- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2S-2707-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23949-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- UAB „Jet Maintenance Solutions“, ImperialJET Europe GmbH
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Jet Maintenance Solutions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Jet Maintenance Solutions“ ir ImperialJET Europe GmbH prašymą dėl 2021 m. liepos 26 d. taikos sutarties patvirtinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos UAB „Jet Maintenance Solutions“ ir ImperialJET Europe GmbH pateikė prašymą patvirtinti tarp šalių 2021 m. liepos 26 d. sudarytą taikos sutartį.
2. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 30 d. pareiškėjai sudarė orlaivių techninės priežiūros sutartį Nr. 635/2018-04-30 kartu su ją lydinčiais priedais. Dėl nurodytos sutarties vykdymo tarp pareiškėjų buvo kilęs ginčas, kuris buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-51-258/2020, kurioje 2020 m. liepos 9 d. sprendimu UAB „Jet Maintenance Solutions“ ieškinys patenkintas. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d., Europos vykdomasis raštas išduotas 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir pardėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Vokietijos Landshut regiono teismas civilinėje byloje Nr. 31 O 4161/20 sprendimu, priimtu 2021 m. gegužės 5 d., netenkino ImperialJET Europe GmbH prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. ImperialJET Europe GmbH 2021 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-51-258/2020, kuris nebuvo patenkintas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-1727-580/2021. Ši nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu. Paaiškino, kad teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties šalys ėmė bendrauti, siekdamos tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusius ginčus bei visus kitus iš to kylančius tarpusavio nesutarimus ir šio bendravimo rezultatu yra teismui teikiama tvirtinti taikos sutartis, sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo patvirtinti 2021 m. liepos 26 d. taikos sutartį.
4. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-51-258/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01193-2019-1), išnagrinėtas pareiškėjų ginčas, kilęs iš 2018 m. balandžio 20 d. paslaugų sutarties Nr. 635/2018-04-30 dėl orlaivių remonto. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Patenkinus ieškovės prašymą, 2020 m. rugpjūčio 24 d. išduotas Europos vykdomasis raštas, o 2020 m. rugpjūčio 25 d. išduotas vykdomasis raštas valstybei. Civilinėje byloje Nr. e2-51-258/2020 atsakovė (pareiškėja ImperialJET Europe GmbH) 2021-02-10 pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriam suteiktas civilinės bylos numeris eA2-1727-580/2021. Vilniaus apygardos teismo 2021-04-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-1727-580/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01193-2019-1), prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo išduotas Europos vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdymui ir pradėtas vykdyti.
5. Pažymėjo, kad taikos sutarties 1 – 17 punktuose nėra įtvirtinta sąlygų, kurios leistų daryti išvadą, kad teismui pateikta tvirtinti taikos sutartimi būtų siekiama išspręsti kitus nei įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo vykdymo klausimus.
6. Teismas padarė išvadą, kad teismui teikiama patvirtinti taikos sutartimi siekiama dėl to paties dalyko inicijuoti dar vieną civilinę bylą ir tokiu būdu modifikuoti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-51-258/2020, nustatyti kitokią įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarką, nei ta, kuri nurodyta teismo išduotame vykdomajame dokumente.
7. Nurodė, kad teismo nutartimi patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, ji įgytų galutinio teismo sprendimo galią, tokia teismo nutartis būtų priverstinai vykdytinas dokumentas ir tokiu būdu būtų sukurta situacija, jog dėl to paties šalių ginčo yra priimti du skirtingi, vykdytini teismo sprendimai (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Patvirtinus taikos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi būtų pakeistas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimas, t. y., pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas. Pažymėjo, kad teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimas yra ir viešosios tvarkos ir imperatyvių įstatymo reikalavimų pažeidimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Jet Maintenance Solutions“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį.
9. Nurodė, kad taikos sutartimi šalys siekė išspręsti ne tik teismo sprendimo vykdymo klausimus bet ir kitus klausimus. Paaiškino, kad Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama byla (apeliacine instancija) pagal ImperialJET Europe GmbH atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos teismas atmetė ImperialJET Europe GmbH prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad po Taikos sutarties pasirašymo ImperialJET Europe GmbH Lietuvos apeliaciniam teismui pateiks vienašališką atskirojo skundo atsisakymą, kuris bus pagrindas nutraukti apeliaciją. ImperialJET Europe GmbH tinkamai įgyvendino prisiimtą įsipareigojimą – atsisakė savo atskirojo skundo ir byla dėl atnaujinimo buvo nutraukta. Nurodė, kad šalys taikos sutartimi taip pat atsisakė viena kitos atžvilgiu bet kokių kitų reikalavimų kylančių iš tarpusavio santykių iki taikos sutarties sudarymo momento bei įsipareigojo jų nereikšti ateityje. Taigi taikos sutartimi šalys siekia išspręsti ir tuos ginčus, dėl kurių teismai dar nėra priėmę galutinio sprendimo ir kurių atžvilgiu nėra priimtas priverstinai vykdytinas dokumentas – įsiteisėjęs teismo sprendimas.
10. Pažymėjo, kad šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CPK 595 straipsnis). Įstatymai nedraudžia šalims taikos sutartimi susitarti ir dėl tų ginčų ar klausimų, dėl kurių jau yra priimtas įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo sprendimas ir tai nėra laikoma imperatyvių įstatymo normų pažeidimu. Skundžiama nutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CPK 595 straipsnis) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Paaiškino, kad pareiškėjos neturėjo galimybės kreiptis į antstolį Lietuvoje dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 595 straipsnio 2 dalis), kadangi skolininkas ImperialJET Europe GmbH yra Vokietijoje registruotas juridinis asmuo, veiklą vykdo Vokietijoje, o ne Lietuvoje, neturi turto Lietuvoje, todėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Jet Maintenance Solutions“ išduotas Europos vykdomasis raštas, išieškojimo veiksmai inicijuoti Vokietijoje ir dėl išieškojimo iš ImperialJET Europe GmbH turto kreipėsi į Vokietijoje veikiantį antstolį, o Lietuvoje nėra pradėto išieškojimo.
11. Nurodė, kad teismo sprendimo privalomumo principas nepažeidžiamas. CPK leidžia šalims sudaryti taikos sutartį vykdymo procese – po sprendimo įsiteisėjimo. Bet kokia taikos sutartimi sudaryta vykdymo proceso metu (t. y. po sprendimo įsiteisėjimo) yra siekiama modifikuoti teismo sprendimą priimtą tarp tų pačių proceso šalių dėl to paties dalyko.
12. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas priimtas išsprendus civilinį ginčą tarp pareiškėjų ir jo vykdymas, nėra ir negali būti laikomas viešosios tvarkos objektu ar viešosios tvarkos pažeidimu. Sprendimas išsprendė privatų ginčą tarp dviejų privačių juridinių asmenų dėl skolos priteisimo remiantis orlaivių techninės priežiūros sutartimi sudaryta tarp tų pačių dviejų asmenų. Šioje byloje nedalyvavo valstybė, jos institucijos, įstaigos ar organizacijos ir byloje nebuvo sprendžiamas klausimas susijęs su viešąją tvarka ar jos pažeidimu. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas priimdamas sprendimą bylą išnagrinėjo iš esmės ir nenustatė, kad minėtos sutarties nuostatos ar kiti su byla susiję klausimai galėtų būti laikomi viešosios tvarkos objektu ar juo labiau ją pažeisti. Taikos sutarties turinys neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei imperatyvioms įstatymo normoms. Tokių aplinkybių nenurodė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas. Taikos sutarties šalys turi teisę disponuoti ginčo objektu ir tai negali būti laikoma viešosios tvarkos pažeidimu.
13. Pareiškėja ImperialJET Europe GmbH pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo, kuriame prašė jį tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-51-258/2020 buvo išnagrinėtas šalių ginčas, kilęs iš 2018 m. balandžio 20 d. paslaugų sutarties Nr. 635/2018-04-30 dėl orlaivių remonto. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Buvo išduotas Europos vykdomasis raštas, kuris pateiktas ir pradėtas vykdyti Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Nustatyta, kad ImperialJET Europe GmbH pateikė pareiškimą Landshut apygardos teismui, prašydama nutraukti ir atšaukti UAB „Jet Maintenance Solutions“ vykdymo veiksmus pagal Europos vykdomąjį raštą. Buvo pradėta civilinė byla Nr. 31 O 4161/20. Landshut apygardos teismas 2021 m. gegužės 5 d. atmetė ImperialJET Europe GmbH pareiškimą. Taip pat nustatyta, kad ImperialJET Europe GmbH pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-51-258/2020 ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą. Prašyme nurodė, kad patyrė 500 000 JAV dolerių nuostolių. Buvo pradėta civilinė byla eA2-1727-580/2021. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė ImperialJET Europe GmbH prašymą. ImperialJET Europe GmbH pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties (civilinė byla Nr. e2-663-881/2021), kurio, po 2021 m. liepos 26 d. taikos sutarties pasirašymo, atsisakė.
17. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šalių ginčas, kilęs iš 2018 m. balandžio 20 d. paslaugų sutarties Nr. 635/2018-04-30 dėl orlaivių remonto, buvo išnagrinėtas įsiteisėjusiu 2020 m. liepos 9 d. sprendimu, kuris pradėtas vykdyti Vokietijos Federacinėje Respublikoje. ImperialJET Europe GmbH siekė sustabdyti vykdymo veiksmus Vokietijos Federacinėje Respublikoje, atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos teisme, tačiau jos prašymai nebuvo tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pateikta tvirtinti taikos sutartimi iš esmės siekiama išspręsti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo vykdymo klausimus. Apeliantų nurodyti argumentai, kad ImperialJET Europe GmbH atsisakė atskirojo skundo dėl proceso neatnaujinimo, kad šalys viena kitos atžvilgiu atsisakė bet kokių kitų reikalavimų kylančių iš tarpusavio santykių iki taikos sutarties sudarymo momento, iš esmės neleidžia daryti priešingos išvados.
18. Apeliaciniame skunde apeliantė iš remiasi CPK 595 straipsniu, kuris reglamentuoja taikos sutarties sudarymą vykdymo procese. Nurodyto straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog priverstinio vykdymo procesas prasideda tada, kai vykdomasis dokumentas yra pateikiamas antstoliui ir užvedama vykdomoji byla (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Analizuojamu atveju, įsiteisėjus teismo sprendimui, vykdomasis dokumentas buvo pateiktas antstoliui vykdyti, taigi buvo pradėtas vykdymo procesas todėl šalys sudarytą taikos sutartį turėtų pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui, kuris sustabdo vykdomosios bylos vykdymą ir perduoda taikos sutartį apylinkės teismui.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalys taikos sutartį pateikė remiantis CPK XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad, kai išieškotojas nesikreipė į antstolį dėl išduoto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, išieškotojo ir skolininko sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė modifikuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, teisme gali būti patvirtinta CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 8 d. konsultacija Nr. A3-103. Teismų praktika. 2004, 21). Tačiau nagrinėjamu atveju įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pateiktas vykdyti antstoliui, todėl šalys negali pasinaudoti nurodyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog 2020 m. liepos 9 d. sprendimas pradėtas vykdyti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, leidžia daryti išvadą, kad šioje vykdomojoje byloje gali būti patvirtinta šalių teikiama taikos sutartis. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad užsienio valstybės teisė numato kitokią teismo sprendimo vykdymą tvarką ir bylos dalyviai neturi galimybės pateikti taikos sutarties tvirtinimui užsienio valstybėje vykdomoje vykdomojoje byloje.
21. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
22. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalys pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, siekia iš esmės išspręsti ginčą, kylantį iš 2018 m. balandžio 30 d. tarp šalių sudarytos Orlaivio techninės priežiūros sutarties Nr. 635/2018-04-30, kuris išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir pagrindo.
24. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad teismui patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, gali susiklostyti CPK 18 straipsniui ir 279 straipsnio 4 daliai prieštaraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam priešingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodą privalomumo ir res judicata galią, t. y. įsiteisėjęs 2020 m. liepos 9 d. sprendimas ir nutartis patvirtinti taikos sutartį šalių sulygtomis sąlygomis.
25. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktikoje suformuluotus ieškinių tapatumo nustatymo kriterijus, konstatuoja, kad pateiktas prašymas patvirtinti taikos sutartį yra siekis išspręsti tapatų ginčą, kuris išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-51-258/2020.
26. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Šios proceso normos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Remiantis nutartyje išdėstytais motyvais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis naikinama ir civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.