Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto G. J. skundą dėl Raseinių rajono teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo G. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį 150 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nubaustas už tai, kad jis 2013-08-24 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, t. y. viešoje vietoje, necenzūriniais žodžiais iškeikė buvusią žmoną R. J., pažeisdamas viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Tokiais savo veiksmais G. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1711/2006).

Pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrė nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą, vadovaudamasis visuma byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, išsamiai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, padarė argumentuotas išvadas dėl apelianto kaltės. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad G. J. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už nedidelį chuliganizmą, t. y. už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiam kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

G. J. teigia įvykio metu nebuvęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje įvykio vietoje ir dėl to negalėjęs atlikti jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad G. J. atsisakė pateikti pasiaiškinimą dėl jam surašytame administracinės teisės pažeidimo protokole inkriminuotų neteisėtų veiksmų (2 b. l.). Jis tik 2013-10-21 teismo posėdyje pateikė versiją, kad įvykio metu, t. y. 2013-08-24 jis buvo kitoje, o ne įvykio vietoje. Nors tokius jo parodymus patvirtino liudytojai T. S. ir J. G., tačiau šių liudytojų parodymais besąlygiškai tikėti negalima, nes jie yra artimi G. J. draugai, teisme apklausti praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po įvykio dienos tiksliai atsiminė, kurią valandą ir ką veikė būtent tą dieną, ir tai kelia abejonių jų parodymų patikimumu. Šiuo metu, t. y. praėjus po įvykio beveik metams, nustatyti G. J. buvimo vietos įvykio metu pagal jo mobiliojo ryšio telefono veikimo zonas nėra galimybės, kadangi pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnį ir 66 straipsnio 5 dalį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Taigi, patikrinti G. J. versiją ir liudytojų parodymų patikimumą nėra galimybės, todėl daroma išvada, kad nepatikimi ir abejonių keliantys šių liudytojų parodymai nepatvirtina G. J. versijos įvykio metu buvus namuose. Vertinant nukentėjusiosios parodymus konstatuojama, kad jie įvykio tyrimo metu, t. y. tiek pareiškime (3 b. l.), tiek policijos pareigūnui duotame paaiškinime (5 b. l.), tiek ir teisme duoti parodymai (16, 63 b. l.) buvo nuoseklūs. Be to, jos parodymus patvirtina R. J. ir G. J. susirašinėjimo žinutės (60 b. l.), iš kurių matyti, kad G. J. nepadoriais ir nederamais žodžiais nuolat įžeidinėja nukentėjusiąją. Dėl to nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, jog G. J. 2013-08-24 apie 10.00 val. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, necenzūriniais žodžiais iškeikė R. J., taip pažeisdamas viešąją tvarką bei žmonių rimtį, kadangi dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys. Taigi, apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 174 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą.

ATPK 174 straipsnyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 iki 300 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų.

Skundžiamu nutarimu G. J. nuobauda paskirta sankcijos ribose – bauda yra artima sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl daroma išvada, kad apeliantui paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, todėl nekeičiama. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos nuobaudos dydžio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. J. atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama