Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylos atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-78-971/2017 pagal ieškovės Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. M., K. K. B., M. N., L. A., trečiasis asmuo Telšių vaikų globos namai, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. 1. Apeliantės įsitikinimu, teismas klaidingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tai lėmė nepagrįstas išvadas dėl egzistuojančių pagrindų neterminuotai apriboti apeliantei motinos valdžią visiems jos vaikams bei kartu teismas netinkamai taikė CK 3.180 str.

10.2. Apeliantė neneigia, jog praeityje galbūt ne visuomet pavyzdingai ir tinkamai vykdė savo motinos pareigas nepilnamečiams vaikams. Tačiau pažymi, kad ji visuomet stengėsi rūpintis jais visais, visuomet stengėsi užtikrinti vaikams kuo palankesnes sąlygas augti ir vystytis pagal savo turtinę padėtį, socialinę brandą ir pačios tėvų jai įdiegtus įgūdžius. Apeliantė, suvokdama galimą grėsmę vaikų sveikatai, niekuomet jų nepalikdavo vienų, trumpam išvykdama iš namų visuomet pasirūpindavo jų priežiūra. Nė vieno savo vaiko atžvilgiu ji jokio smurto nėra naudojusi, alkoholiu apeliantė taip pat nepiktnaudžiauja. Todėl teismas nepagrįstai nustatė jos daromą žalą vaikų vystymuisi ar nesirūpinimą jais visais.

10.3. Teismas visiškai nekreipė dėmesio bei nevertino apeliantės asmenybę charakterizuojančių duomenų, taip pat artimo ryšio tarp jos ir vaikų, neatsižvelgė į pačių vaikų norus. Laikinai paėmus vaikus apeliantė iš karto susirado darbą, pakeitė gyvenamąjį būstą, tai patvirtina jos požiūrį į tinkamas bei skatintinas gyvenimo ir elgesio visuomenėje normas, taip pat pasirengimą toliau deramai priūrėti bei rūpintis savo vaikas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria terminuotai apribota apeliantės valdžia jos penkių vaikų atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

14. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad apeliantė vengia rūpintis savo penkiais nepilnamečiais vaikais; savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką bei nesukuria saugios vaikams aplinkos; nepakankamai ryžtingai sprendžia savo problemas dėl girtavimo; nesistengia susigrąžinti vaikų; piktnaudžiauja motinos valdžia, daro žalingą įtaką vaikams savo netinkamu elgesiu; nėra pagrindo konstatuoti, kad yra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, ir nutarė neterminuotai apriboti apeliantės, kaip motinos, valdžią penkių nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį (neterminuotai apribodamas motinos valdžią), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nepagrįstai nustatė jos daromą žalą vaikų vystymuisi ar nesirūpinimą jais visais. Apeliantė pripažįsta, kad praeityje galbūt ne visuomet pavyzdingai ir tinkamai vykdė savo motinos pareigas nepilnamečiams vaikams, tačiau pagal savo turtinę padėtį, socialinę brandą ir pačios tėvų jai įdiegtus įgūdžius, visada stengėsi rūpintis vaikais, užtikrinti jiems kuo palankesnes sąlygas augti ir vystytis. Apeliantė tvirtina, kad niekuomet jų nepalikdavo vienų, nė vieno savo vaiko atžvilgiu jokio smurto nėra naudojusi, alkoholiu apeliantė taip pat nepiktnaudžiauja.

18. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Iš bylos medžiagos spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė pripažino, kad ieškinyje nurodyti faktai yra teisingi. Byloje nustatyta, kad vaikai dėl jų nepriežiūros iš apeliantės buvo paimti ne kartą, tuomet A. M. susiimdavo, stengdavosi, tačiau vos tik vaikai būdavo grąžinami, ji toliau bendraudavo su netinkamais draugais, kurie girtaudavo jos namuose, netinkamai vesdavo gyvenimo būdą. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad nors VšĮ „Soneima“ pateiktoje 2015-06-08 išvadoje konstatuota, kad A. M. gali pasirūpinti savo mažamečiais vaikais, jei bus teikiama socialinio darbuotojo pagalba (1 t., b. l. 76–84), tačiau A. M. socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu ne kartą žadėjo keisti gyvenimo būdą, susigrąžinti vaikus į šeimą, rūpintis vaikais (1 t., b. l. 57, 68, 70, 74, 138), sugrąžinus vaikus atsakovės priežiūrai situacija nesikeisdavo, atsakovė išvadų nepadarydavo, gyvenimo būdo nekeisdavo, vaikai vėl laikinai būdavo apgyvendinami vaikų globos namuose. Apeliantė į bylą nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kad per visą laikinosios globos laikotarpį stengėsi ir dėjo pakankamas pastangas, kad jos šeimoje susidariusi situacija keistų į gerąją pusę. Byloje pateikti įrodymai patvirtina apeliantės netinkamą elgesį, pasireiškiantį girtavimu vaikų akivaizdoje, vaikų nepriežiūra, socialinių įgūdžių neturėjimu, negebėjimu tikslingai panaudoti gaunamas pajams. Jokių įrodymų, kad apeliantės elgesys gali pasikeisti, ji nepateikė. Priešingai, Telšių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktame Telšių socialinių paslaugų centro 2017 m. birželio 29 d. rašte Nr. V2-391 nurodoma, kad apeliantės gyvenimo būdas po vaikų paėmimo nesikeičia, naktimis tebevyksta baliai, lankosi pašaliniai asmenys, nemokami nuomos ir komunaliniai mokesčiai, yra susidariusi skola ir dėl to atjungti vanduo ir elektra, skirtas terminas išsikraustyti, šiuo metu apeliantė turi nedarbingumo pažymėjimą dėl kojos ir rankos traumos (2 t., 121–123 b. l.). Šios naujai pateiktos aplinkybės teisėjų kolegijai patvirtina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nepilnamečių vaikų grąžinimas į apeliantės susikurtas gyvenimo sąlygas neabejotinai neatitiktų vaikų interesų augti saugioje, darnioje, užtikrinančioje būtinas vaikams vystytis sąlygas šeimoje.

19. Apeliantė tvirtina, kad teismas nevertino artimo ryšio tarp jos ir vaikų, neatsižvelgė į pačių vaikų norus, ir pateikia Telšių naujamiesčio mokyklos jos prašymu paruoštą E. M. charakteristiką (2 t., 116 b. l.).

20. Iš tiesų apeliantės pateiktoje sūnaus charakteristikoje minimos aplinkybės, kurios iš esmės patvirtina atsakovės A. M. netinkamą vaikų priežiūrą, jų auklėjimo stoką. Bylos duomenys leidžia pripažinti, kad atsakovės ir jo sūnaus E. M. tarpusavio ryšys yra stipriausias, tačiau apeliantė šiuo aspektu grįsdama apeliacinį skundą, sąmoningai nutyli apie egzistuojančius santykius su kitais savo vaikais. Telšių vaikų globos namai 2016-10-20 rašte Nr. S-537 nurodė, kad „A. M. ir jos vaikų tarpusavio santykiai nelabai šilti. Motinos apsilankymai trumpi, trunkantys iki pusvalandžio. Mergaitėms atneša saldumynų, o vyresniesiems duoda pinigų. Ji nepamiršta pasitikslinti, ar pažymėtas jos apsilankymas, o į vaikus dažnai dėmesio nekreipia, kalba telefonu. Mama didesnį dėmesį skiria Emilijui, o jis labiausiai ir ilgisi mamos. Visiškai nesidomi savo naujagimiu: nemyluoja, nekalbina, nemaitina, nemigdo (1 t., 9 b. l.). Atsižvelgiant į tai, apeliantės nurodomos aplinkybės dėl vaikų lankymo globos namuose pastovumą, laikytinos nepakankamomis spręsti, jog apeliantei neterminuotai apriboti motinos valdžią nėra pagrindo.

21. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjęs teismas vertino teismo posėdžio metu psichologės pagalba išklausytų nepilnamečių vaikų E. M. ir E. B. nuomonę. Su vaikais bendravusi psichologė pastebėjo, kad vaikai jaučiasi nesaugūs, pilni nerimo, sunkiai adaptuojasi, yra emocijų, elgesio sutrikimų. Vaikai vengia kalbėti apie mamą, apie svečius namuose. Vaikai ne pirmą kartą patenka į vaikų globos namus, taip vaikai yra traumuojami, mama elgiasi prieš vaikų interesus.

22. Teismas vertina ir tai, kad šioje byloje vaikų išsakyta nuomonė neatitinka vaikų interesų ir poreikių į saugią, darnią, vaikų raidai reikalingą, priežiūrą, aplinką ir auklėjimą. Vaikai šiuo metu dėl savo amžiaus ir raidos ypatybių nėra pajėgūs suvokti mamos gyvenimo būdo, požiūrio į vaikų auklėjimą ir priežiūrą pasekmių jų pačių raidai, asmenybių vystymuisi. Iš tikrųjų tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

23. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai apie atsakovės įgyvendinamas motinos pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, yra deklaratyvūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju motinos valdžios apribojimo pagrindai yra svarūs ir pakankami.

24. Pabrėžtina, kad net ir neterminuotai apribojus tėvų valdžią išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Nors tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas, tačiau laikinas ar neterminuotas motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.