- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-305-873/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Lolita Narmontienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Ž. (toliau – ir nuteistoji) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jai skirta keturiasdešimt dviejų parų arešto bausmė; pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, jai skirta dvidešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, R. Ž. paskirta subendrinta keturiasdešimt dviejų parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirta galutinė dvidešimt aštuonių parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. Ž. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Realaus bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, nuspręsta į bausmę įskaityti R. Ž. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d. (vieną parą). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. Ž. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ketveriems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, R. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 050 Eur, konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. Ž. nuteista pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, bei vengė atlikti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: ji, žinodama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus tris mėnesius (terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 29 d.), žinodama, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonės, vengė įsiteisėjusio teismo sprendimo, piktybiškai 2023 m. lapkričio 8 d., apie 20.44 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties pastatu Nr. 15, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nuosprendį ir jai sušvelninti bausmę: sutrumpinti paskirtos dvidešimt aštuonių parų arešto be intensyvios priežiūros bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį iki keturių mėnesių, paliekant pirmosios instancijos teismo skirtus įpareigojimus, taip pat sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą iki trejų metų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teigia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jai paskirta per griežta bausmė. Nuteistosios manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, netinkamai vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei neatsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
2.1.1. Kaip pažymi, pirmosios instancijos teismas arešto bausmę jai parinko ir jos dydį nustatė vertindamas, jog nusikalstamas veikas ji padarė būdama teista, už BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamojon atsakomybėn traukiama trečią kartą, spręsdamas, jog ji visiškai ignoravo teismo ankstesniais sprendimais paskirtą draudimą vairuoti transporto priemonę, ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskirta bausmė – bauda nepadarė teigiamos įtakos, neprivertė keisti savo elgesio pozityvia linkme, nesustabdė jos priešingo teisei elgesio. Su tokiu vertinimu nuteistoji nesutinka.
2.1.2. Nurodo, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje užima aukštas vadovės pareigas, gauna legalias pajamas. Teigia, kad dėl buvusios pandemijos krizės patiria įtampą, nes sunku išsilaikyti rinkoje, išlikti konkurencingiems. Anksčiau pavartodavo alkoholio, kad nusiramintų po didelio psichologinio spaudimo. Dėsto, kad įvykio dieną ji patyrė daug streso, reikėjo skubiai važiuoti į darbą, nes sugedo vienas automobilis, o pas ją buvo laidai, reikalingi automobilio užvedimui. Buvo šalta, jautė įtampą, dėl ko išgėrė alkoholio, suprato, kad tuo metu buvo neblaivi, tiesiog neįvertino neblaivumo laipsnio, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Pasak nuteistosios, ji puikiai supranta, jog vairavo būdama neblaivi, todėl kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, labai dėl to gailisi ir jai gėda, jog iš ankstesnių įvykių išvadų nepadarė ir kartojo savo elgesį. Nurodo, kad šioje gyvenimo stadijoje ji pateko į nepalankią situaciją ir nepalankiai susiklosčius aplinkybėms pasielgė labai neatsakingai.
2.1.3. Pažymi, kad jos atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, be to, tiek praeities teistumai, tiek šiuo atveju padaryta nusikalstama veika susiję su alkoholio vartojimu. Pasak nuteistosios, galima daryti išvadą, kad ji nėra piktybiška, linkusi smurtauti ar daryti turtinius nusikaltimus, o jos neteisėti veiksmai yra atsitiktiniai ir nulemti alkoholio vartojimo. Teigia, kad suvokė, jog jeigu neatsisakys alkoholio, praras viską, todėl kreipėsi pagalbos, taip pat lankėsi pas psichologą. Tvirtina, kad ji visiškai atsisakė alkoholio vartojimo, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, pats dalyvavimas baudžiamajame procese jai padarė tam tikrą poveikį, kuris sustiprino jos pasiryžimą laikytis įstatymų.
2.1.4. Pažymi ir tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji davė nuoseklius parodymus, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, tai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreipia dėmesį, kad teismas nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju jokios turtinės žalos nebuvo padaryta.
2.2. Nuteistoji nesutinka su jai paskirtu bausmės vykdymo atidėjimo terminu, kuris, nors ir atitinka įstatymo reikalavimus, tačiau yra aiškiai neproporcingas, neteisingas ir per griežtas. Nurodo, kad bausmės vykdymas jai buvo atidėtas maksimaliam vienerių metų terminui, kuris net dvylika kartų didesnis už paskirtą bausmę. Pasak nuteistosios, teismai dažniausiai skiria tik du ar tris kartus didesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-144-348/2023 ir 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-348-317/2023.
2.3. Pasak nuteistosios, jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus yra per griežta, neatitinka jos asmenybės bei teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. Pažymi, kad ji užima aukštas vadovės pareigas transporto bendrovėje, jos darbas susijęs su transportu, todėl teisė vairuoti jai labai reikalinga. Kaip teigia, teismų praktikoje dažniausiai teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas vidutiniškai dvejiems metams.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl R. Ž. kaltės ir veikos kvalifikavimo. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuteistajai paskirta per griežta bausmė, nesutinkama su bausmės vykdymo atidėjimo bei baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl paskirtos arešto bausmės ir jos vykdymo atidėjimo termino
5. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuteistajai paskirta per griežta bausmė, taip pat nesutinkama su šios bausmės vykdymo atidėjimo terminu. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, netinkamai vadovavosi bausmės individualizavo principu bei neatsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
6. R. Ž. skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos baudos arba arešto bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, R. Ž. paskirta arešto keturiasdešimt dviem paroms bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, – arešto dvidešimčiai parų bausmė. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistajai skirta subendrinta keturiasdešimt dviejų parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu, R. Ž. skirta galutinė dvidešimt aštuonių parų arešto bausmė. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Apeliantei paskirtos dvidešimt aštuonių parų arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Taip pat apeliantei skundžiamu nuosprendžiu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams ir automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 050 Eur, konfiskavimas.
7. Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad R. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, atsižvelgė į nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sprendė, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas įvertino nuteistosios R. Ž. asmenybę – dirbanti, gaunanti legalias pajamas, tačiau nusikalstamas veikas padarė būdama teista (t. 1, b. l. 158–160), bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 165), už BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamojon atsakomybėn traukiama trečią kartą, pirmą kartą buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, antrą kartą teismo baudžiamuoju įsakymu jai buvo paskirta bauda (t. 1, b. l. 158–160). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad apeliantė visiškai ignoravo teismo ankstesniu sprendimu jai paskirtą draudimą vairuoti transporto priemonę, tiek teismo paskirta bauda, tiek taikytos turtinio pobūdžio priemonės – automobilio konfiskavimas, automobilio vertės išieškojimas (dėl antros analogiškos veikos) nuteistajai nebuvo pakankamos tam, kad ji pakeistų savo elgesį, už abi nusikalstamas veikas parinko nuteistajai trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį nei įstatymo (BK 49 straipsnio 3 dalis) numatyto vidurkio. Bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino taikydamas apėmimą, galutinę subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir daryti priešingos išvados dėl nuteistajai paskirtos bausmės rūšies ar jos dydžio teisėjų kolegija pagrindo neturi. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, šios išvados nekeičia.
9. Nuteistoji, nesutikdama su skundžiamu nuosprendžiu, akcentuoja užimamas atsakingas pareigas, tvirtina, kad jos netinkamas poelgis buvo nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, taip pat pabrėžia savo kaltės pripažinimą ir nuoširdų apgailestavimą, aiškina apie patirtą baudžiamojo proceso poveikį, pasiryžimą ateityje laikytis įstatymų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai atsižvelgė į nuteistosios dėstomas aplinkybes, esant pakankamam pagrindui manyti, kad nuteistajai bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jai atidėjo bausmės vykdymą. Šį sprendimą (atidėti bausmės vykdymą) pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo, neskyrė apeliantei intensyvios priežiūros, skyrė pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, – kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, gali taisomai veikti nuteistąją, užtikrins, jog ateityje ji nepažeistų įstatymų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, atitinka BK 41 straipsnio nuostatas apie bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija sutinka ir su skundžiamo nuosprendžio sprendimu atidėti arešto bausmės vykdymą R. Ž. maksimaliam, numatytam BK 75 straipsnio 1 dalyje, terminui – vieneriems metams.
10. Apeliantė skunde dėsto, kad nusikalto dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, aiškina apie reikalingumą įvykio dieną pačiai vairuoti transporto priemonę, nurodo, kad nagrinėjamu atveju jokios turtinės žalos nebuvo padaryta, kartu tvirtina, kad nėra piktybiška, linkusi smurtauti ar daryti turtinius nusikaltimus, pabrėžia, jog jos atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, o ji pripažino pasielgusi netinkamai ir ėmėsi spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, taip pat akcentuoja teismų sprendimus atidėti bausmės vykdymą nustatant trumpesnį terminą. Teisėjų kolegija šios bylos aplinkybėmis neturi pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai nuteistajai bus pasiekti paskyrus trumpesnį nei vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. Ž. buvo teista už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo nustatyta 2,90 promilių alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 57), nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie pavojingai manevruojamą automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 10), po ko minėta transporto priemonė buvo sustabdyta, vairuotoja R. Ž. pateikė asmens tapatybės kortelę, teigė, kad vairuotojo pažymėjimo su savimi neturi, alkoholio nevartojo, gėrė tik širdies lašus. Patikrinus blaivumą alkotesteriu, pirmuoju pūtimu jai buvo nustatytas 2,51 promilės girtumas, antruoju – 2,13 promilių girtumas (t. 1, b. l. 14). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantės dėstomi argumentai apie reikalingumą vairuoti transporto priemonę, jos nusikalstamo elgesio nepateisina, o teiginys, jog realios žalos nebuvo padaryta, atsakomybės nešalina – baudžiamąją atsakomybę užtraukia vien transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (žalingų pasekmių atsiradimo nereikalaujama). Įvertinusi veikos pavojingumą – sudarė didelį pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis (linkusi nesilaikyti teisės reikalavimų), anksčiau taikytų poveikio priemonių veiksmingumą, apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Ž. paskirtas maksimalus, t. y. vienerių metų, bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra teisingas. Tai, kad nuteistoji nelinkusi smurtauti ar daryti turtinio pobūdžio nusikaltimus, nepaneigia, jog apeliantė trečią kartą padarė analogišką nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tai yra akivaizdžiai nelinkusi laikytis įstatymų ir keisti teisei priešingo elgesio. Apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei pastangos spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, buvo pakankamai įvertintos, nustatant bausmės dydį ir priimant sprendimą taikyti nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimą. Tai, kad kitose bylose teismai, įvertinę konkrečias bylos aplinkybes, priėmė sprendimus atidėti bausmės vykdymą trumpesniam terminui nei šioje byloje R. Ž., pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumui įtakos neturi. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai pakankamai drausmins nuteistąją, suteiks realias galimybes keisti gyvenimo būdą ir įrodyti, jog ji iš tikrųjų yra pakankamai apmasčiusi savo nusikalstamą elgesį ir padariusi aiškias išvadas dėl tolesnio gyvenimo būdo, laikantis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų taisyklių. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas šioje byloje atitinka įstatymo reikalavimus, nėra neproporcingas, neteisingas ar per griežtas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino
12. Nuteistoji R. Ž. apeliaciniu skundu neginčija jai paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau nesutinka su nustatytu uždraudimo naudotis specialia teise terminu, prašo jį sutrumpinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirdamas R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – ketveriems metams, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų nepažeidė.
13. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, taip pat įtvirtinta, jog už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad R. Ž. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), pažymėjo, kad analizuojamu atveju nuteistoji, vairuodama automobilį vakaro metu itin judriose Vilniaus gatvėse, kai jai nustatytas vidutinis – 2,13 promilių neblaivumas, pažeidė Kelių eismo taisykles, kėlė didžiulį pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Skundžiamame nuosprendyje teismas įvertino, kad R. Ž. anksčiau buvo teista už vairavimą esant neblaiviai, taip pat atsižvelgė, jog nuteistoji prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, į visas aplinkybes, turinčias įtakos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymui, buvo atsižvelgta tinkamai, nustatytas vidurkio dydžio specialiosios teisės atėmimo terminas nėra per griežtas. Teiginys, jog dažniausiai teismų praktikoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas vidutiniškai dvejiems metams, yra deklaratyvus, kadangi konkrečios bylos aplinkybių, įvertinus nuteistosios polinkį nusikalsti ir jai taikytų poveikio priemonių veiksmingumą (neveiksmingumą), neatitinka. Tai, kad teisė vairuoti nuteistajai reikalinga darbo funkcijoms atlikti, pagrindo sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise nesudaro. Baudžiamuosiuose įstatymuose nustatytų draudimų nesilaikymas užtraukia atitinkamas sankcijas, taigi patiriami nepatogumai yra paties asmens nusikalstamo elgesio padarinys. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019). Taigi esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžanti jį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti skundžiamo nuosprendžio ir trumpinti uždraudimo naudotis specialia teise termino apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistosios R. Ž. apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.