- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-111-651/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31132-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Antanas Lekstutis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Eduardo Maškevičiaus, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d., ir paskirta galutinė bausmė – 78 MGL (3900 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 870 eurų į valstybės biudžetą. Kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo N. (duomenys neskelbtini), išduoto 2019 m. spalio 24 d., VĮ „Regitra“) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti – paliktos nepakeistos. Nuosprendžiui įsiteisėjus A. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas VĮ „Regitra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. Š. nuteistas už transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, o būtent: už tai, kad 2021 m. rugsėjo 8 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį SMART, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam alkotesteriu nustatytas 2,83 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį – tenkinti G. Š. prašymą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Savo kaltę ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neigė patikėjęs netinkamu nepažįstamo asmens patarimu. Nors kaltę pripažįsta, tačiau apeliaciniu skundu prašo atnaujinti įrodymų tyrimą.
2.2. Be to, apeliantas nurodo, kad šiuo metu neturi darbo ir pajamų negauna, todėl paskirtos baudos neturi galimybės susimokėti.
2.3. Taip pat prašo tenkinti G. Š. prašymą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantas nurodo, kad savo elgesį vertina kritiškai, pasielgė neapgalvotai ir lengvabūdiškai. Jei būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pateisintų jam suteiktą pasitikėjimą. Prašyme G. Š. nurodo, kad yra neteista, administracinių nusižengimų nėra padariusi, dirba. Prie prašymo pridėtoje darbovietės charakteristikoje nurodoma, kad ji atsakingai atlieka savo darbą, yra rūpestinga, pasirengusi padėti, gerai sutaria su kolektyvu, be to, priima išsakytus pastebėjimus ir tobulina savo darbą.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistasis A. Š. nurodė, kad paskirta bauda yra labai didelė, labai gailisi dėl to, kas įvyko.
5. Teismo posėdyje nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas Antanas Lekstutis prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
6. Teismo posėdyje prokurorė Vilija Žukauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
8. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Be kita ko, teismai, spręsdami klausimą dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018).
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl kaltės pripažinimo padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimosi, kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, vertinimo yra nuosekli. Pagal kasacinio teismo praktiką, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis laikoma tokia situacija, kai asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014, 2K-511-693/2015, 2K-250-976/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).
10. Taigi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, svarbus yra kaltininko paaiškinimų turinio, parodymų ir pozicijos dėl kaltės nuoseklumo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vertinimas, taip pat tai, ar kaltininko elgesys, jo išreiškiamas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką leidžia spręsti, kad kaltininkas iš tikrųjų gailisi padaręs nusikaltimą, pripažindamas kaltę yra nuoširdus ir savo elgesį vertina neigiamai. Šiuo atveju nuteistasis A. Š. savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepripažino. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad, A. Š. įteikus pranešimą apie įtarimą, 2021 m. rugsėjo 16 d. įtariamojo apklausos metu dalyvaujant gynėjui advokatui R. J. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta visiškai (t. 1, b. l. 103). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. Š. parodė, kad, važiuodamas namo, nutarė užsukti į parduotuvę, kad nusipirktų maisto. Parduotuvės koridoriuje išsitraukė butelį degtinės ir koridoriuje išgėrė. Parduotuvėje sutiko kaimyną (duomenys neskelbtini), kuris sakė, kad gali jį parvežti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad savo kaltę ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neigė patikėjęs netinkamu nepažįstamo asmens patarimu. Kaip matyti, nuteistasis A. Š. savo kaltę pripažino tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kuriame parodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko. Toks prisipažinimas ir gailėjimasis neatitinka teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Apygardos teismo vertinimu, toks apeliaciniame skunde nurodomas prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas kaip pasirinkta gynybine pozicija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga, būtina asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti.
11. Sprendžiant klausimą, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į tai, ar asmens elgesys yra atsitiktinis, ar priešingai – asmuo linkęs nusikalsti, taip pat turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Minėta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra vertinamojo pobūdžio.
12. Bylos duomenimis, A. Š., būdamas neteistas, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. Š. 2017 metais baustas Švedijoje laisvės atėmimu už vairavimą neblaiviam, 2021 metais penkis kartus baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti nuteistojo asmenybę, leidžia teigti, kad A. Š. vis dėlto yra linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl jo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų. Minėta aplinkybė, kad A. Š. buvo baustas Švedijoje už vairavimą neblaiviam, leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio, ir dėl to darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad A. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.
13. Nagrinėjamu atveju už A. Š. laiduoti pareiškė norą duktė G. Š.. Teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas įvertina, kad tai teigiamai paveiks teisiamojo asmenybę, o šiuo atveju tokia aplinkybė abejotina. Nors laiduotoja G. Š. formaliai atitinka įstatymo numatytas sąlygas, t. y., ji yra neteista, administracinių nusižengimų nėra padariusi, dirba, darbovietės charakterizuojama kaip atsakinga, rūpestinga, pasirengusi padėti, tačiau, kaip matyti, ji neturėjo pakankamos įtakos nuteistajam, kad nebūtų daromi teisės aktų pažeidimai. Tai, kad A. Š. ir jo duktė G. Š. gyvena kartu, nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotoja G. Š. savo tėvui gali daryti realią teigiamą įtaką, kadangi ši aplinkybė nesulaikė A. Š. nuo nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad, perdavus A. Š.jo dukters G. Š. atsakomybei pagal laidavimą, ji jam turės tokią įtaką, kad jis daugiau nebenusikals.
14. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba kai asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų. Taigi įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
15. Apygardos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, todėl nėra pagrindo A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
16. Apeliantas teigia, kad šiuo metu neturi darbo ir pajamų negauna, todėl paskirtos baudos neturi galimybės susimokėti. A. Š. nurodyta aplinkybė, kad jo sunki finansinė padėtis, nėra išimtinė ir sudaranti pagrindą švelninti bausmę. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu A. Š. paskirta bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. Š. teisinę padėtį, švelninant jam skirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta. Apylinkės teismas skirdamas bausmę įvertino visas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekdamas BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai individualizavo ir A. Š. paskyrė teisingą ir proporcingą bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
17. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.