Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinį skundą dėl kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal LR ATPK 187 str. 2 d. 400 Lt bauda, nustatė :

Aprašomoji dalis

R. R. teismo nubaustas pagal LR ATPK 187 str. 2 d. už tai, kad jis 2012 m. gegužės 17 d., apie 07.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjo žmonių grupėje po laiptais. Policijos pareigūnams pradėjus šalinti piliečius ir policijos pareigūnams reikalaujant pasišalinti, tyčia įsikibo į laiptų konstrukcijas ir iš tos vietos nesitraukė. Dėl to policijos pareigūnai suėmę jį už drabužių, rankų jėga jį atitraukė iš žmonių grupės. Priešindamasis pareigūnui T. B., suklupo ir atsigulė ant grindinio. Kadangi tyčia nuo grindinio nesikėlė, policijos pareigūnai jį iš kiemo išnešė ir jį pristatė konvojaus pareigūnams.

Skunde nurodoma ir tai, kad apeliantas į (duomenys neskelbtini) gatvę atvyko vėliau už antstolę, todėl ir negalėjo girdėti ar vykdyti jos nurodymų, o kiti pareigūnai jokių reikalavimų jam neišreiškė. Kadangi apeliantas į kiemą atėjo praėjus mažiausiai 10 minučių nuo operacijos pradžios, negalėjo girdėti policijos išsakytų reikalavimų. Taip pat nurodo, kad kartu su juo stovėjo dar keli žmonės, tačiau jie nebuvo sulaikyti ar kitaip suvaržyta jų laisvė. Apelianto teigimu, nepavykus susidoroti su juo baudžiamojoje byloje, bandoma tai atlikti administracine teisena, jau išgalvojant naujus kaltinimus. Nurodo, kad praėjus metams, baudžiamoji byla kardinaliai pakeista, surašant jau du naujus tarnybinius pranešimus, iškeliamos naujos kaltinančios versijos, kurios akivaizdžiai prieštarauja toms, dėl kurių asmuo buvo sulaikytas, dėl kurių prieš asmenį panaudotas ginklas.

Skunde nurodoma ir tai, kad Kauno apylinkės teismo teisėjas, gavęs apelianto pažeidimo bylą, turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi to paties teismo buvo sprendžiamas klausimas dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo, jis buvo viešai analizuojamas visuomenėje.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad R. R. nubaustas už tai, kad 2012-05-17, apie 07.00 val., Kauno rajone, Teleičių kaime, Klonio gatvės 5 namo kieme stovėjo žmonių grupėje po laiptais. Policijos pareigūnams pradėjus šalinti piliečius ir policijos pareigūnams reikalaujant pasišalinti, tyčia įsikibo į laiptų konstrukcijas ir iš tos vietos nesitraukė. Dėl to policijos pareigūnai suėmę jį už drabužių, rankų jėga jį atitraukė iš žmonių grupės. Priešindamasis pareigūnui T. B., suklupo ir atsigulė ant grindinio. Kadangi tyčia nuo grindinio nesikėlė, policijos pareigūnai jį iš kiemo išnešė ir jį pristatė konvojaus pareigūnams.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė, jog pažeidimo nepadarė.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

LR ATPK 187 str. 2 d. įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. LR ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-08-23 nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-20 nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Nagrinėjamu atveju nubaustojo R. R. veiksmuose nustatyta pirmoji LR ATPK 187 str. 2 d. numatyta veika. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog R. R. 2012-05-17, apie 07.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasišalinti nuo namo, tyčia įsikibo į laiptų konstrukcijas ir iš tos vietos nesitraukė, dėl ko policijos pareigūnai jo atžvilgiu panaudojo jėgą – suėmę jį už drabužių, rankų jėga atitraukė iš žmonių grupės. Priešindamasis pareigūnui T. B., R. R. suklupo ir atsigulė ant grindinio, tyčia nuo jo nesikėlė, todėl policijos pareigūnai jį iš kiemo išnešė ir pristatė konvojaus pareigūnams. Apelianto keliama versija, kad jis nepadarė jokio pažeidimo, o pareigūnai patys jį smaugę ir pargriovę, vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija. Nors apeliantas nepripažino kaltės dėl LR ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo, tačiau teismo vertinimu, jo kaltė įrodyta byloje esančiu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš dalį įtariamųjų (b. l. 4-13), R. R. paaiškinimu (b. l. 14), nuotraukomis (b. l. 16, 25, 26, 58-67, 147-148, 151-154), tarnybiniais pranešimais (b. l. 15, 17), pranešimu apie įtarimą (b. l. 18-19), R. R. apklausos protokolu (b. l. 21), Kauno apygardos prokuratūros pateiktais duomenimis (b. l. 57-67), vaizdo medžiaga (b. l. 146, 169), teismo posėdžio protokolu (b. t. 1, b. l. 37-38, 46, 90-95, 99-100, 103, 114-128, 136-141, 144-145, 156-164, b. t. 2, b. l. 15-37), liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad 2012-05-17, apie 07.00 val., (duomenys nesklebtini), buvo vykdomas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimas perduoti D. K. jos motinai L. S.. Antstolei S. V. ne kartą aiškiai pranešus, jog ji atvyko vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo motinai ir sistemingai reikalaujant žmonių netrukdyti jo vykdymui bei pasitraukti nuo namo durų, R. R. kartu su kitais asmenimis, šio teisėto nurodymo nevykdė. Tokiu būdu, antstolė paprašė policijos pareigūnų pašalinti kliūtis. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame nutarime teismas pagrįstai konstatavo, kad policijos pareigūnų reikalavimas pasišalinti nuo namo buvo teisėtas.

Liudytojas T. B. nurodė, kad jie atvyko padėti antstolei įvykdyti teismo sprendimą. Bendrai visi asmenys buvo perspėti, kad pasitrauktų, kad netrukdytų antstolei. Tai buvo sakoma daug kartų ir pareigūnų asmeniškai, ir per garsiakalbį. Tikrai galėjo girdėti. Šis asmuo (R. R.), kaip ir daugelis kitų, nepakluso reikalavimui pasitraukti nuo pastato. (b. l. 116-120).

Liudytojas D. A. nurodė, kad buvo daug žmonių, konkrečiai šio piliečio (rodoma į R. R.) nepamena. Jį pristatė pareigūnai iš Garliavos. Pristatę pareigūnai pasakė, kad jis yra pažeidėjas. Pareigūnai pristatydami asmenį privalo surašyti tarnybinį pranešimą dėl pristatymo, kokiu pagrindu pristato, bet tuo momentu nebuvo įmanoma. Žodžiu pasakė, daug žmonių buvo, didelis darbo krūvis. Šis asmuo nebuvo sulaikytas, tik pristatytas. Buvo nustatyta jo asmenybė, trumpas paaiškinimas ir buvo paleistas (b. l. 120-121).

Liudytojas M. K. nurodė, kad tą dieną buvo paskirtas atsakingu pareigūnu, kurio užduotis buvo atlaisvinti antstolei priėjimą ir patekimą į namo vidų. Žmonėms, stovėjusiems prie namo, buvo pasakyta, kad yra vykdomas teismo sprendimas, reikalaujama vykdyti reikalavimus, pasitraukti ir netrukdyti įvykdyti antstolei savo veiksmų. Žmonės nereagavo. Jis garsiai sakė reikalavimus visiems asmenims. Buvo specialus automobilis, per kurį buvo leidžiamas garso įrašas. Matė šį asmenį (R. R.) įvykio vietoje (b. l. 156-159).

Liudytojas R. O. nurodė, kad 2012-05-17 buvo vykdoma policijos operacija turint tikslą padėti antstolei įvykdyti teismo nutartį. Paprašė, kad žmonės padarytų praėjimą antstolei prie namo durų ir prie namo. Šito žmonės nevykdė. Reikalavimą keletą kartų aiškiai pakartojo. Jis davė komandą pareigūnams, kurie buvo jo grupėje, kad jie kliūtis pašalintų, tai yra patrauktų žmones nuo praėjimo (b. l. 160-163).

Bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai vykdė savo tarnybines pareigas pagal patvirtintą operatyvinių veiksmų planą, siekiant padėti antstolei įvykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimą. Policijos pareigūnų išdėstytos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo nubaustasis, buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, iš esmės neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje taip pat nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėti pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Be to, policijos pareigūnų parodymus patvirtina vaizdo medžiaga, nuotraukos ir kiti bylos duomenys, iš kurių matyti, kad įvykio metu policijos pareigūnai ne kartą aiškiai išdėstė asmenims, tarp kurių buvo ir apeliantas R. R., reikalavimus pasitraukti nuo namo ir įspėjo apie gresiančią atsakomybę už šių teisėtų reikalavimų nevykdymą. Nepaisant to, pastarieji jų nevykdė.

Vertinant apelianto parodymus, matyti, kad jis tiek tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, nes negirdėjo nei antstolės, nei policijos pareigūnų reikalavimų, tačiau, teismo nuomone, tokia jo pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia aukščiau aptarti ir įvertinti įrodymai.

Apeliacinio skundo argumentas, kad R. R. dėl pareigūnų panaudotų kovinių smurtinių veiksmų ir paralyžiuojančių dujų nukrito ant grindinio yra nepagrįstas. Priešingai nei nurodo skunde apeliantas, byloje nėra duomenų, kad pažeidėjui į veidą būtų purškiamos dujos. Iš byloje esančio D. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš karto po įvykio į Kauno rajono PK pristatytas nubaustasis sveikatos būkle nesiskundė (b. l. 17). Atkreiptinas dėmesys, kad į gydymo įstaigą apeliantas kreipėsi tik po kelių dienų. Be to, ir liudytojas M. K. teisme parodė, kad dujos nebuvo naudojamos (b. l. 156-159).

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surašytas protokolas dėl jo sulaikymo, teisė turėti advokatą buvo išaiškinta tik po kelių mėnesių, nebuvo išreikalauta nubaustojo prašoma medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik jo nubaudimo pagrįstumas, o ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas jo nuomone neteisėtus pareigūnų veiksmus galėjo skųsti atitinkama tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms R. R. kaltė dėl padaryto pažeidimo yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Kauno apylinkės teismo 2013-11-08 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė :

palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.