Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. M. skundą suinteresuotiems asmenims: antstolei R. V., Lindorff Oy filialui, nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“ dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė R. V. 2015-12-14 patvarkymu atsisakė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad pateiktas skundas yra teisiškai nepagrįstas, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro jokio pagrindo sustabdyti ar panaikinti patvarkymą Nr. S-15016134 dėl skolos išieškojimo. Atkreipė dėmesį, jog nukreipdama skolos išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir pateikdama patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“, nepažeidė nustatytos priverstinio vykdymo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolės R. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0074/15/27937, užvesta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-07 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-9328-793/2015 dėl 754,92 Eur skolos, 188,83 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 943,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lindorff Oy filialui. Vykdomosios bylos duomenimis antstolė 2015-10-01 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-15014385 (v. b. l. 3) ir išsiuntė procesinius dokumentus skolininko paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Šios faktinės aplinkybės pagrindu R. V. raginimą įvykdyti sprendimą įteikė tinkamai, t. y. viešu skelbimo būdu (internetinėje svetainėje) (v. b. l. 15). Rašytiniai duomenys, pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, patvirtina, kad R. M. dirbo nevyriausybinėje organizacijoje „Iustitia est fundamentum“ (v. b. l. 13). Nustačiusi tai, antstolė 2015-11-03 patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-15016134, reikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 16).

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 651 straipsnyje nurodyta, kad antstolis gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to paties straipsnio 2 dalyje nurodytą, ką konkrečiai antstolis turi patikrinti prieš priimant vykdomąjį dokumentą. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Kaip žinia, antstolis jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą. Svarbu paminėti, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas apleliuoja į antstolės priimtą patvarkymą Nr. S-15016134, darytina išvada, kad R. M. nesutinka su patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pagal Civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėtame straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Kasacinis teismo praktikoje išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Šiuo atveju darytina išvada, kad pareiškėjas savo skundu apeliuoja į visą vykdymo proceso neteisėtumą, nes jis užvestas neteisėto sprendimo už akių pagrindu. Teismas pabrėžia, kad minėtas teismo sprendimas nėra nuginčytas, todėl teismo sprendimas ir vykdomasis raštas Nr. e2-9328-793/2015 yra privalomi asmenims, dalyvaujantiems teisiniuose santykiuose (Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis).

Iš pateiktų rašytinių įrodymų vykdomojoje byloje nustatyta, kad praėjus raginime nurodytam terminui, antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Civilinio kodekso 733 straipsnyje numatyta išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų tvarka. Vykdomosios bylos duomenimis nenustatyti veiksmai, kuriais antstolė būtų pažeidusi skolininko interesus ir patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-15016134 pažeidusi R. M. teises.

Pareiškėjas 2015-12-07 skunde nurodė, kad visą darbo užmokestį panaudoja būtiniesiems poreikiams tenkinti bei įrankiams profesiniam darbui bei priemonių mokymuisi įsigijimui. Pabrėžtina, kad byloje nepateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų šiuos pareiškėjo argumentus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad R. V. atliko veiksmus ne pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ yra ne pelno siekianti organizacija, veikianti visuomeninio intereso labui, todėl išskaičiuoti lėšas iš jos darbuotojų yra negalimas. Teismas su tokia pozicija nesutinka ir pabrėžia, kad Civilinio proceso kodeksas įteisina tiek išieškojimą iš darbo užmokesčio, tiek išieškojimą iš jam prilyginamų lėšų (Civilinio proceso kodekso 733 straipsnis, 736 straipsnis, 737 straipsnis). Teismas pažymi, kad pajamos, gaunamos iš nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nepatenka į Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje numatytas išimtis, todėl išieškojimas iš darbo užmokesčio, kurį gauna R. M. yra galimas.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju antstolės veiksmai – 2015-11-03 priimtas patvarkymas Nr. S – 15016134 dėl skolos išieškojimo - atitinka Civilinio proceso kodekso 733 straipsnyje įtvirtintą tvarką. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei nenustačius pareiškėjo nurodomų jo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjo skundo tenkinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. M. skundą atmesti.

Grąžinti antstolei R. V. vykdomąją bylą Nr. 0074/15/27937.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.