Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. R. įsipareigojo atsakyti už kredito gavėją visu savo turtu ir banko reikalavimą patenkinti pirmumo tvarka, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Kredito grąžinimas taip pat buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka.

Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarė S. B. 2012 m. lapkričio 23 išdavė du vykdomuosius įrašus dėl 253 488,95 Eur skolos išieškojimo. Antstolis varžytynėse pardavė įkeistą turtą, tačiau dalis skolos liko neišieškota.

Ieškovė pažymi, kad jei prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, todėl atsižvelgiant į tai, kad A. V. atžvilgiu yra išduoti vykdomieji įrašai, reiškia ieškinį tik laiduotojai V. R.. Paskolos gavėjas ir/ar laiduotojas turi grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, kokią gavo iš jo ir procentus už naudojimąsi paskolos suma. Ieškovė nurodo, jog pagal kredito sutartis 2020 m. birželio 18 d. iš viso yra 106 858,23 Eur skola, tačiau bankui nežinant atsakovės turtinės padėties, prašo priteisti dalį negrąžintos skolos – 30 000 Eur, pažymėdama, jog neatsisako likusios skolos dalies ir pasilieka teisę dėl jos išieškojimo ateityje kreiptis į teismą su nauju ieškiniu.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad su banku buvo susitarta dėl terminuoto laidavimo ir bankas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.88 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą ieškiniui pareikšti. Todėl banko reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.

Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovei pranešta teismo šaukimu, trečiasis asmuo apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė, trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Byla nagrinėtina atsakovei bei trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir kredito gavėjo A. V. 2008 m. balandžio 17 d. pasirašyta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kredito gavėjui pagal pagrindinės kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas suteiktas 85 425,45 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas 2023 m. balandžio 17 d., pagal pagrindinės kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas suteiktas 54 428,57 Eur kreditas, grąžinimo terminas 2046 m. balandžio 17 d. Pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito gavėjo prievolė užtikrinta nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) – buto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), (sutarties specialios dalies 1 dalis) bei laidavimu – laiduotoja V. R. (sutarties specialios dalies 2 dalis).

2008 m. balandžio 17 d. tarp ieškovės ir laiduotojos V. R. pasirašyta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. R. laidavo už kredito gavėjo A. V. įsipareigojimus pagal 2008 m. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito suma 139 854,02 Eur, kredito grąžinimo terminas 2046 m. balandžio 17 d.

Tarp ieškovės ir kredito gavėjo A. V. 2008 m. balandžio 17 d. pasirašyta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kredito gavėjui pagal pagrindinės kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas suteiktas 38 274,15 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas 2046 m. balandžio 17 d., pagal pagrindinės kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas suteiktas 88 611,85 Eur kreditas, grąžinimo terminas 2023 m. balandžio 17 d. Pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito gavėjo prievolė užtikrinta nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) – buto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini) (sutarties specialios dalies 1 dalis), bei laidavimu – laiduotoja V. R. (sutarties specialios dalies 2 dalis).

2008 m. balandžio 17 d. tarp ieškovės ir laiduotojos V. R. pasirašyta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. R. laidavo už kredito gavėjo A. V. įsipareigojimus pagal 2008 m. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito suma 126 886 Eur, kredito grąžinimo terminas 2046 m. balandžio 17 d.

Kredito gavėjui nevykdant kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, sutartys nutrauktos ir 2012 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės S. B. išduotas vykdomasis įrašas dėl 119 906,48 Eur įsiskolinimo pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012 m. vykdomasis įrašas dėl 133 582,47 Eur pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl dalies, t. y. 30 000 Eur, negrąžintos skolos išieškojimo iš laiduotojos V. R..

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

Teismas pastebi, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė neginčijo laidavimo sutarčių, tačiau nurodė, jog su banku buvo susitarta dėl terminuoto laidavimo, todėl bankas praleido 3 mėn. terminą ieškiniui pareikšti ir prašo taikyti ieškinio senatį. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepagrindė ir nepateikė jokių duomenų, kuo remiantis teigia, jog laidavimo sutartys buvo terminuotos ir šis terminas yra suėjęs, dėl ko ieškovė yra praleidusi terminą ieškiniui pateikti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė V. R. su ieškove kredito gavėjo A. V. įsipareigojimų užtikrinimui 2008 m. balandžio 17 d. pasirašė laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių 2.1 p. numatyta, jog laiduotojas laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas ar bet kuris iš jų tinkami neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Priešingai nei nurodo atsakovė, iš byloje pateiktų rašytinių duomenų, t. y. laidavimo sutarčių, nustatyta, jog prievolių užtikrinimas laidavimo sutartimis sutampa su prievolių įvykdymo terminu – 2046 m. balandžio 17 d.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo atveju laidavimo sutarčių 10.1 punktu expressis verbis (tiesiogiai) nurodoma, jog laidavimo sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki visiško prievolių įvykdymo dienos. Ši sutarties nuostata yra aiškiai suformuluota, todėl pasirašant sutartį atsakovei turėjo būti aiški ir suprantama prisiimamų įsipareigojimų apimtis bei terminas, t. y. iki visiško prievolių įvykdymo. Jokių duomenų, kad šalys buvo sutarusios dėl terminuoto laidavimo ar keitusios 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutarčių sąlygas, nėra (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pastebėtina, jog atsakovė nedalyvavo ir parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, ir teismo posėdžiuose, t. y. elgėsi pasyviai ir neteikė paaiškinimų savo teiginiams pagrįsti. Taigi teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktas pačios atsakovės pasirašytas laidavimo sutartis, į paminėtą teisinį reglamentavimą, neturi jokio pagrindo išvadai, kad laidavimo sutartys buvo terminuotos (CK 6.88 straipsnio 1 dalis, 6.89 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki bus grąžinta visa skola turi pareigą ją grąžinti. Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).

Taigi, būtinoji sąlyga laiduotojo atsakomybei kilti yra būtent paskolos negrąžinimas. Tokias sąlygas nagrinėjamu atveju patvirtina bylos duomenys. Kaip minėta, 2012 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės S. B. išduotas vykdomasis įrašas dėl 119 906,48 Eur įsiskolinimo pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012 m. vykdomasis įrašas dėl 133 582,47 Eur pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomųjų įrašų pagrindu vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog neišieškotų skolų likučiai sudaro 64 600,41 Eur bei 57 988,63 Eur. Iš paminėtų duomenų seka, jog skola nėra grąžinta ir tokiu būdu ieškovė turi teisę iš atsakovės (laiduotojos), kaip solidarios bendraskolės, reikalauti įvykdyti prievolę.

Teismas atkreipia dėmesį, jog kredito sutartimis numatyta ir atsakovė patvirtino, jog jai yra žinoma, kad kredito gavėjams ar bet kuriam iš jų tinkami neįvykdžius bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį laiduotojas ir kredito gavėjai bankui atsakovo kaip solidarūs skolininkai (3.1 punktas). Atsižvelgiant į sutarties nuostatas bei paminėtą teisinį reglamentavimą, jog esant solidariai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, atsakovės atsiliepime išdėstyti teiginiai, jog ieškovė turėtų pagrįsti, kokių priemonių ėmėsi skolą išsireikalauti iš pagrindinio skolininko, atmestini kaip niekuo nepagrįsti. Tais pačiais motyvais laikytinas nepagrįstas ir atsakovės prašymas, jog reiktų įvertinti, kokia apimtimi palikėjas paveldėjo A. V. turtą ir kokių veiksmų bankas ėmėsi, kad išsireikalautų skolą iš teisių perėmėjo, kadangi, kaip minėta, kreditorius turi pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris iš skolininkų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atmestini ir atsakovės argumentai, kad ji nėra bankui skolinga, nes nutraukiant santuoką su A. V. jis nuslėpė prievolę bankui, kadangi prievolė nekildinama iš bendrosios sutuoktinių prievolės. Šiuo atveju atsakomybė ir pareiga įvykdyti prievolę atsakovei kyla iš laidavimo teisinių santykių, kuriais ji prisiėmė prievolė kaip solidarus bendraskolis.

Atsakovė taip pat nurodė, jog A. V. yra miręs ir jei nėra jo teisių perėmėjo, nėra ir prievolės, iš kurios kaip laidavimo teisinių santykių, bankas kildinai jai reikalavimą. Teismas, visų pirma pastebi, jog mirus vienam iš bendraskolių, nesibaigia prievolė kitam skolininkui. Antra, bylos duomenimis nustatyta, jog po A. V. mirties jo palikimą priėmė R. V. 2020 m. rugpjūčio 3 d. antstolio V. M. patvarkymu vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas A. V. pakeistas į naująją skolininkę R. V.. Taigi, vykdymo veiksmai, nukreipti į pagrindinį, skolininką nėra pasibaigę.

Atsakovės teigimu, į skolos grąžinimą turėjo būti įskaitytos visos lėšos gautos už parduotą turtą. Minėta, šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovė byloje pateikė detalų skolos paskaičiavimą, vykdomosios bylos duomenis, kaip buvo paskirstytos lėšos pardavus įkeistą turtą, t. y. pagrindė skolos dydį. Tuo tarpu atsakovė kitokių paskaičiavimų į bylą neteikė, nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovės atlikti skaičiavimai yra netikslūs ar kad lėšos už parduotą turtą nebuvo panaudotos skolos dengimui (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog 2017 m. kovo 3 d. pranešimais Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) atsakovei siunčiant raginimus padengti įsiskolinimą, buvo nurodyta išsami informacija apie likusios nepadengtos skolos sumą iš varžytynių pardavus įkeistą turtą. Šių skolos skaičiavimų bei jų dydžio atsakovė neginčijo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, atsakovės teiginiai apie galimai neįskaitytas lėšas gautas už parduotą skolininko turtą atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 185 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog atsakovė nevykdė laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, nepaneigė ieškovės pateikto skolos apskaičiavimo dydžio, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.89 straipsnis, 6.870 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų ieškovė tikėjosi gauti, nesant sutarčių pažeidimo. Iš byloje esančių kredito sutarčių specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma, tiek tai, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį turėjo mokėti kredito gavėjas per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Bylos duomenimis nustatyta, jog kredito sutartimis už naudojimąsi paskolos suma buvo numatytos kintamos metinės palūkanos (palūkanų dydis EURIBOR). Atsakovė nei numatyto palūkanų dydžio, nei ieškovės paskaičiavimų neginčijo (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi pinigus ir dėl neteisėtų veiksmų nutraukusi kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, todėl yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą 6 mėnesių EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma), už kurią bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšas eurais kitiems bankams (jei palūkanų keitimo dieną tokia Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė), ir pridedant 1,8 proc. metinių palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvieną metų spalio 17 d. ir balandžio 17 d. keičiamos 6 mėnesiams į priekį.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 675 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminio mokesčio išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Swedbank“ iš atsakovės V. R. 30 000 Eur negrąžinto kredito dalies, negautas mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą 6 mėnesių EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma), už kurią bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšas eurais kitiems bankams (jei palūkanų keitimo dieną tokia Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė), ir pridedant 1,8 proc. metinių palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvieną metų spalio 17 d. ir balandžio 17 d. keičiamos 6 mėnesiams į priekį, palūkanas skaičiuojant nuo negrąžinto kredito dalies, t. y. nuo 30 000 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 30 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 675 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.