- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- I-1562-95/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03146-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. (Z. K.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl įpareigojimo išduoti tarnybinės uniformos dalis ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Z. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-13), kreipėsi į teismą prašydamas:
1) įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, atitinkamai: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę striukę (neišduota 2010 m.), 1 švarką (neišduotas 2009 m.); 1 kelnes (neišduotos 2006 m.); 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2003 m.); 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2003, 2005 m.); 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.); 1 šaliką (neišduotas 2006 m.); 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.); 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.); 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.);
2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą 930,31 Lt, t. y. už 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 7 vasarines kepures (neišduotas 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2011 m.); 1 žieminę kepurę (neišduotą 2008 m.), 1 vasarinę striukę (neišduotą 2008 m.); 2 švarkus (neišduotus 2010 ir 2011 m.); 1 kelnes (neišduotas 2009 m.); 2 pusvilnonius megztinius (neišduotus 2004 ir 2008 m.); 7 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2006, 2009 m., po vienerius neišduota 2003, 2008 ir 2011 m.); 3 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (vieneri neišduoti 2006 m., dveji neišduoti 2010 m.); 7 kaklaraiščius (neišduotus 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2011 m.); 1 šaliką (neišduota 2010 m.); 7 poras batelių (neišduotų 2003, 2004, 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.), 3 poras žieminių batų (neišduotų 2005, 2007, 2011 m.); 3 poras demisezoninių batų (neišduota 2005, 2007, 2011 m.); 2 poras odinių pirštinių (neišduotų 2003 ir 2007 m.); 1 kelnių odinį diržą (neišduota 2003 m.).
Prašyme nurodė, kad 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu jam nebuvo išduotos pagal teisės aktus priklausančios išduoti tarnybinės uniformos dalys. Dėl to su raštišku prašymu dėl šių tarnybinės uniformos dalių išdavimo arba, nesant tokios galimybės, piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėjimo, kreipėsi į atsakovą. Tačiau Lukiškių TI-K tarnybinės uniformos jam neišdavė, o pateikė pažymą apie laiku neišduotų tarnybinių uniformų dalis ir kiekvienos jų ekonominę vertę. Anot pareiškėjo, įstaigai pirmiausia kyla pareiga, pasibaigus tarnybinės uniformos ir/arba jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ir/arba atitinkamas jos dalis. Pažymėjo, kad tarnybinių uniformų išdavimo tvarka ir normos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“. Nurodo, kad tuo pačiu įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1 punkte numatyta, kad „Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos <...> bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių <...> jaunesniesiems pareigūnams, pareigūnams, vyresniesiems ir vyriausiesiems pareigūnams <...>, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas“.
Pažymėjo, kad rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui nebuvo pateikęs. Tačiau nurodo, kad nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys (vietoje nusidėvėjusių), nei išmokėta piniginė kompensacija. Todėl daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu atsakovo pareiga aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta. Pažymėjo, kad ši pareiga nebuvo įvykdyta ir po raštiško kreipimosi. Mano, kad atsakovas neįvykdė iš Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 str. kylančios savo pareigos nė vienu iš teisės aktuose numatytų galimų būdų: nei išduodant naujas tarnybinės uniformos dalis, nei už neišduotas tarnybinės uniformos dalis mokant piniginę kompensaciją. Teigia, kad finansinių lėšų trūkumas nėra ir negali būti laikomas teisėta priežastimi, pateisinančia atsakovo neveikimą ir naikinančia jo pareigą teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti jį atitinkamomis tarnybinių uniformų dalimis. Tvirtino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog tarnybinės uniformos išdavimas yra pareigūnams nustatyta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės teisinės galios teisės aktais. Teigia, kad tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, tiek Statute yra įtvirtintas imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Šiuo imperatyvu nustatyta teisė, pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, gali būti įgyvendinta trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2695/2012). Taigi mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėtų būti įpareigotas išduoti po vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu. Kadangi normos nustato, kad vienu metu pareigūnams turi būti išduodami dveji marškiniai trumpomis rankovėmis bei dveji marškiniai ilgomis rankovėmis, šių tarnybinių uniformos dalių turėtų būti išduodama atitinkamai po dvi.
Nurodo, kad pareiškėjas įgijo teisę į 30 proc. atitinkamų neišduotų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio kompensaciją, kuri turėtų būti priteista kaip žalos atlyginimas.
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus, prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo Z. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 29-31) nurodė, kad 2003-2011 m. pareiškėjas nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kuriuo pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to 2012-03-15 pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų, prašė pateikti pažymą, nurodant, kokių jo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jai priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą). Taip pat, prašė išduoti uniformų dalis už minėtus laikotarpius, kurios pasibaigus nešiojimo terminams nebuvo laiku išduotos, o nesant galimybės tai padaryti, paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtu laikotarpiu jai neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Lukiškių TI-K, atsakydamas į prašymą, atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos nurodė, kad Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašyme. Pažymėjo, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokoma įstaigos iniciatyva, nėra.
Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. sausio mėn. pareigūnui buvo išduota 1 porą batelių, 2012 m. kovo mėn. – 1 vasarinė striukė, 1 marškiniai ilgomis rankovėmis, 2012 m. rugsėjo mėn. – 1 kelnių odinis diržas, 1 odinis diržas su dėklais.
Pažymi, kad teismui nusprendus patenkinti pareiškėjo reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad Z. K. prašo priteisti žalą, t. y. už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d., o skundas parašytas teismui 2012 m. gruodžio 5 d., prašo teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. nuostatomis, pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.
Į teismo posėdį atsakovų atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui 2012-03-15 pateikė prašymą pateikti pažymą, kokių pareiškėjo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis ir kiekvienos šių dalių kainą. Be kita ko prašė apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtą laikotarpį jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis) (b. l. 40-41). Lukiškių TI-K 2012-04-12 rašte Nr. 22-751 nurodė, kad pagal tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, piniginė kompensacija už tarnybinę uniformą gali būti mokama tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį (b. l. 14, 34). Kartu su šiuo raštu pateikė Pažymą apie tarnybinės uniformos išdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. - 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu (b. l. 15, 35).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtintas Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas), Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka) ir kiti su šiuo ginču susiję teisės aktai.
Statuto 18 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o pagal 3 d., tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
Tvarkos 1 p. reglamentuojama, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 p. nustatyta, kad pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. R. T. 3 p., Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Vadovaujantis šiuo žiniaraščiu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija.
Taigi nurodytų teisės normų sisteminė analizė teismui suponuoja išvadą, kad pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Tačiau piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išmokėjimo klausimas sprendžiamas tik esant pareigūno prašymui. Teismas pastebi, kad pareiškėjas tiek prašyme teismui, tiek jo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad į atsakovą su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo vietoje neišduotų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių nesikreipė.
Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 18 str. nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos ( 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y., ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (2012-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2695/2012; 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2567/2012).
Šios teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus.
Bylos medžiaga patvirtina, kad nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui tam tikrų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau naujos tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos. Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjui nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos.
Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovas neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, todėl įpareigotinas nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs. Vertinant reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pagrįstumą, konstatuotina ir tai, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose numatytas daugiau kaip vieno atskiros dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį (LVAT 2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2695/2012). Iš pareiškėjo reikalavimo matyti, kad reikalavime įpareigoti išduoti tarnybinės uniformos dalis nėra viršijama tarnybinės uniformos komplekto sudėtis, todėl ir tuo aspektu šis reikalavimas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Pareiškėjas reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis grindžia tuo, kad vietoje neišduotos tarnybinės uniformos tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą.
Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246-6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal Civilinio kodekso 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių..
Pagal Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d., jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas gali priimti tik tada, kai yra žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Taip pat pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Tokiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3379/2011).
Bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teismas pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų išaiškinimais, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad atsižvelgus į pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus ir į minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo savalaikis uniformos dalių neišdavimas, atlyginimą, t. y. kad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjai turtinės žalos, pasireiškusios jo turėtais nuostoliais, atlyginimą. Teismo nuomone, Lukiškių TI-K pažeidė Tvarkos 1 p. nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką ir kompensacijos dydis (30 proc. nuo apskaičiuotos sumos) būtų adekvatus patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Pareiškėjo paskaičiuotos žalos (nuostolių) dydis 930,31 Lt yra pagrįstas paskaičiavimais pagal atsakovo pateiktus įvertinimus.
Teismas sprendžia, kad vadovaujantis nurodytais motyvais, pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir pareiškėjui 930,31 Lt žala priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (ABTĮ 88 str. 5 p.).
Atsakovas atsiliepime į skundą pareiškėjo reikalavimams prašo taikyti ieškinio senaties terminą (b. l. 29-31).
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendras ieškinio senaties terminas yra treji metai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo taikyti senaties terminą pareiškėjo reikalavimams.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prašo įpareigoti išduoti tarnybinės uniformos dalis ir atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2003-04-25 iki 2011-12-31, o su skundu kreipėsi į teismą 2012-12-05 (b. l. 1-13).
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos tarnybinės uniformos (jų dalys) bei jis žalą (nuostolius) patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.). Kadangi šiuo atveju pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Taigi atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Todėl laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino reikalavimams tiek dėl žalos atlyginimo, tiek dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Tokia pozicija yra išdėstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-3379/2011.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 5p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo Z. K. (Z. K.) skundą patenkinti.
Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti Z. K. už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę striukę (neišduota 2010 m.), 1 švarką (neišduotas 2009 m.), 1 kelnes (neišduotos 2006 m.), 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2003 m.), 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2003 m., 2005 m.), 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.), 1 šaliką (neišduotas 2006 m.), 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.), 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.), 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.).
Pareiškėjui Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 930,31 Lt (devynis šimtus trisdešimt litų ir 31 ct) turtinei žalai atlyginti.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.