 37 – 41).
16. Kilus ginčui dėl testatorės veiksnumo ir galėjimo suprasti savo veiksmus testamento sudarymo metu byloje buvo paskirta T. U. pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, siekiant nustatyti, ar testamento sudarymo metu 2012-09-26 testatorė galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertė išanalizavo testatorės T. U. medicininius dokumentus, apibendrino kitą pateiktą civilinės bylos medžiagą ir nustatė, kad T. U. 20 metų sirgo arterine hipertenzija, buvo diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija. 2011-02-01 psichiatro konsultacijos metu diagnozuotas organinis nuotaikos sutrikimas, demencijos reiškinių nestebėta. 2011-12-06 atliktas trumpas protinės būklės tyrimas konstatavo lengvą pažinimo sutrikimą (MMSE - 21 balas), ko nepakanka demencijos diagnozei nustatyti. Nustatyta mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija nebuvo pagrįsta instrumentiniais tyrimais. 2012-06-25 konsultacijos M. Marcinkevičiaus ligoninėje metu T. U. psichikos sutrikimai, demencijos reiškiniai neaprašyti. Nuo 2011-12-06 iki 2013-11-14 T. U. pas psichiatrą nesilankė.
17. Bylos duomenimis T. U. testamento surašymo metu (2012-09-26) pas notarę buvo viena, buvo sąmoninga, orientuota, dėmesinga, aiškiai ir suprantamai reiškė savo norus, testamentą pati pasirašė. Notarei nekilo abejonių dėl T. U. psichikos būklės testamento surašymo metu. Iš 2013-11-14 psichiatro įrašo matyti, kad ji pas psichiatrą atėjo viena, nors iš pradžių nesusigaudė dėl ko atėjo, neprisiminė gydytojų pavardžių, tačiau namuose gyveno viena, tvarkėsi pati, dėl aukšto kraujospūdžio vartojo vaistus, kuriuo nusipirkdavo be recepto. Pati nueidavo į parduotuvę, su taksi atvažiuodavo į polikliniką, buvo orientuota, gyveno savarankiškai, rūpinosi savimi.
18. Nuo 2014-01-28 blogėjant testatorės somatinei būklei, išryškėjus demencijos reiškiniams, 2014-05-15 nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. 2014-07-29 psichiatro konsultacijos metu nustatytas psichikos sutrikimas – kitas delyras (F05.8). Ekspertė padarė išvadą, kad testatorė T. U. testamento sudarymo metu (2012-09-26) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (t. 1 b. l. 150 – 152).
19. 2016-01-13 buvo paskirta pakartotinė pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė kitiems ekspertams užduodant tuos pačius klausimus. Teismo ekspertės Jolanta Zuzana Raščiauskaitė ir Vaiva Martinkienė apibendrinę medicininius dokumentus konstatavo, kad T. U. specialusis nuolatinės priežiūros poreikis buvo nustatytas pagal vyraujantį neurologinį susirgimą, o diagnozuotas psichikos sutrikimas – kortikalinė ir subkortikalinė kraujagyslinė demencija buvo lengvame pažinimo lygyje, kuris netrukdė T. U. orientuotis kasdieniniame gyvenime ir socialinėje aplinkoje, testatorė T. U. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (t. 1 b. l. 213 – 216).
20. 2017-06-30 paskirta dar viena pakartotinė pomirtinė testatorės psichiatrinė ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti VšĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnybos ekspertui dr. Konstantinui Daškevičiui. Ekspertas nustatė, kad testatorė T. U. 2012-09-26 testamento sudarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – mišria kortikine ir subkortikine kraujagysline demencija, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. 2 b. l. 44 – 52).
21. Apeliantas remiasi šios ekspertizės išvadomis, įrodinėdamas testatorės neveiksnumą testamento sudarymo momentu.
22. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.
23. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
24. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.
25. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
27. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Nagrinėjamu atveju, kilus abejonių dėl testatorės veiksnumo, buvo atliktos kelios ekspertizės: 1) 2015-05-19 paskirta ekspertizė ir 2016-01-13 paskirta pakartotinė pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai padarė išvadą, kad testatorė T. U. testamento sudarymo metu (2012-09-26) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (t. 1 b. l. 150-152, 121-216); 2) 2017-06-30 paskirta dar viena pakartotinė pomirtinė testatorės psichiatrinė ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti VšĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnybos ekspertui dr. Konstantinui Daškevičiui. Ekspertas nustatė, kad testatorė T. U. 2012-09-26 testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. 2 b. l. 44 – 52).
29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad eksperto Konstatntino Daškevičiaus pomirtinės testatorės teismo psichiatrinės ekspertizės išvada vertintina kritiškai, nes ji prieštarauja ekspertės Jolantos Didžiokienės ir ekspertų komisijos išvadai, kad testatorė T. U., gim. 1928-08-07, testamento sudarymo metu (2012-09-26) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (b. l. 13-216). Taip pat teismas nurodė, kad faktinės aplinkybės dėl atsakovės teiktos paramos, atitiko testatorės valią.
30. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pirma, atsakovės T. I. rūpestis testatore (testatorės turto priežiūra, prievolių, susijusių su šiuo turtu ir jo išsaugojimu, vykdymas, atsakovė 2014 m. gegužės 19 d. su VšĮ „Sevilis“ sudarė apmokėjimo už paslaugas sutartį dėl savo motinos apgyvendinimo ir priežiūros) galėjo suformuoti suvoktą norą perleisti turtą atsakovei. Antra, tiek atsakovė, tiek notarė patvirtino, kad testatorė T. U. galėjo bendrauti, suvokti aplinką, orientavosi aplinkoje, kalbėjo, buvo dėmesinga, aiškiai ir suprantamai išreiškė savo valią bei paaiškino, kodėl nori keisti savo anksčiau sudarytą testamentą į naują testamentą. Taigi valia dėl testamento buvo atitinkanti faktines aplinkybes dėl išreikšto noro palikti turtą atsakovei. Trečia, ekspertas K. Daškevičius savo išvadoje suabsoliutino aplinkybę, jog 2012-04-13 vizito pas gydytoją neurologą metu pažymėta, kad testatorę vargina galvos svaigimas, mėtymas į šonus, orientacijos, atminties susilpnėjimas, šlapimų ir išmatų nelaikymas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išvada, parengta ne nuosekliai vertinant būklę pagal psichiatro įrašus santykyje su neurologo, konsultavusio testatorę dėl kitų sveikatos sutrikimų, negali paneigti Ekspertų komisijos išvados, kad testatorė T. U. 2012-09-26 sudarydama testamentą galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (b. l. 13-216). Ekspertizę atlikusios Vilniaus 1 – ojo psichiatrijos skyriaus ekspertės Jolantos Didžiokienės išvados nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimo duomenimis.
31. T. U. sveikatos istorijoje yra duomenys, kad ji 2012 m. birželio 7 d. buvo konsultuota psichiatro, atliktas protinės būklės MINI tyrimas, kurio įvertinimas – 21 balas (lengvas pažinimo sutrikimas: Blessedo demencijos skalėje vidutinis pablogėjimas). Po keturių mėnesių nuo sveikatos patikrinimo buvo sudarytas ginčo testamentas. Kaip teisingai nurodyta sprendime, diagnozuotas psichikos sutrikimas – kortikalinė ir subkortikalinė kraujagyslinė demencija buvo lengvame pažinimo lygyje, kuris negalėjo sutrikdyti T. U. orientuotis kasdieniniame gyvenime ir socialinėje aplinkoje. Priešinga išvada reikštų be pakankamo teisėto pagrindo testatorės valios ribojimą spręsti dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo ir paneigtų šios subjektinės teisės esmę.
32. Pažymėtina, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas ir riboto asmens veiksnumo statuso įstatyminis įtvirtinimas, parodo teisinės valstybės siekį garantuoti esminę žmogaus teisę būti pripažintam teisinių santykių subjektu. Pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnį, neįgalieji visais atvejais turi būti laikomi teisės subjektais, jie turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, ir valstybė imasi atitinkamų priemonių, kad suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Kasacinis teismas, aiškindamas Konvenciją, nurodė, jog valstybė turi sudaryti ne tik sąlygas psichikos ligoniams ugdyti, padėti jiems įgyti darbo įgūdžių, persikvalifikuoti, prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįžti (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis), bet ir sąlygas tokiems asmenims įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012).
33. Taigi pati savaime diagnozė dėl ligos neveikia sandorio teisėtumo, ir nagrinėjamoje byloje šalims būtina įrodyti, kad T. U. teisėtas interesas disponuoti turtu, nepaisant jos psichinės ligos, atitiko valią dėl turto perleidimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti testatorės valios pasikeitimą dėl turto palikimo abiem dukroms. Atsakovė rėmė testatorę finansiškai, apmokėjo gydymo išlaidas, apgyvendinimo bei priežiūros išlaidas (1800 Lt per mėn.), kuo pasireiškė apelianto, kaip testatorės anūko, priežiūra, pagalba T. U. nenurodyta ir nepagrįsta įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).
34. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios priteisiamos iš apelianto (CPK 98 straipsnio 1 dalis), nes išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkto nuostatas. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,
nutarė:
apelianto R. M. (R. M.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. M. (R. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.