Kauno apygardos teismo nutartis

2026-03-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-116-993/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-10
Bylos Nr.
eAN2-116-993/2026
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00154-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Pareiškėjas
L. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-116-993/2026Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00154-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. sausio 16 d. nutarties, kuria L. R. skundas netenkintas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato tyrėjo Andriaus Remeikio (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. L. R. kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir pareiškime nurodė, kad stacionari vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kaip 2024 m. gegužės 27 d., 20:53:47 val., A. K. nuo savavališkai įrengto iš atliekų suręsto tilto šlapinasi į (duomenys neskelbtini) ežerą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimu nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, A. K. veiksmuose nesant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

3. L. R., nesutikdamas su Institucijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimu, pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2026 m. sausio 16 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, konstatuojant, kad A. K. viešos tvarkos nepažeidė.

Šalies argumentai

4. L. R., nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šią nutartį panaikinti, taip pat panaikinti Institucijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir grąžinti medžiagą pakartotiniam nagrinėjimui (papildomam tyrimui), įpareigojant įvertinti visus pateiktus priedus ir įrodymų visumą; atkurti jo nukentėjusiojo statusą ir užtikrinti procesines teises; nurodyti atlikti patikrinimo veiksmus, būtinus abejonėms pašalinti, įskaitant vaizdo įrašo analizę (kadrų peržiūrą, priartinimą), įvertinant kūno padėtį, veikos atlikimo vietą (tilto kraštą) ir veikos kryptį; objektyviai patikrinti „plastikinės talpos“ versiją – pateikti talpą, jos parametrus ir paaiškinti naudojimo būdą; atlikti vietos apžiūrą (tilto plotis, kraštas, atstumas iki vandens). Savo skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Pridėti dokumentai, reikšmingi veikos pavojingumo, sistemingumo ir jo patirtos neturtinės žalos klausimams (pvz. medžiaga apie pasikartojančius epizodus ir privataus vandens telkinio įžuvinimo apskaitos dokumentai). Nutartyje šių priedų turinys ir jų reikšmė nėra aptarti. Formalus teiginys, kad policija tyrimą atliko išsamiai, nepakeičia pareigos motyvuotai atsakyti į esminius pareiškėjo argumentus, įvertinti pateiktus įrodymus visumoje.

4.2. Nepagrįstai susiaurintas ANK 481 straipsnio 1 dalies taikymas, neįvertintas nepadorus elgesys viešoje vietoje. Teismas ir institucija pripažino, kad vaizdo medžiagoje matomas šlapinimosi faktas, o A. K. šlapinimosi fakto neneigė. Net jeigu teismas laikė neįrodytu konkretų elementą „į vandens telkinį“, tai nepanaikina pareigos įvertinti, ar pati veika – šlapinimasis ant tilto (vietoje, į kurią realiai patenka kiti asmenys) – savo pobūdžiu nėra nepadorus elgesys, pažeidžiantis viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismas šio vertinimo neatliko, nors nurodė, kad būtina atsižvelgti į veikos pobūdį, vietos specifiką, intensyvumą ir padarinius. Akivaizdžiai matoma, kad šlapinamasi ant tilto krašto, tai paneigia sprendimo išvadą, kad nebuvo pažeista viešoji tvarka. Vaizdo medžiagoje matyti, kad asmuo stovi ant tilto ir šlapinimosi veiksmas atliekamas būtent prie tilto krašto. Tai yra esminė faktinė aplinkybė, kurią teismas turėjo įvertinti. Net hipotetiškai priėmus „talpos“ versiją, pats veiksmas – viešumoje ant tilto išlieka nepadorus ir socialiai netoleruotinas, todėl turi būti vertinamas ANK 481 kontekste. Išvada, kad tokiais veiksmais viešosios tvarkos nepažeidė, nėra pakankamai motyvuota.

4.3. A. K. paaiškinimas, kad jis šlapinosi į ant tilto padėtą plastikinę talpą yra deklaratyvus. Talpa nebuvo pateikta kaip daiktinis įrodymas, jos buvimas neužfiksuotas vaizdo įraše, nėra jokių objektyvių duomenų apie talpos dydį, formą ir naudojimo būdą. Jei tokia versija laikoma reikšminga, ją teikiantis asmuo privalo bent minimaliai pagrįsti. Negalima reikalauti, kad pareiškėjas paneigtų hipotetinį daiktą, kurio egzistavimas net neįrodytas. Kūno padėtis ir šlapinimosi krypties kampas daro „talpos“ versiją fiziškai menkai tikėtiną. Būtinas objektyvus patikrinimas. Pagal vaizdo medžiagoje matomą kūno padėtį (atsistojimas ant tilto prie krašto, liemens orientacija į ežero pusę) šlapinimosi kryptis natūraliai formuojasi į išorę – į ežero pusę. Kokio dydžio ir kokio aukščio talpa turėtų būti, kad realiai pagautų srovę tokioje padėtyje, nebuvo ištirta ir patikrinta. Abejonės, atsiradusios dėl neatliktų tyrimo veiksmų (nepareikalauta talpos, neatlikta vietos apžiūra, neįvertinta veiksmo kryptis), negali būti automatiškai aiškinamos pažeidėjo naudai.

4.4. Nukentėjusiojo statusas panaikintas prieštaringai, teismas nepasisakė dėl nutarimų prieštaringumo. 2025 m. spalio 29 d. nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nurodant, kad surinkta pakankamai duomenų pagrįstai manyti, jog patyrė neturtinę žalą. 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimu statusas panaikintas, teigiant, kad emocinio diskomforto argumentai nepagrįsti. Tačiau žala (ypač neturtinė) gali atsirasti ir sužinojus apie veiką, ypač kai ji susijusi su privačia nuosavybe ir jos tarša. Teismas neatskleidė, kodėl buvę pakankami duomenys, vėliau tapo visiškai nepagrįsti.

4.5. Nukentėjusiojo statuso ir neturtinės žalos pripažinimas nėra siejamas su pareiškėjo pareiga fiziškai būti įvykio vietoje ar stebėti pažeidimus realiuoju laiku. Priešingai, būtent tam ir įrengiamos vaizdo stebėjimo priemonės - fiksuoti pažeidimus objektyviai, kai savininkas (ar teisėtas valdytojas) turi kitų pareigų ir negali nuolat būti vietoje. Pareiškėjas neprivalo „budėti“ prie ežero ar tilto, kad jo teisės būtų ginamos, ir vien tai, kad apie veiką sužinoma per vaizdo įrašą (vėliau), nepanaikina nei pažeidimo fakto, nei teisėtų interesų pažeidimo, nei neturtinės žalos realumo. Todėl argumentas, jog pareiškėjas nebuvo įvykio vietoje, negali būti naudojamas kaip pagrindas paneigti nukentėjusiojo statusą ar neturtinę žalą.

Atsiliepimas

5. Institucija pateikė atsiliepimą į L. R. apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

5.1. Tarp A. K. ir L. R. susiklostę konfliktiški santykiai, nesuprantami L. R. veiksmai, kokiu tikslu vaizdo įrašai yra saugomi tokį ilgą laiko tarpą ir yra peržiūrimi praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo galimo įvykio datos. Galimas administracinis nusižengimas nebuvo tiesiogiai tuo metu realiu laiku matomas ir nebuvo iš karto kylančios pasekmės dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymis yra jo padarymo vieta, t. y. viešoji vieta ir tikslas, t. y. siekis straipsnio dispozicijoje išvardintais veiksmais pažeisti viešąją tvarką, o ne tokių padarinių nustatymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina įrodyti, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėtų taip veikti. Bylos duomenimis, A. K. nurodytu laiku turėjo (duomenys neskelbtini) susijusių ligų, pateiktose nuotraukose nėra matoma pašalinių žmonių, pats A. K. stovi ant tiltelio, kuris iš abiejų pusių apaugęs švendrėmis, pašalinių asmenų aplink nematyti, taip pat byloje nenustatyta A. K. tyčia, siekis pažeisti viešąją tvarką, be to paminėtina, kad jis yra bendrasavininkis (duomenys neskelbtini) ežero su L. R.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo L. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su atliktu įrodymų ir aplinkybių vertinimu bei jų pagrindu padaryta išvada, kad A. K. veiksmuose nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių ir prašo grąžinti bylos medžiagą pakartotiniam nagrinėjimui (papildomam tyrimui).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog A. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutarta nutraukti pagrįstai. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir išvadomis bei naikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais subjektyviais vertinimais apie analizuojamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.

8. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio nusižengimo sudėtis yra materialioji, nes yra būtina nustatyti padarinius, t. y. kad pirmiau nurodytais veiksmais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Pareiškėjas 2025 m. spalio 25 d. kreipėsi į teisėsaugos institucijas pranešdamas, kad stacionari kamera užfiksavo, kaip 2024 m. gegužės 27 d. 20:53:47 A. K. nuo tilto šlapinasi į (duomenys neskelbtini) ežerą.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020, 2AT-81-594/2022).

10. Administracinio nusižengimo byloje pateiktas vaizdo įrašas, nuotrauka bei paties administracinėn atsakomybėn siekiamo patraukti asmens A. K. paaiškinimai patvirtina, kad užfiksuota, kaip A. K. stovėdamas ant liepto šlapinasi. Tačiau analizuojamu atveju svarbu tai, kad nei iš vaizdo įrašo, nei nuotraukos, negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, jog A. K. sąmoningai ir piktybiškai atlieka šlapinimosi į vandens telkinį veiksmą, tokiu būdu siekdamas pažeisti viešąją tvarką. Tiek Institucija, tiek pats A. K. nurodo, kad A. K. yra vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) ežero, bendrasavininkas. A. K. užfiksuotas atliekantis aptartus veiksmus stovėdamas ant šiame ežere esančio liepto. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pati vieta yra gan nuošali, apaugusi švendrais, aplinkui nematyti kitų namų, automobilių ar asmenų. Taip pat bylos duomenys (medicininiai dokumentai) patvirtina apie A. K. sveikatos problemas, susijusias su (duomenys neskelbtini) ir pan. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad A. K. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

11. Skundo autoriaus teigimu neįvertinta, kad A. K. šio veiksmo atlikimo metu stovi būtent ant liepto krašto, o jo kūno padėtis, šlapimo krypties kampas daro mažai tikėtiną versiją apie talpos šlapimui buvimą. Apygardos teismas, įvertinęs vaizdinę medžiagą, daro išvadą, kad liepto krašto tiksliai nematyti, vieta yra apaugusi švendrais, dėl ko taip pat nematyti ir kur tiksliai ant liepto stovi asmuo, ar šlapinasi į vandenį, kaip teigia pareiškėjas, ar į plastikinę talpą, kaip nurodo A. K. Pažymima, kad tokiu atveju vadovaujamasi principu in dubio pro reo visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu. Nuo analizuojamų veiksmų praėjus vieneriems metams ir beveik dešimčiai mėnesių reikalauti daiktinių įrodymų, o būtent talpos, į kurią nurodo šlapinęsis A. K., nustatinėti skunde nurodytas aplinkybes dėl vietos apžiūros, šlapinimosi krypties, minėtos talpos dydžio, formos, naudojimo būdo ir pan., kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra objektyvaus pagrindo. Be to, šie duomenys nepatvirtintų, kad A. K. veikė tyčia, siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

12. Taigi analizuojamu atveju apygardos teismas įvertina tai, kad aptariami A. K. veiksmai nebuvo atlikti tiesiogiai realiu laiku matant pašaliniams asmenims ir nebuvo iš karto kylančių padarinių. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymis yra jo padarymo vieta, t. y. viešoji vieta ir tikslas, t. y. siekis straipsnio dispozicijoje išvardintais veiksmais pažeisti viešąją tvarką, o ne tokių padarinių galimas vėlesnis nustatymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina įrodyti, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėtų taip veikti, kas nagrinėjamu atveju nepasitvirtino, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu.

13. Įvertinus aptartus duomenis, bei tai, kad aptariami A. K. veiksmai užfiksuoti pareiškėjo stacionaria vaizdo kamera, nėra jokių duomenų, kad A. K. veiksmai (šlapinimasis stovint ant liepto) atlikti betarpiškai stebint pašaliniams asmenims ir pastarasis tai suprato, bei demonstratyviai nekreipė į tai dėmesio, todėl pagrįstai A. K. veiksmuose nenustatyta tyčia pažeisti viešąją tvarką, žmonių rimtį, ir jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

14. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad nepagrįstai buvo susiaurintas ANK 481 straipsnio 1 dalies taikymas neįvertinant asmens nepadoraus elgesio viešoje vietoje. Nors apygardos teismas pritaria, kad toks elgesys yra netoleruotinas, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, kaip minėta nesant visų nusižengimo sudėties požymių. Šiuo atveju nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių, teisingai ir pagrįstai pareiškėjui suteiktas nukentėjusiojo statusas Institucijos nutarimu buvo panaikintas. Pažymima, kad nenustačius administracinio nusižengimo vertinti pareiškėjo nurodomus duomenis apie pasikartojančius epizodus, patirtą neturtinę žalą taip pat nėra jokio pagrindo.

15. Apibendrindamas aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Žemesnės instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą ir L. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Indrė Averkienė