Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. J. gynėjo advokato Audriaus Biguzo kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties priėmimo, klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus. Byloje nėra nustatytas bei atskleistas A. L. patirto sužalojimo mechanizmas bei visų įvykių seka. Teismai privalėjo pastebėti, jog A. L. parodymai yra labai skirtingi, netikslūs, prieštaringi ir nepatikimi. A. L. tiesiogiai užpuolė T. J. ir norėjo jį sužaloti, todėl T. J. veiksmai ginantis nuo A. L. puolimo negalėjo būti vertinami kaip smurtas. T. J. neturėtų kilti baudžiamoji atsakomybė už elementarų bandymą apsaugoti savo sveikatą. T. J. įvykio metu patyrė pavojingą, realų ir akivaizdų kėsinimąsi, o gynyba, kurią jis panaudojo, aiškiai atitiko gynybai keliamus reikalavimus, dėl to, remiantis BK 28 straipsniu, minėtos aplinkybės yra baudžiamąją atsakomybę šalinančios ir baudžiamoji atsakomybė T. J. šioje situacijoje nekyla. T. J. veiksmai buvo padaryti tik esant būtinosios ginties situacijai. Nukentėjusysis tik beveik po mėnesio kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl patirto sužalojimo, kai sužinojo apie bylą iškeltą jam. A. L. buvo stipriai apgirtęs, griuvinėjo, taip galimai galėjo susižaloti. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes įrodymai ištirti ir įvertinti selektyviai, teismų sprendimai yra deklaratyvūs, nepašalinti juose esantys esminiai prieštaravimai, akivaizdūs neatitikimai ir klaidos. Apkaltinamasis nuosprendis buvo tiesiogiai grindžiamas įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1-4 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, nors privalėjo atlikti išsamų įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su T. J. nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei savaip vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Gynėjas siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, T. J. palankias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai, kaip antai, konstatuotų, kad jis veikė esant būtinajai ginčiai. T. J. gynėjas deklaratyviai teigia, kad teismai nevertino įrodymų, patvirtinančių versiją, kad T. J. gynėsi nuo realaus užpuolimo. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).???

Nagrinėjamu atveju dėl kasaciniame skunde nuteistojo T. J. gynėjo advokato A. Biguzo nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde šios išvados kasatoriaus ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis. Dėl kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, pažymėtina, kad kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. teismo posėdžio protokolo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija tenkino nuteistojo T. J. gynėjo advokato R. Garlausko prašymą ir atliko įrodymų tyrimą (pridėjo prie bylos gynėjo pateiktą eksperimento protokolą su nuotraukomis ir vertino jį kartu su bylos medžiaga kaip papildomą vaizdinę medžiagą bei paaiškinimus, pakartotinai apklausė gynėjo prašomus asmenis: nuteistąjį T. J., nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą A. L. ir liudytoją V. M.). Iš Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyviai prašymų papildyti įrodymų tyrimą nepateikė.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš nuteistojo T. J. gynėjo apeliacinio skundo, klausimas dėl BK 28 straipsnio T. J. taikymo nebuvo keliamas, apeliacinės instancijos teismas tokio klausimo nenagrinėjo, taigi šis klausimas negali būti nagrinėjamas ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Taigi kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo T. J. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo T. J. gynėjo advokato Audriaus Biguzo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.