Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus, išnagrinėjo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinę bylą, perduotą nagrinėti pagal Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2021-0514 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių priteisimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkintinas.

6. Ieškovo, atsakovės paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) yra transporto priemonės MERCEDES-BENZ ACTROS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytoja (valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie transporto priemonę). Transporto priemonė, MERCEDES-BENZ ACTROS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 18 d. dalyvavo eismo įvykyje (duomenys neskelbtini), kuomet transporto priemone MERCEDES-BENZ ACTROS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala (duomenys neskelbtini) turtui. Iš to, kad nėra pateikta automobilio MERCEDES-BENZ ACTROS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės sutartis, atsakovė šios aplinkybės neginčija, teismas sprendžia, jog atsakovės valdoma transporto priemonė įvykio metu nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

7. Iš į bylą pateiktų (duomenys neskelbtini) bendrovės dokumentų: 2019 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) brokerių pranešimo matyti, kad bendrovės brokeriai (duomenys neskelbtini) biurui pateikė reikalavimą atlyginti žalą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos išorinės tvoros vartams, nukentėjusysis (duomenys neskelbtini), nurodytas kontaktinis asmuo dėl įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini), nurodyti jo tel. Nr. 2019 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas - R. P., pateikė liudijimą, kuriame užfiksuotą, kad jis matė, kaip įvyko eismo įvykis ir nurodė, kad 2019 m. balandžio 18 d. sunkvežimis su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įmonei (duomenys neskelbtini), norėdamas išvažiuoti iš teritorijos, atliko apsisukimo manevrą ir dešine priekabos dalimi kliudė pagrindinio įmonės įvažiavimo tvorą. Jis bandė sustabdyti transporto priemonės vairuotoją, transporto priemonės vairuotojas atsisakė pateikti dokumentus, nebuvo linkęs bendrauti, todėl jam pavyko padaryti transporto priemonės ir jos priekabos Nr. (duomenys neskelbtini) , bei apgadinto (duomenys neskelbtini) bendrovės turto fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad eismo įvykyje dalyvauja vienas automobilis, atsakovės valdyta transporto priemonė MERCEDES-BENZ ACTROS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2019 m. gegužės 21 d. R. P. liudijimas). Fotonuotraukose užfiksuotas priekabos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir tvoros apgadinimai. 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo atlikta eismo įvykio vietos apžiūra ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. surašytas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo apskaičiuota ir nurodyta (duomenys neskelbtini) bendrovės dėl eismo įvykio patirta žala – 1 100 Eur, bei 2019 m. rugpjūčio 28 d. klientui (duomenys neskelbtini) išrašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 57,95 Eur sumai už ekspertizės dėl eismo įvykio atlikimą. 2019 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) bendrovė sutiko su ekspertizės akte nurodyta 1 100 Eur materialinės žalos dydžiu ir tuo pagrindu buvo sudaryta taikos sutartis.

8. Žalos atlyginimo dydį patvirtina eksperto pateiktas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

9. 2019 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) automobilių draudikų biuras pareikalavo (duomenys neskelbtini) sumokėti 1 357,95 Eur sumą, kurią sudaro 1 100 Eur kompensacijos, 57,95 Eur išlaidos ir 200 Eur žalos administracinio mokestis (2019 m. spalio 15 d. reikalavimas dėl kompensacijos Nr. (duomenys neskelbtini)).

10. 2019 m. lapkričio 25 d. Lėšų pervedimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog ieškovas pervedė 1 357,95 Eur žalos atlyginimo, už eismo įvykio, kuriame dalyvavo transporto priemonė MERCEDES-BENZ ACTROS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) bendrovės turto sugadinimo.

11. Iš 2019 m. liepos 10 d., pranešimo matyti, jog ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas paaiškinti eismo įvykio aplinkybes.

12. Iš 2019 m. gruodžio 27 d., pretenzijos matyti, jog ieškovas kreipėsi į atsakovę reikalaudamas sumokėti 1 357,95 Eur sumą (2019 m. gruodžio 27 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Iš 2020 m. gegužės 26 d., pretenzijos matyti, jog ieškovas kreipėsi į atsakovę reikalaudamas sumokėti 1 357,95 Eur sumą (2020 m. gegužės 26 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Iš Italijos bendrovės brokerių 2019 m. gegužės 13 d. pranešimo matyti, kad atsakovė buvo informuota apie 2019 m. balandžio 18 d. eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir žalos administravimą, kartu su šiuo raštu buvo pateikti dokumentai su reikalavimu atlyginti žalą, nuotraukos iš įvykio vietos (2019 m. gegužės 13 d. 10.02 val. išsiųstas el. laiškas gavėjui (duomenys neskelbtini).

15. Iš 2019 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) automobilių draudikų biuro pranešimo matyti, kad atsakovės valdomą transporto priemonę vairavo nenustatytas asmuo, t. y. atsakovės valdyta transporto priemonė MERCEDES-BENZ ACTROS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), norėdama išvažiuoti iš teritorijos, atliko apsisukimo manevrą ir dešine priekabos dalimi kliudė pagrindinio įmonės įvažiavimo tvorą, dėl to atsakovės transporto priemone buvo padaryta žala (duomenys neskelbtini) bendrovės turtui.

16. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ginčija, kad jos valdyta transporto priemonė MERCEDES-BENZ ACTROS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 18 d. dalyvavo eismo įvykyje (duomenys neskelbtini), teigia, kad transporto priemonę vairavo nenustatytas asmuo, atsakovė dėl eismo įvykio nekalta, eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta, į įvykį nekviesta policija, todėl negalėjo būti atliekamas įvykio administravimas.

Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

18. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas turi teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

20. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vyko teismo procesas šioje byloje nėra. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nenustatytas asmuo, sukėlęs eismo įvykį (duomenys neskelbtini), tyrimas policijoje nebuvo atliekamas. Iš ieškovo pateikto 2019 m. gegužės 13 d. ir 2019 m. liepos 10 d. pranešimų matyti, kad atsakovė buvo informuota apie 2019 m. balandžio 18 d. eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir žalos administravimą. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog teismo proceso (duomenys neskelbtini) nebuvo, todėl atsakovės prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje.

21. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, įvyko (duomenys neskelbtini) – žaliosios kortelės sistemos valstybėje. Eismo įvykyje dalyvavo Lietuvos Respublikoje registruota ir atsakovei priklausanti transporto priemonė –MERCEDES-BENZ ACTROS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės – Italijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Vidaus nuostatais, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs žalos atlyginimą, pateikė reikalavimą transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (ieškovui). Ieškovas, vadovaudamasis Vidaus nuostatais, TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi, (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo reikalaujamą išmoką (1 357,95 Eur ) ir pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovei.

22. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, šalių poziciją ginčo klausimu, laiko nepagrįstais atsakovės argumentus dėl įrodymų nebuvimo byloje sprendžiant atsakovės kaltės ir atsakomybės klausimą byloje. Teismas sutinka su ieškovės pateiktais argumentais ir į bylą pateiktais duomenimis, kad byloje esantys rašytiniai duomenys pagrindžia tiek eismo įvykio aplinkybės, tiek padarytą žalą. Eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant atsakomybės ir nuostolių (žalos) atlyginimo klausimus taikoma (duomenys neskelbtini) teisė ir praktika. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – (duomenys neskelbtini) teisę, o Lietuvos draudikų biuras turi pateikti aiškius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, nurodyti, pagal kuriuos teisės aktus tokie veiksmai laikytini neteisėtais (eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklės, kt.), ir juos pateikti, taip pat pateikti eismo įvykio vietos valstybės tarnybų dokumentus, patvirtinančius pažeidimą (jei tokių esama), kitus su eismo įvykio fiksavimu susijusius duomenis (schemas, iš karto po eismo įvykio užfiksuotus eismo įvykio dalyvių liudijimus, kt.), dėl eismo įvykio padarytą žalą ir jos dydį pagrindžiančius dokumentus ir kt. – kitaip tariant, įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio. Kokius konkrečius dokumentus ar duomenis siekdamas savo atgręžtinio reikalavimo patenkinimo turi pateikti biuras, priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-687/2017). 29.

23. Atsakomybė už eismo įvykį, įvykusį 2019 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini), nustatyta remiantis eismo įvykio metu pateiktu rašytiniu liudininko paaiškinimu, nuotraukomis iš įvykio vietos, ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė tvirtina, kad ieškovė atsakovės kaltę nustatinėja vieninteliu ieškovės pateiktu į rodymu – liudytojo R. P. – (duomenys neskelbtini) bendrovės darbuotojo liudijimu ir šio liudytojo pateiktomis nuotraukomis iš įvykio vietos. Teigia, kad liudytojas paaiškinime nenurodė, kas vairavo transporto priemonę įvykio dieną – 2019 m. balandžio 18 d., o nuotraukose užfiksuota tik priekabos dalis, kuriose matyti ne transporto priemonės, o priekabos valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Šie atsakovės atsiliepimo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas atkreipia dėmesį ir šią aplinkybę pagrįstai rašytiniame paaiškinime akcentuoja ir ieškovas, kad atsakovė, neigdama savo atsakomybę dėl 2019 m. balandžio 18 d., (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, nepateikė šalies jurisdikcijoje pripažįstamų įrodymų, kurių pagrindu atsakomybė kiltų kitam eismo dalyviui, jų neginčijo.

24. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) žalų administravimo praktikoje pripažįstami atsakomybės įrodymai yra šie: eismo įvykio deklaracija, policijos pažyma, nepriklausomo (nesiejamo jokiais draugystės ryšiais) liudininko parodymai. Kiti įrodymai, t. y. nuotraukos, atskiri dalyvių paaiškinimai, vaizdo registratoriaus parodymai ir kt., (duomenys neskelbtini) Biuro taip pat pripažįstami kaip atskiri įrodymai, galintys paneigti nepriklausomo liudininko liudijimą.

25. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį (Biuro sumokėtų išmokų grąžinimas), o atsakovė ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovė, siekdama nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-393-313/2017). Atsakovei paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017). Taigi ieškovui pateikus įrodymus dėl (duomenys neskelbtini) teisės turinio, kurių pagrindu galima įvertinti atsakovės ar jos darbuotojo veiksmus, atsakovė, reikšdama savo atsikirtimus, gali, siekdama pagrįsti savo teiginius, teikti teismui ir įrodymus, jos nuomone, pagal (duomenys neskelbtini) teisę patvirtinančius kito dalyvavusio eismo įvykyje asmens atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-687/2017).

26. Tai, kad nebuvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, nebuvo kviesta policija įvykio metu, nepaneigia atsakovės kaltės. Byloje pateiktos apgadintos transporto priemonės su priekaba, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos, iš kurių matyti transporto priemonės išsidėstymas po eismo įvykio. Transporto priemonė MERCEDES-BENZ ACTROS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo po įvykio šalia bendrovės tvoros ir buvo gavusi smūgį (kontaktą) į galinę automobilio dalį. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) bendrovės darbuotojo R.P. paaiškinimas: „2019 m. balandžio 18 d. sunkvežimis su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įmonei (duomenys neskelbtini), norėdamas išvažiuoti iš teritorijos atliko apsisukimo manevrą ir dešine priekabos dalimi kliudė pagrindinio įmonės įvažiavimo tvorą. Bandė sustabdyti vairuotoją, nes norėjo paprašyti pateikti savo kontaktinius duomenis ir draudimo dokumentus, tačiau jis, nors ir suprato, ką padaręs, nelabai norėjo bendradarbiauti. Man pavyko padaryti nuotraukų, kurias pridedu“. Šis paaiškinimas buvo pateiktas ir (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui, vykdžiusiam žalos administravimo veiksmus dėl ginčo eismo įvykio. Ieškovas 2019 m. liepos 10 d. pranešimu ir 2019 m. gruodžio 27 d. bei 2020 m. gegužės 26 d. pretenzijomis prašė atsakovės, kad ši pateiktų savo paaiškinimus dėl minėto eismo įvykio, atsilieptu, ar sutinka sumokėti prašomą sumą, tačiau byloje nėra duomenų, kad koks nors paaiškinimas ar dokumentas, kai buvo atliekami žalos administravimo veiksmai, būtų pateikti.

27. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui pakankamus įrodymus dėl užsienio teisės turinio, kurių pagrindu būtų galima įvertinti, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir yra atsakinga dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, o atsakovė šių aplinkybių nenuginčijo, nepateikdama savo įrodymų dėl (duomenys neskelbtini) teisės turinio ir kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog dėl šio eismo įvykio galėjo būti kalta ne atsakovė, o kita transporto priemonė.

28. Pirmiausiai pažymėtina, kad kaip patvirtina bylos įrodymai, atsakovė tinkamai nebendradarbiavo su ieškovu, kai buvo atliekami žalos administravimo veiksmai. Ieškovas informavo atsakovę apie Italijoje vykstantį 2019 m. balandžio 18 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą – 2019 m. liepos 10 d. pranešimu buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad Biuras administruoja žalą dėl (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 18 d. įvykio, kuriame dalyvavo atsakovės valdyta nepadrausta transporto priemonė, prašyta pateikti paaiškinimus, pareikalauta žalos atlyginimo, t. y. jai buvo sudarytos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese, tiek teikti savo paaiškinimus, tačiau atsakovė į minėtą informaciją nereagavo, neteikė savo paaiškinimo, o šį paaiškinimą pateikė tik nagrinėjant ginčą teisme. Toks atsakovės elgesys vertinamas kaip atsakovės pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuo minėto pranešimo įteikimo dienos, atsakovė turėjo duomenų ir galėjo aktyviai domėtis bei dalyvauti žalos administravimo procese, tačiau to nepadarė. Duomenų, kad atsakovei būtų buvę kaip nors apribotos jos teisės dalyvauti vykusiame žalos administravimo procese, nagrinėjant bylą teisme, byloje nėra pateikta. Atsakovė, turėdama teisę, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių savo kaltę dėl eismo įvykio (CPK 178 straipsnis).

29. Vertinant eismo įvykio nuotraukas (pagal transporto priemonių išsidėstymą), teismas pritaria ieškovės išvadoms, jog labiausiai tikėtina, kad dėl kilusio eismo įvykio kalta yra atsakovės transporto priemonė MERCEDES-BENZ ACTROS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas norėdamas išvažiuoti iš teritorijos, atliko apsisukimo manevrą ir dešine priekabos dalimi kliudė pagrindinio įmonės įvažiavimo tvorą. Taigi pagrindinė kilusio eismo įvykio priežastimi tikėtinai laikytina nesilaikymas saugaus atstumo; prieš manevruojant, neįsitikinimas, kad apsisukant tai daryti yra saugu, nėra kliūties, kelio ruožas gerai matomas, todėl važiuojanti transporto priemonė pajudėjo ir atsitrenkė dešine priekabos dalimi į bendrovės tvorą bei ją apgadino, t. y. nesilaikymas kelių eismo taisyklių reikalavimų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė rėmėsi netinkamomis (duomenys neskelbtini) teisės aktų normomis. Atsakovės teiginiai, kad kitas asmuo kaltas dėl kilusio eismo įvykio, pagrįsti tik jos pačios paaiškinimais, kai tuo tarpu eismo įvykio versija patvirtina eismo įvykio nuotraukos, kuriose užfiksuota, jog atsakovės valdomas automobilis atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) bendrovės tvorą. Be to, kaip jau nustatyta, atsakovė, kai administruojama žalos byla (duomenys neskelbtini), elgėsi pasyviai, nebendradarbiavo su draudikų biurais, ignoravo ieškovo pranešimus dėl savalaikio rašytinio paaiškinimo pateikimo. Dėl to paneigiami atsakovės argumentai, jog ši neturėjo objektyvios galimybės gintis.

30. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, kad dėl ginčo eismo įvykio išimtinai kalta yra atsakovės valdyta transporto priemonė MERCEDES-BENZ ACTROS , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Byloje neįrodyta, kad dėl ginčo eismo įvykio galėjo būti kaltas kitos transporto priemonės vairuotojas.

31. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras, eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais.

32. Ieškovas pagrindė, kad išmoka (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui buvo išmokėta pagal Italijos teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykius, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims, privalomąjį draudimą. Ieškovas įrodė patirtos žalos dydį, tuo tarpu atsakovė nepaneigė nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų, o atsakovės deklaratyvūs argumentai nesudaro pagrindo mažinti ieškovo apskaičiuotos žalos dydžio, nes pati atsakovė tiek tuoj po įvykio, tiek vėliau sugadintos bendrovės turto neapžiūrėjo, nebendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) bendrove dėl žalos atlyginimo ir procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatytas realus žalos atsiradimo dydis, nesinaudojo (CPK 178, 185 straipsniai).

33. Teismas, įvertinęs atsakovės atsiliepimo ir rašytinio paaiškinimo argumentus, kad ieškovė nepagrįstai įrodymu prašo pripažinti ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), neturi pagrindo jiems pritarti. Priešingai nei įrodinėja atsakovė, teismas pripažįsta aktą pagrįstu įrodymu, sprendžiant byloje klausimą dėl Italijos bendrovės turtui padarytos turtinės žalos dydžio nustatymo (CPK 216 straipsnio prasme). Ekspertizės akte pateikti apibendrinti duomenys iš apžiūrėtos įvykio vietos, nustatyta kur ir kokiam konkrečiai turtui padaryta turtinė žalą, įvertinta kokio dydžio nuostoliai bendrovei padaryti atsakovės neteisėtais veiksmais.

34. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, vertinant šalių argumentus išdėstytus procesiniuose dokumentuose bei pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui 1 357,95 sumą ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi.

35. Esant šioms aplinkybėms ieškinių reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 357,95 Eur sumą tenkinamas visiškai.

36. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią privalo sumokėti už praleistą terminą. Ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo – tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos.

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas yra sumokėjęs už ieškinį 31 Eur žyminį mokestį (2021 m. gegužės 27 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 157 Eur už vertimą (2021 m. gegužės 19 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

38. Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2014-09-23 pakeitimo įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ieškovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas, banko kodas 70440, naudai 1 357,95 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 95 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 357,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 0 ct) žyminio mokesčio, 157 Eur (vieno šimtą penkiasdešimt septynių eurų 00 centų) išlaidų už vertimus ieškovui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.