Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2017 m. kovo 12 d. apie 01.21 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, numatančius, kad "Sukdamas į kairę <...>, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai <...>", t.y. būdamas J. Jasinskio gatvės, Vilniuje antroje eismo juostoje, degant leidžiamam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą su V. Kudirkos ir Pamėnkalnio gatvėmis ir sukdamas į kairę į V. Kudirkos gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai Pamėnkalnio gatve važiuojančiam automobiliui Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., dėl ko su juo susidūrė. Dėl šio eismo įvykio nukentėjo automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis D. Š., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. K., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadintas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. 2017 m. kovo 12 d. apie 01.21 val., vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, degant leidžiamam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą ir sukdamas į kairę į nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., dėl ko su juo susidūrė. Dėl šio eismo įvykio nukentėjusiajam D. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajam A. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadintas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis V. B. ir jo gynėjas teismui pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduojant kaltinamojo motinai J. B..

BK 40 str. 2 d. išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. B. BK 40 str. 2 d. nurodytas formalias sąlygas atitinka, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Teismui pateikti duomenys, kad nusikalstama veika padarytą žalą iki paskutinio teismo posėdžio nukentėjusiems atlygino draudimo bendrovės. Be to, kaltinamasis yra dirbantis, remiantis Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), jis vykdo individualią veiklą. Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. B. yra neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro (b. l. 108-113), nustatyta, kad V. B. yra ne kartą baustas ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už šiurkščius – vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas lengvas girtumas. Šiuos pažeidimus jis padarė 2014-2015 metais. Daugiau už vairavimą apsvaigus kaltinamasis baustas nebuvo. V. B. ankstesni administraciniai baustumai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be abejonės, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Visgi svarstydamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą teismas įvertina nagrinėjamoje byloje padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdį. V. B. pažeidė KET 157 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Šis kelių eismo taisyklių pažeidimas nepriskirtinas prie šiurkščių. Kaip teismo posėdyje paaiškino kaltinamasis, jis prieš sankryžoje sukdamas į kairę pristabdė automobilį, tačiau buvo neatidus ir nepastebėjo pirmąja eismo juosta važiuojančios transporto priemonės, su kuria susidūrė. Nustatyta, kad eismo įvykio metu V. B. buvo blaivus, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų viršijęs lestiną greitį. Būtent padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo įvertinimas bei kaltinamojo asmenybės (jauno amžiaus, dirbantis, neteistas) vertinimas sudaro pagrindą teismui manyti, kad ateityje V. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kita baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teismo posėdyje apklausta J. B. paaiškino, kad sutinka laiduoti už V. B.. Ji yra kaltinamojo motina, sūnus gyvena kartu su ja. Dėl padaryto nusikaltimo labai išgyveno. Su sūnumi neturi vargo jis gerai elgiasi namuose, jos klauso ir padeda. Žino, kad sūnus baustas KET pažeidimus, buvo jaunas, neatsakingai elgėsi. Su juo dėl to diskutuoja, šnekasi, jų santykiai glaudūs. Ji pati transporto priemonės nevairuoja.

Teismas nustatė, kad J. B. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Laiduotojos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi. Laiduotoja taip pat nurodė, kad V. B. jos klauso, padeda, tarp jų yra glaudus ryšys. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojos charakteristika, jos bei kaltinamosios tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad J. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. B..

Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 str. numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamasis V. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą J. B.. Laidavimas taikytinas be užstato, kadangi J. B. dirba valytoja, jos gaunamos pajamos, remiantis pateiktais duomenimis, yra nedidelės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių

BK 67 str. 2 d. be kita ko numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

V. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimą. Praeityje, kaip minėta, kaltinamasis ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už pavojingus bei šiurkščius pažeidimus – vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio bei nustatyto greičio viršijimą. Esant tokioms aplinkybėms, V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise bei nustatytinas dviejų metų baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Teismo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas suteiks kaltinamajam galimybę suvokti šios specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių.

Be to, BK 40 str. numatytiems tikslams pasiekti kaltinamajam V. B. skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (564,9 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.). Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtintas naujas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis (50 eurų). Tačiau kadangi V. B. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, šis kaltinamojo padėtį sunkinantis teisės aktas atgal netaikomas, ir jam skirtinos įmokos dydis skaičiuotinas taikant iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusį bazinių bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur.

Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, kadangi per nedarbingumo laikotarpį negavo darbinių pajamų. Teismui pateikta eksperto išvada pagal kurią nukentėjusiajam priklauso kompensuoti 341,34 Eur negautų pajamų nedarbingumo laikotarpiu nuo 2017-03-14 iki 2017-05-26.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad ADB „Gjensidige“ turtinę žalą t.y. laikino nedarbingumo metu negautas pajamas 439.24 Eur (pagal ADB „Gjensidige paskaičiavimus) pilnai atlygino, todėl šioje dalyje ieškinio nukentėjusysis niekam nereiškia.

Taip pat D. Š. pareiškė reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo – 3500 Eur.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiojo D. Š. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, gydymosi trukmę, paties nukentėjusiojo ir jo atstovo teismo posėdyje išsakytus argumentus, kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad tiek kaltinamasis V. B., tiek civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė su civiliniame ieškinyje nurodytu neturtinės žalos dydžiu sutiko ir jo neginčijo, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam D. Š. turi būti atlyginta 3500 eurų neturtinės žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., draudimo bendrovė nukentėjusiajam trečiajam asmeniui maksimaliai neturtinei žalai atlyginti turi galimybę išmokėti ne didesnę nei 5000 EUR dydžio draudimo išmoką, nepriklausomai nuo to, kiek dėl vieno eismo įvykio nukentėjo asmenų.

Teismas nustatė, kad 2017 metų lapkričio mėnesio 17 d. ADB „Gjensidige“ į nukentėjusiojo D. Š. sąskaitą pervedė 2439,24 Eur. Iš jų 439,24 Eur negautoms pajamoms laikinojo nedarbingumo laikotarpiu atlyginti ir 2000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateikta 2017-12-13 banko Luminor sąskaitos operacijų ataskaita. Taip pat AB „Lietuvos draudimas“ atstovė teismui pateikė duomenis (2017-12-21 Pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 1824536/998367), kad nukentėjusiajam D. Š. išmokama 1500 Eur draudimo išmoka neturinei žalai atlyginti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo D. Š. civiliniame ieškinyje nurodyta reikalaujama 3500 eurų neturtinė žala jam yra atlyginta. Šią žalą jam atlygino draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ ir AB „Lietuvos Draudimas“.

Pažymėtina, kad 2017-12-18 raštu Nr. 04-12B- 125633 ADB „Gjensidige“ teismui pranešė, kad nukentėjusiajam D. Š. 2.439,24 Eur draudimo išmoka neturtinei ir turtinei žalai atlyginti, buvo išmokėta per klaidą, kadangi dėl 2017-03-12 įvykusio eismo įvykio yra įtariamas transporto priemonės Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kurio civilinė atsakomybė kelių eismo įvykio dieną buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“. Tuo tarpu, transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmuose, kurio civilinė atsakomybė drausta ADB „Gjensidige“, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Taip pat pranešė, kad ADB „Gjensidige“ regreso būdu reikalaus grąžinti iš 2017-03-12 eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovės (AB „Lietuvos draudimas), kurioje yra drausta civilinė atsakomybė, pagal draudimo sutartį AEC 5804737, nukentėjusiajam D. Š. išmokėtą 2.439,24 Eur draudimo išmoką neturtinei ir turtinei žalai atlyginti.

Vertindamas šiuos duomenis teismas pažymi, kad nukentėjusysis D. Š. teismo posėdyje patvirtino, jog jam ADB „Gjensidige“ sumokėtos išmokos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti negrąžino, o ADB „Gjensidige“ nurodė, kad šią sumą regreso būdu reikalaus grąžinti ne iš nukentėjusiojo, bet iš eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“. Taigi, tarp šių dviejų draudimo bendrovių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Akcentuotina ir tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusiajam D. Š. turi būti atlyginta 3500 eurų neturtinės žalos, su tokiu neturtinės žalos dydžiu teismo posėdyje sutiko ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo D. Š. civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė ir neturtinė žala iki šio nuosprendžio priėmimo jam yra atlyginta, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).

2018 m. gruodžio 13 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nukentėjusiojo D. Š. atstovas prašo priteisti nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo V. B. 600 eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apmokėti. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti teismas įvertina baudžiamosios bylos eigą, atsižvelgia į tai, kad nuketėjusiojo D. Š. atstovas dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, du iš šių posėdžių buvo atidėti dėl kaltinamojo kaltės, jam laiku nesusiradus advokato, pareiškė civilinį ieškinį, teikė teismui jį pagrindžiančius dokumentus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis 600 eurų yra proporcingas, todėl prašymas tenkintinas ir šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atlyginti iš kaltinamojo V. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

V. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį J. B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 str., paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 15 MGL (564,9 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesą dėl nukentėjusiojo D. Š. pareikšto civilinio ieškinio byloje nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo V. B. 600 eurų nukentėjusiajam D. Š. advokato paslaugoms apmokėti.

piniginė į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7, 8 d.).

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.