Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-455-1092/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-09
Bylos Nr.: e2A-455-1092/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00381-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis, Vilija Valantienė
Atsakovas: G.A. K.
Ieškovas: D. B., Ž. B.
Trečiasis asmuo: D. N., valstybės įmonė Registrų centras

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-455-1092/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00381-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G.A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. B. ir Ž. B. patikslintą ieškinį atsakovei G. A. K. dėl turto dalių nustatymo ir turto naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės G. A. K. patikslintą priešieškinį ieškovams D. B. ir Ž. B. dėl turto dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo D. N., valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. B. ir Ž. B. (toliau kartu– ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami:

1.1. nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės dalis: 1) ieškovams tenka 71/100 dalis, kurią sudaro patalpos 1-1 (1,38 kv. m), 1-2 (3,72 kv. m), 1‑3 (3,11 kv. m), 1-4 (2,54 kv. m), 1-5 (27,80 kv. m), 1-6 (12,97 kv. m); iš viso 51,52 kv. m; 2) atsakovei G. A. K. (toliau – ir atsakovė) tenka 29/100 dalis, kurią sudaro patalpos 1-7 (7,32 kv. m), 1-8 (13,31 kv. m); iš viso 20,63 kv. m;

1.2. nustatyti naudojimosi Butu tvarką: 1) ieškovai naudojasi patalpomis 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-4, 1‑5 ir 1-6; 2) atsakovė naudojasi patalpomis 1-7 ir 1-8;

1.3. priteisti iš atsakovės ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pagrindiniai ieškovų patikslinto ieškinio argumentai:

2.1. Ieškovams priklauso patalpos gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas). Ieškovų ir atsakovės dalys yra fiziškai atskirtos ir funkcionuoja kaip savarankiškos gyvenamosios patalpos. Nuosavybės dalys ir naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatytos 1999 m. gruodžio 30 d. sutartimi. Name yra 3 atskiros patalpos, tačiau trečiosios dalies savininkei D. N. priklausanti dalis yra suformuota kaip atskiras turtinis vienetas su atskiru registro numeriu ir su ja ginčo dėl nuosavybės dalių nustatymo nėra.

2.2. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad, vienai iš savininkių D. N. atskyrus savo valdomą Namo dalį, esami nuosavybės dalių apskaičiavimai neatitinka faktinės situacijos. Siekiant nustatyti ir teisiškai įregistruoti likusios dalies savininkų dalis iškilo būtinybė suformuoti atskirą turtinį vienetą – Butą, ir šiame turtiniame vienete nustatyti nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsižvelgiant į šią situaciją buvo parengta nauja kadastrinė byla siekiant suformuoti atskirą turtinį vienetą – Butą. Remdamasis šia kadastrinių matavimų duomenų byla ieškovas kreipėsi į matininkę R. A. ir matininkė paruošė Buto dalių apskaičiavimo projektą. Remiantis šiuo projektu, ieškovams priklausanti Buto dalis sudaro 71/100 dalį, atsakovei – 29/100 dalis. Ieškovas yra įsitikinęs, kad šis dalių apskaičiavimo projektas atitinka nuosavybės dalis ir turi būti atlikta nuosavybės dalių teisinė registracija remiantis šiuo dokumentu.

Atsiliepimas

3. Atsakovė G. A. K. atsiliepimu į ieškovų patikslintą ieškinį nesutiko su ieškovų pateiktais skaičiavimais ir nurodė, kad tokie reikalavimai turi būti atmesti. Atsakovė taip pat pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama:

3.1. atmesti ieškovų nurodytus nuosavybės dalių apskaičiavimus ir leisti įregistruoti Butą tokiomis dalimis: 2 844/7 215 dalys priklauso atsakovei, o 4 371/7 215 dalys priklauso ieškovams;

3.2. atmesti ieškovų prašomą nustatyti naudojimosi tvarką ir nustatyti tokią Buto naudojimosi tvarką: atsakovė atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis patalpomis, kurios 2023 m. spalio 27 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 1-7 (13,31 kv. m), 1‑8 (7,32 kv. m) ir 1-6 (12,97 kv. m), iš viso 33,60 kv. m; ieškovai atskirai nuo kito bendraturčio naudosis patalpomis, kurios 2023 m. spalio 27 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais: 1-1 (1,38 kv. m), 1-2 (3,72 kv. m), 1-3 (3,11 kv. m), 1‑4 (2,54 kv. m), 1-5 (27,80 kv. m), iš viso: 38,55 kv. m.

3.3. Alternatyviai G. A. K. atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis patalpomis, kurios 2023 m. spalio 27 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 1‑7 (13,31 kv. m), 1-8 (7,32 kv. m) ir 1-6a (6,99 kv. m) patalpa, suformuota įrengiant pertvarą pagal 2023 m. liepos 7 d. paprastojo remonto schemą, iš viso: 27,68 kv. m; ieškovai atskirai nuo kito bendraturčio naudojasi patalpomis, kurios 2023 m. spalio 27 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais: 1-1 (1,38 kv. m), 1-2 (3,72 kv. m), 1‑3 (3,11 kv. m), 1‑4 (2,54 kv. m), 1-5 (27,80 kv. m) ir nauja 1-6 patalpa (5,72 kv. m), kuri sumažinta įrengiant pertvarą pagal 2023 m. liepos 7 d. paprastojo remonto schemą, iš viso 44,27 kv. m.

3.4. Įgyvendinant 2023 m. spalio 27 d. kadastrinių matavimų byloje patalpos, pažymėtos 1‑6 (12,97 kv. m), padalijimą į dvi patalpas – 1-6a (6,99 kv. m) ir 1‑6 (5,72 kv. m) pagal 2023 m. liepos 7 d. paprastojo remonto schemą, suteikti leidimą atsakovei be bendraturčių sutikimo atlikti paprastojo remonto darbus pagal 2023 m. liepos 7 d. paprastojo remonto schemą, bei įpareigojant (solidariai) ieškovus per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo pašalinti bet kokius daiktus ir įrangą iš patalpos, pažymėtos 1-6.

3.5. Priteisti solidariai iš ieškovų atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Pagrindiniai atsakovės procesinių dokumentų argumentai:

4.1. 2020 m. rugpjūčio 20 d., t. y. dar iki tada, kai trečiajam asmeniui buvo atidalyta jam priklausanti Namo dalis, Namo plotas buvo 119,96 kv. m. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiojo asmens idealioji dalis teisėje buvo – 27/100, tai sudaro idealiąją dalį nuosavybėje – 32,39 kv. m, tačiau faktiškai trečiojo asmens naudai buvo atidalytas didesnis plotas nei priklausiusi idealioji dalis nuosavybėje. Tiek ieškovai, tiek atsakovė sutiko, kad trečiasis asmuo atsidalytų daugiau Namo ploto nei jam teisiškai priklausė. Atitinkamai tiek ieškovams, tiek atsakovams tenka vienodai prisiimti dėl to kylančias neigiamas pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Kai teismo sprendimu buvo atidalyta Namo dalis trečiojo asmens naudai, tuomet: a) bendroje nuosavybėje likusių Namo patalpų plotas sudarė 76,9 kv. m (kadastrinių matavimų bylos 2014 m. lapkričio 25 d. kopijoje patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-9, 3-1, 3‑2); b) iš Namo idealiųjų dalių teisėje 100 dalių buvo išminusuotos 27 dalys, todėl liko 73 dalys, todėl idealiosios dalies teisėje trupmenos vardiklis tapo 731. Tuo tarpu ieškovų ir atsakovės turimos dalys (trupmenos skaitiklis) nepasikeitė. Atitinkamai ieškovų idealioji dalis teisėje sudarė 46/73, o atsakovės idealioji dalis teisėje sudarė 27/73; c) likusios Namo dalies plotas buvo 76,9 kv. m, kur atsakovės idealioji dalis nuosavybėje sudarė 28,44 kv. m (skaičiavimas: 76,9 : 73 x 27); o ieškovų idealioji dalis nuosavybėje sudarė 48,46 kv. m (skaičiavimas: 76,9 : 73 x 46).

4.3. Ieškovai atliko savo naudojamos Namo dalies remontą – apšiltino sienas, įrengė papildomas pertvaras, dėl to likusios Namo dalies plotas sumažėjo iki 72,15 kv. m. Tokiam remontui atsakovė sutikimo nedavė, su ja tokie remonto darbai nebuvo derinti, todėl dėl to kilusios neigiamos pasekmės – ploto sumažėjimas – turi tekti tik ieškovams. Atitinkamai atsakovės idealioji dalis nuosavybėje turi išlikti nepakitusi – 28,44 kv. m, o ieškovų idealioji dalis nuosavybėje sumažėja – 43,71 kv. m.

4.4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovams priklauso 43,71 kv. m bendrai valdomame 72,15 kv. m plote, todėl ieškovų idealioji dalis teisėje sudaro 4 371/7 215. Atitinkamai atsakovei priklauso 28,44 kv. m bendrai valdomame 72,15 kv. m plote, todėl atsakovės idealioji dalis teisėje sudaro 2 844/7 215.

4.5. Šiuo metu ieškovai faktiškai naudoja Buto dalį, kuri sudaro 51,52 kv. m plotą, nors ieškovų idealioji dalis nuosavybėje sudaro 43,71 kv. m, t. y. ieškovai naudojasi net 7,81 kv. m daugiau, nei jiems priklauso. Šiuo metu atsakovė faktiškai naudojasi mažesne Buto dalimi – tik 20,63 m, nors atsakovės idealioji dalis nuosavybėje yra 28,44 kv. m.

Atsiliepimas

5. Ieškovai atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį nurodė, kad atsakovė prašo pripažinti jai teisę naudotis visa 1-6 patalpa, kuri yra ieškovų nuosavybė. Atsakovė nenurodo jokių pagrįstų teisinių ar faktinių aplinkybių, kokiu pagrindu grindžia tokį savo reikalavimą. Atsakovė savo reikalavimą grindžia savo pačios atliktais skaičiavimais, kurie visiškai neatitinka teisinio reglamentavimo, prieštarauja Statybos įstatymui, Statybos techniniam reglamentui STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, ginčo šalių nuosavybės dokumentuose užfiksuotai situacijai ir šalių susitarimams. Argumentai ir duomenys yra parinkti selektyviai ir tendencingai ignoruojant tiek faktinius duomenis, tiek ir norminius aktus. Šį turtą ieškovai įsigijo 2014 m. lapkričio mėnesį antstolio A. S. organizuotose varžytynėse. Prie varžytynių akto Nr. S1-311809 yra pateikta lentelė, kurioje nurodytos patalpos ir savininkai, kuriems priklauso nuosavybė. Patalpa (buvęs žymėjimas 1-9) visa priklauso ieškovui D. B.. Taip pat yra pridėta ankstesnės savininkės šio turto pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovės siekis užvaldyti dalį ieškovui priklausančio turto (patalpą 1-6) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovė nėra pateikusi ir šios nuosavybės įsigijimo dokumentų. Būtina atkreipti dėmesį į šio pastato savininkų 1999 m. gruodžio 30 d. pasirašytą notarinę naudojimosi tvarkos sutartį. Šioje sutartyje, kurios viena iš šalių yra atsakovė, yra nustatyta (Sutarties 3.3 punktas), kad atsakovės yra 27/100 dalys Namo ir tai daliai tenkantys kiemo statiniai. Atsakovė naudosis mansardoje esančiomis patalpomis, kambariais, plane žymimais 3-2 (13,86 kv. m), 3-1 (18,07 kv. m), ir įėjimu į Namą ir laiptais į antrą aukštą.

6. Trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras (toliau – Registrų centras) atsiliepimuose, be kita ko, nurodė, kad Registrų centras, būdamas Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoju ir vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio.

7. Trečiasis asmuo D. N. atsiliepime nurodė, kad jos turto dalis suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir ginčo dėl jo dalių nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 9 d. sprendimu ieškovų patikslintą ieškinį tenkino visiškai, o atsakovės patikslintą priešieškinį atmetė:

8.1. nustatė Buto nuosavybės dalis taip: ieškovams tenka 71/100 dalis, o atsakovei tenka 29/100 dalys;

8.2. nustatė Buto naudojimosi tvarką taip: 1) ieškovai naudojasi šiomis patalpomis: 1‑1 (1,38 kv. m), 1-2 (3,72 kv. m), 1-3 (3,11 kv. m), 1-4 (2,54 kv. m), 1-5 (27,80 kv. m) ir 1-6 (12,97 kv. m), iš viso 51,52 kv. m; 2) atsakovė naudojasi šiomis patalpomis: 1‑7 (7,32 kv. m) ir 1-8 (13,31 kv. m), iš viso 20,63 kv. m;

8.3. priteisė iš atsakovės ieškovams 2 314 Eur bylinėjimosi išlaidų;

8.4. priteisė iš atsakovės 47,58 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei už procesinių dokumentų siuntimą.

9. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

9.1. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) užfiksuoti Namo bendro ploto pasikeitimai (plotas iš 119,96 kv. m sumažėjo iki 114,50 kv. m), dėl to šalims iškilo būtinybė perskaičiuoti bendraturčių valdomas pastato nuosavybės dalis bei iš naujo nustatyti naudojimosi pastatu tvarką tarp jo bendraturčių. 1997 m. vasario 27 d. Namo plotas nustatytas 119,96 kv. m. Iš 2021 m. gruodžio 31 d. kadastro bylos matyti, kad Namo plotas yra 114,50 kv. m. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovų naudojamų patalpų plotas dėl atliktų remonto darbų nuo 56,27 kv. m sumažėjo iki 51,52 kv. m, t. y. 4,75 kv. m. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovės naudojamos patalpos dėl teisės aktų pasikeitimo pagal kadastrinius matavimus sumažėjo nuo 31,93 kv. m iki 20,63 kv. m. Trečiojo asmens patalpos pagal atliktus kadastrinius matavimus yra padidėjusios pagal 2021 m. gruodžio 31 d. kadastrinius matavimus iki 42,35 kv. m (pagal 1999 m. gruodžio 30 d. susitarimą buvo 31,76 kv. m). Todėl teismas padarė išvadą, kad Namo bendro ploto pasikeitimas yra visų trijų įvykių pasekmė (119,96 kv. m – 11,3 kv. m + 10,59 kv. m – 4,75 kv. m = 114,50 kv. m).

9.2. Šalys teisminio proceso metu sutarė dėl naujų kadastrinių matavimų atlikimo ir vieno turtinio vieneto, likusio po trečiojo asmens atidalijimo, suformavimo. Bylai pateikta MB „Kasiukai“ parengta kadastrinių matavimų byla, 2023 m. spalio 27 d. suderinta su Registrų centru, kurioje nurodyta, kad Buto bendras plotas yra 72,15 kv. m, bute yra 8 patalpos.

9.3. 1991 m. liepos 16 d. sutartyje, pagal kurią atsakovė įgijo nuosavybės teisę į dalį Namo, nurodyta, kad atsakovei dovanojama 31/100 namo dalis, atsakovei naudojimuisi pereina patalpos 1-7-7.32/6.54 kv. m ir 1-8-13.31/4.76 kv. m (sutarties 3, 7 punktai). Pagal 1999 m. gruodžio 30 d. susitarimą nustatyta, kad šalių susitarime iš viso Namo patalpų bendras plotas nurodytas 118,57 kv. m, iš kurių 31,93 kv. m apskaičiuota atsakovei pagal jos naudojamų patalpų 3-1 ir 3-2 plotus. Teismas atkreipė dėmesį, kad visų bendraturčių nuosavybės dalys buvo nustatytos ir iš esmės atitiko bendraturčių faktiškai naudojamas patalpas ir jų plotus. Šios sąlygos buvo perkeltos ir bendraturčiui parduodant savo nuosavybės dalį kitiems asmenims (2006 m. gruodžio 20 d. sutartis, turto pardavimo iš varžytynių aktas) bei ieškovams įsigyjant nuosavybės teisę į dalį bendro naudojimo patalpų.

9.4. Teismas pažymėjo, kad Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. vasario 24 d.) 147.2.3 punkte nurodyta, kad skaičiuojant pastato vidaus plotus neįskaičiuojami plotai, kurie yra pastato patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Teismo vertinimu, šiuo atveju teisės aktų pasikeitimas ir jo pagrindu pasikeitęs palėpės patalpų ploto skaičiavimas negali būti pagrindu sumažinti ieškovų turimą nuosavybės dalį. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovės naudojamos patalpos iš esmės nepasikeitė ir nors žemesnės nei 1,6 m patalpos nebeskaičiuojamos į bendrą ir naudingą Namo plotą, tačiau faktiškai ir toliau naudojamos atsakovės. Teismo nuomone, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad 1999 m. turto dalys buvo nustatytos atsižvelgiant į visų bendraturčių naudojamą tuo metu buvusį Namo plotą, taip pat į tai, kad trečiasis asmuo gavęs abiejų šalių sutikimą atsidalijo iš esmės didesnį plotą, nei buvo nustatyta idealioji nuosavybės dalis, todėl atsakovė negali turėti lūkesčio išlaikyti iš esmės tokį pat Namo plotą, kuris buvo nurodytas 1999 m. gruodžio 30 d. sutartyje. Teismas pažymėjo, kad negali vadovautis atsakovės pateiktais matininko skaičiavimais, nes juose nėra atsižvelgiama į visas aplinkybes, dėl kurių suformuoto nekilnojamojo daikto plotas pakito. Teismo vertinimu, nustatant Buto dalis pagal atsakovės pateiktus reikalavimus būtų iš esmės pažeista bendraturčių interesų pusiausvyra ir ieškovų teisėti lūkesčiai.

9.5. Teismo vertinimu, nustatant nuosavybės dalis taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovų naudojamas plotas dėl atliktų remonto darbų sumažėjo, todėl nustatant dalis atsižvelgtina į faktiškai šiuo metu esamą patalpų plotą. Priešingu atveju nuosavybės dalis skaičiuojant pagal iki rekonstrukcijos ir remonto darbų atlikimo buvusį patalpų plotą gali nepagrįstai nukentėti atsakovės interesai, nepagrįstai sumažinant jos nuosavybės dalis. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad ieškovų prašomos nustatyti turto dalys iš esmės atitinka bendraturčių interesų pusiausvyrą ir nuosavybės neliečiamumo principus bei šalių teisėtus lūkesčius. Teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo abejoti matininkės R. A. pateiktais nuosavybės dalių skaičiavimais. Be to, atsakovės atstovės nurodyti skaičiavimo netikslumai yra atsakovės naudai, todėl atsakovės interesų iš esmės nepažeidžia.

9.6. Teismo vertinimu, ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi Butu tvarka iš esmės atitinka tą pačią kaip ir 1999 m. gruodžio 30 d. susitarimu nustatytą naudojimosi tvarką, tačiau atsižvelgiant į tai, kad konkrečių naudojamų patalpų plotai pasikeitė tiek dėl teisės aktų reikalavimų, tiek dėl atliktų remonto darbų, taip pat, trečiajam asmeniui atsidalijus nuo bendros nuosavybės, teismas vertino, kad tikslinga nustatyti iš naujo bendraturčių naudojimosi Butu tvarką, patikslinant pasikeitusias aplinkybes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė G. A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus visiškai, o ieškovų reikalavimus atmesti. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1. Ieškovai neįrodinėjo ir neginčijo, kad atsakovė įgijo teises į 27/100 dalis Namo, bet ne į konkrečias Namo pastogės patalpas. Tuo tarpu teismas vis dėlto vertino, kad atsakovė įsigijo ne idealiąją dalį nuosavybėje, o konkrečias Namo pastogės patalpas, o šioms fiziškai nepasikeitus (pasikeitus tik jų plotų skaičiavimui) idealioji dalis neva turi būti perskaičiuojama pagal faktinį pastogės patalpų plotą. Teismo posėdžio metu teisėja net kelis kartus klausė ieškovų atstovo, ar ieškovai neginčija atsakovės įgytos idealiosios dalies nuosavybėje ir ieškovų atstovas nurodė, kad ne. Atsakovės vertinimu, toks teismo vertinimas iš esmės reiškia ieškinio pagrindo pakeitimą ir siurprizinį sprendimo motyvavimą dėl aplinkybių, kurių šalys nagrinėjant bylą neanalizavo, dėl jų nepasisakė ir neturėjo ginčo.

10.2. Atsakovės vertinimu, pasikeitus patalpų plotų skaičiavimo reglamentavimui, pasikeitė ne atsakovės naudojamų patalpų plotas, bet viso Namo plotas. Tuomet toks bendro Namo ploto pasikeitimas turėjo turėti įtakos visiems tuo metu Namo bendraturčiais buvusiems savininkams. Atitinkamai teismo išvada, kad toks pasikeitimas turi nulemti atsakovės idealiosios dalies sumažėjimą, yra nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Teismas nurodė, kad ploto skaičiavimo taisyklės pasikeitė dar 2008 m., nors 2019 m. vyko teismo procesas dėl trečiojo asmens dalies atidalijimo ir ieškovai nekėlė klausimo nei dėl bendraturčių dalių perskaičiavimo, nei dėl Namo bendro ploto pasikeitimų, nei dėl idealiųjų dalių ar naudojimosi tvarkos. Atitinkamai, trečiojo asmens dalies atidalijimo faktas ir esamas akivaizdus likusio bendroje šalių realiųjų dalių sumažėjimas lemia, kad retrospektyviai vertinti Namo plotų sumažėjimą dėl 2008 m. skaičiavimų pakeitimų pagal realiąsias dalis yra neteisinga ir nesąžininga atsakovės atžvilgiu, nes tai turėjo būti ieškovų daroma civilinėje byloje Nr. 2-46-729/2019. Ieškovai to nepadarę minėtame procese neturi teisių remtis šiomis aplinkybėmis šiame procese, juolab reikalaujant neigiamų teisinių pasekmių tik atsakovei.

10.4. Ieškovai neginčijo fakto, kad atsakovė nėra atsakinga už jos naudojamų kambarių plotų sumažėjimą, šios aplinkybės ir nekonstatavo teismas, todėl teismo išvada, kad dėl to turi sumažėti tik atsakovės idealioji dalis, yra neteisėta.

10.5. Sprendime liko neįvardyta, ar 1999 m. gruodžio 30 d. notarinėje sutartyje tuometinių bendraturčių susitarimas ateityje persitarti dėl dalių bendrojoje nuosavybėje buvo perkeltas ieškovams pagal jų turto įsigijimo sutartį. Tokios analizės sprendime teismas nedarė. Atsakovės vertinimu, 1999 m. gruodžio 30 d. naudojimosi tvarkos sutartyje nustatyti preliminarūs buvę bendraturčių susitarimai nebuvo perkelti naujiems bendraturčiams, juolab, kad aplinkybė, jog priestato plotas buvo įtrauktas į bendrą Namo plotą (kuris iš 118,57 kv. m tapo 119,96 kv. m) dar esant bendraturčiui G. V., tai reiškia, kad minėtoje sutartyje numatytą preliminarų susitarimą bendraturčiai atsisakė įgyvendinti.

Atsiliepimas

10.6. Atsakovė pateikė matininko skaičiavimus, nurodančius, koks Namo plotas liko bendroje nuosavybėje po trečiojo asmens dalies atidalijimo, bendrai tenkantis ieškovams ir atsakovei. Tai yra, kad tuo metu bendrai ieškovams ir atsakovei liko 76,9 kv. m ploto Namo dalis, kuris apskaičiuotas sudėjus NTR 2019 m. gegužės 31 d. galiojusios kadastrinės matavimo bylos patalpų plotus, likusius bendroje dalinėje nuosavybėje. Kitų byloje duomenų apie patalpų plotus, galiojusius tuo metu, byloje nėra. Šių skaičiavimų teismas nepaneigė ir savų jokių skaičiavimų nepateikė.

10.7. Teismas pripažino, kad tiek ieškovai, tiek atsakovė leido trečiajam asmeniui atsidalyti daugiau nei jam priklauso. Pasak atsakovės, tai reiškia, kad ieškovų bendrame turte išlieka 46 dalys, o atsakovės – 27 dalys, o bendroje nuosavybėje likęs daiktas dalijasi į likusias 73 dalis (46+27), atitinkamai ieškovų idealioji dalis yra 46/73, tai nuo 76,9 kv. m sudaro 48,46 kv. m plotą, o atsakovės idealioji dalis – 27/73, tai nuo 76,9 kv. m sudaro 27,44 kv. m plotą. Teismas nenurodė, kokios teisės normos, kiti teisės šaltiniai paneigia tokį atsakovės aiškinimą, patvirtintą atestuoto matininko skaičiavimais.

10.8. Teismas nepasisakė dėl ieškovų atlikto bendro turto ploto (4,75 kv. m) sumažinimo teisėtumo, o tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, kad toks remontas buvo neteisėtas, nes be jos sutikimo, todėl bendro turto sumažinimas neturi keisti atsakovės realiosios dalies turte, o turi turėti neigiamas pasekmes tik ieškovams.

10.9. Atsakovės vertinimu, kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018 suformuluota taisyklė, kad bendraturčio naudojimasis realia daikto dalimi (patalpa) negali nulemti jo idealiosios dalies dydžio – idealioji dalis turi būti nustatyta pagal nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, taikytina ir šioje byloje.

Šalies argumentai

10.10. Ieškovai pateikė pradinį ieškinį, kuriuo prašė perskaičiuoti dalis bendrojoje nuosavybėje ir trečiajam asmeniui. Atsakovei nurodžius, kad toks reikalavimas yra neįgyvendinamas ir net neturėtų būti teismo priimtas, ieškovai pakeitė savo reikalavimą, atsisakydami tos dalies, su kuria atsakovė nesutiko. Atsakovės vertinimu, toks ieškovų procesinis elgesys turėjo būti įvertintas, nes dėl tokio ieškovų procesinio elgesio papildomų išlaidų patyrė tiek atsakovė, tiek ir ieškovas, todėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažinama.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas D. B. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

11.1. Atsakovė laikosi pozicijos, jog jos valdomo turto idealioji dalis neturi pagrindo keistis neatsižvelgiant nei į teisinį reglamentavimą, nei į per pastaruosius daugiau nei 20 metų pakitusią faktinę situaciją. Tokiu būdu vertinant situaciją atsakovė, be kita ko, siekia padidinti savo faktiškai valdomo turto dalį ieškovų sąskaita.

11.2. 1999 m. gruodžio 30 d. Namo savininkai (iš jų ir atsakovė) pasirašė notarinę naudojimosi tvarkos sutartį. Šioje sutartyje, kurios viena iš šalių buvo atsakovė, yra nustatyta, kad G. A. K. 27 /100 dalys gyvenamojo namo ir tai daliai tenkantys kiemo statiniai. G. A. K. naudosis mansardoje esančiomis patalpomis – kambariais, plane žymimais 3‑2 (13,86 kv. m), 3-1(18,07 kv. m), ir įėjimu į namą ir laiptais į antrą aukštą. Sutarties 3 punktu V. V. N. ir G. A. K., kuriems atstovauja D. O. ir G. V., susitarė sudaryti Namo dalių perskaičiavimą. Šalys taip pat patvirtino, kad joms yra žinoma, kad, įteisinus Namo priestatą, kuriam dokumentai nepateikti, gali pakisti bendras plotas ir Namo dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje gali nebeatitikti. Notariškai patvirtinta sutartis yra pirminis įrodymas, jog atsakovei jau 1999 m. buvo žinoma, jog faktinės proporcijos gali neatitikti, ir patvirtino, jog įsipareigoja sudaryti Namo dalių perskaičiavimą.

Žemesnės instancijos teismas

11.3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑46-729/2019 nusprendė atidalyti D. N. iš bendrosios dalinės nuosavybės Namo dalį (patalpas), šią Namo dalį priskiriant asmeninei D. N. nuosavybei. Tokiu būdu iš esmės neliko pradinio turto vieneto objekto, kurio idealiosios dalys buvo nustatytos. Pažymėtina, kad šios bylos šalimi buvo ir atsakovė, ir visos šios aplinkybės jai buvo žinomos.

11.4. Ieškovo įsitikinimu, teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo normas ginčo santykiui ir nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą sprendimą.

Atsiliepimas

11.5. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra pateikta ir ieškovės Ž. B. nuomonė, ir atskiras atsiliepimas nebus teikiamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nustatė šalims priklausančias Buto dalis ir naudojimosi jomis tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl siurprizinio sprendimo

15. Atsakovės įsitikinimu pirmosios instancijos teismo motyvacija buvo siurprizinė, nes ieškovai neįrodinėjo ir neginčijo, kad atsakovė įsigijo ne konkrečias pastogės patalpas, tačiau teismas vertino, kad atsakovė įsigijo ne idealiąją dalį nuosavybėje, o konkrečias Namo pastogės patalpas. Teisėjų kolegija atmeta tokį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą.

16. Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą, pagal kurią šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą. Taigi teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, kai teismas priima dalyvaujantiems byloje asmenims netikėtą, siurprizinį sprendimą, šių asmenų teisė būti išklausytiems visais bylai reikšmės turinčiais klausimais yra suvaržoma.

17. Kaip matyti iš ieškovų patikslinto ieškinio, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovai ir kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti (pakeisti) šalių nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje ir jas nustatyti pagal faktiškai šalių valdomas Namo patalpas. Be to, byla teismo posėdyje buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šalys turėjo teisę duoti paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu, teikti teismui įrodymus, prašymus. Atsakovė teismo posėdyje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato padėjėjo, jai buvo užtikrinta galimybė išsakyti savo nuomonę ir argumentus tiek dėl šalims tenkančių idealiųjų Namo dalių, tiek dėl realiai naudojamų, taip pat atsikirsti ir komentuoti ieškovų bei jų atstovo argumentus. Įvertinus tai, kad siurpriziniu sprendimas pripažįstamas tuomet, kai ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės pasisakyti dėl argumentų ir įrodymų, kuriais grindžiamas sprendimas, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad byloje buvo priimtas atsakovei siurprizinis sprendimas ir kartu buvo paneigta ar apribota jos teisė teikti įrodymus ar juos komentuoti, nurodyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes (CPK 42 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad teismas pakeitė ieškinio faktinį pagrindą. Aplinkybė, kad ieškovai neginčijo atsakovės įgytos idealiosios turto dalies, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas pagal ieškovų ieškinį negalėjo nustatyti naujos atsakovės idealiosios turto dalies, atsižvelgdamas į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir įvykusios pokyčius, susijusius su šalių valdoma bendrąja nuosavybe.

Dėl ginčo esmės

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovų patikslintą ieškinį ir nustatė Buto nuosavybės dalis taip: ieškovams tenka 71/100 dalis, o atsakovei – 29/100 dalis. Teismo vertinimu, ieškovų prašomos nustatyti turto dalys iš esmės atitinka bendraturčių interesų pusiausvyrą ir nuosavybės neliečiamumo principus bei šalių teisėtus lūkesčius. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis Buto dalimis, argumentuodama, kad teismas klaidingai įvertino aplinkybes dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo, dėl trečiojo asmens atsidalytos Namo dalies ir dėl ieškovų atliktos jų naudojamų Namo patalpų rekonstrukcijos, dėl to neteisingai apskaičiavo atsakovei tenkančią Buto dalį. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.

19. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė, ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų.

20. Dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymas yra vienas svarbiausių bendrosios nuosavybės santykių teisinio reguliavimo klausimų, nes idealiosios dalies dydis apibrėžia nuosavybės teisės subjekto teisių į bendrą daiktą ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį (CK 4.76 straipsnis). Kartu su dalimis bendrosios nuosavybės teisėje gali būti nustatomos ir dalys daikte, jei, pavyzdžiui, asmenys siekia ne tik pripažinti juos sukurto daikto bendraturčiais bei nustatyti kiekvienam iš jų priklausančią dalį nuosavybės teisėje, bet ir atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2004) ar nustatyti naudojimosi tvarką.

21. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. daliniu sprendimu tenkino atsakovės D. N. (trečiojo asmens šioje byloje) priešieškinio reikalavimus atsakovei G. A. K. (atsakovė šioje byloje) ir atidalijo D. N. iš bendrosios dalinės nuosavybės Namo dalį (patalpas) – pirmame aukšte esančius tambūrą (2-1, 5,95 m² ploto), virtuvę (2-2, 5,70 m² ploto) ir du kambarius (2-3, 14,06 m² ploto ir 2-4, 6,08 m² ploto) bei mansardoje esantį kambarį (2-5, 15,41 m² ploto) pagal 2016 metų UAB „Vakarų architektūra“ parengtą projektą, šią namo dalį priskiriant asmeninei D. N. nuosavybei. Tačiau pagal šioje byloje pateiktą aktualų NTR 2023 m. kovo 1 d. išrašą vis dar yra užfiksuotas vientisas Namas, kurio plotas yra 114,5 kv. m, nors realiai D. N. jau yra atsidalijusi savo dalį į atskirą turtinį vienetą. Iš šio išrašo 4.1 ir 4.4 punktų taip pat matyti, kad Namas priklauso ieškovams (46/100 dalys) ir atsakovei (27/100 dalys). Šiame išraše nenurodyta, kam priklauso likusios 27/100 Namo dalys. Akivaizdu, kad D. N. atsidalijus savo Namo dalį į atskirą turtinį vienetą, kitos Namo dalies (ginčo Buto) duomenys taip ir liko nesutvarkyti. Todėl bylos šalims yra aktualu nusistatyti joms priklausančias Buto idealiąsias dalis, taip pat naudojimosi Butu tvarką. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė specifinė situacija.

22. Nuo pat 1991 m. liepos 16 d., kai G. V. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei, be kita ko, Namo dalis, dovanojimo sutartyje buvo ne tik apibrėžta atsakovei priklausanti Namo idealioji dalis (31/100 dalis Namo, apskaičiuojant naudingą plotą nuo Namo bendro 85,67 kv. m naudingo ploto), bet ir buvo nurodytos atsakovės nuolatiniam naudojimui perduodamos patalpos – 1‑7‑7.32+6,54 kv. m ir 1-8-13.31+4,76 kv. m, t. y. 1991 m. liepos 16 d. dovanojimo sutartyje buvo nurodytos tos pačios patalpos, kurios atsakovei šiuo metu ir priklauso bei kurias ieškovai patikslintu ieškiniu ir prašo priskirti naudotis atsakovei. Vėliau, 1999 m. gruodžio 30 d., tarp tuometinių Namo bendraturčių G. V., V. V. N. ir atsakovės G. A. K. buvo sudarytas susitarimas dėl bendraturčiams priklausančių Namo idealiųjų dalių nustatymo, kuriuo atsakovės 27/100 dalys iš esmės buvo nustatytos pagal jos realiai naudojamą plotą pagal 1991 m. liepos 16 d. dovanojimo sutartį, į jį įtraukinat ir tą plotą, kuris pagal dabartinį teisinį reglamentavimą nebėra pripažįstamas naudingu – 1999 m. gruodžio 30 d. susitarimo 3.3 punktu buvo sutarta, kad atsakovė naudosis Namo mansardoje esančiomis patalpomis: kambariais, plane žymimais 3-2 (13,86 kv. m), 3-1 (18,07 kv. m), ir įėjimu į Namą ir laiptais į antrą aukštą. Teisėjų kolegija pastebi, kad šių atsakovės naudojimuisi priskirtų Namo mansardos kambarių plotai atitinka 1991 m. liepos 16 d. dovanojimo sutartyje nurodytų atsakovės naudojamų patalpų plotų sumą, t. y. patalpa 1-7 – 13,86 kv. m (7,32 + 6,54 kv. m) ir patalpa 1-8 – 18,07 kv. m (13,31 + 4,76 kv. m). Taigi, kadangi 1999 m. gruodžio 30 d. susitarimu tuometinių bendraturčių buvo nusistatytos realiai naudojamos Namo dalys, faktinė situacija susiklostė tokia, kad iš principo iš ieškovams ir atsakovei priklausančios Namo dalies buvo realiai sukurti faktiškai atskiri turtiniai vienetai, tik jie teisine prasme nebuvo atidalyti ir atitinkamai užregistruoti.

23. Byloje nėra ginčo, kad jau po 1999 m. gruodžio 30 d. susitarimo sudarymo įvyko teisės aktų pasikeitimas – Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2.3 punkte buvo nustatyta, kad skaičiuojant pastato vidaus plotus neįskaičiuojami plotai, kurie yra pastato patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Dėl to dalis atsakovei priskirtų naudoti mansardos kambarių ploto nebėra skaičiuojama. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju negali suteikti atsakovei teisės pretenduoti į realius papildomus Namo patalpų plotus ir juos atitinkančią idealiąją turto dalį, nes tai, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų nepagrįstą kitų bendraturčių nuosavybės teisių ir teisėtų lūkesčių (kad jie galės naudotis jiems priskirta Namo dalimi) pažeidimą. Lygiai taip pat vertintina ir ta situacija, kad ieškovai po atliktų jiems priklausančių patalpų rekonstrukcijos susimažino jų (o ne atsakovės) naudojamą Namo plotą, kad trečiasis asmuo atsidalino savo dalį – tai nesuteikė atsakovei teisės į papildomas realiąsias Namo dalis ir jas atitinkančias idealiąsias dalis. Kitaip tariant, nei teisinio reglamentavimo pasikeitimas, nei ieškovų atliktas Namo patalpų remontas, nei trečiojo asmens atsidalinimas negalėjo sukurti bylos šalims teisių pretenduoti į kitas Namo patalpas, kuriomis jie daugiau kaip 30 metų (skaičiuojant nuo 1991 m. liepos 16 d. dovanojimo sutarties) nesinaudojo.

24. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikia matematinį skaičiavimą, pagal kurį, pasak atsakovės, ieškovų bendrame turte išlieka 46 dalys, o atsakovės – 27 dalys, o bendroje nuosavybėje likęs Namas dalijasi į likusias 73 dalis (46+27), atitinkamai ieškovų idealioji dalis yra 46/73, tai nuo 76,9 kv. m sudaro 48,46 kv. m plotą, o atsakovės idealioji dalis – 27/73, tai nuo 76,9 kv. m sudaro 27,44 kv. m plotą. Teisėjų kolegija sutinka, kad matematiškai skaičiuojant ir laikant, kad atsakovei priklausė 27/100 Namo dalys, atsakovei, po trečiojo asmens atsidalijimo, turėtų likti 27/73 dalys Namo ploto. Vis dėlto, kaip matyti iš atsakovės pateiktų skaičiavimų, po trečiojo asmens atsidalijimo Name turėjo likti 88,20 kv. m ploto, skaičiuotino taip, kaip tai buvo daroma sudarant 1999 m. gruodžio 30 d. susitarimą (t. y. į jį įtraukiant ir tuos plotus, kurie dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo šiuo metu nebeskaičiuojami), o pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei nustatyta idealioji dalis ir pagal ją priskirta naudotis 31,93 kv. m taip skaičiuojamo ploto. Savo ruožtu nuo 88,2 kv. m 27/73 dalys sudaro 32,62 kv. m grindų ploto. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis skirtumas (32,62 – 31,93 = 0,69) yra mažareikšmis ir nesudaro pagrindo keisti per ilgus metus nusistovėjusią situaciją dėl realiai šalių naudojamų Namo dalių ir, atitinkamai, priskirti atsakovei didesnę idealiąją dalį. Juolab kad ir 1999 m. tarp tuometinių bendraturčių buvo sutarta taip, kad atsakovei tenkanti idealioji Namo dalis (27/100; 119,96 kv. m x 27 / 100 = 32,39 kv. m) buvo šiek tiek didesnė nei realioji dalis (31,93 kv. m) ir atsakovę tokia situacija tenkino.

25. Atsakovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovų atlikto bendro turto ploto (4,75 kv. m) sumažinimo teisėtumo, o tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, kad toks remontas buvo neteisėtas, nes be jos sutikimo, todėl bendro turto sumažinimas neturi keisti atsakovės realiosios dalies turte, o turi turėti neigiamas pasekmes tik ieškovams. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nesudarančius pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

26. Kaip matyti iš byloje pateikto bendraturčio sutikimo, atsakovė G. A. K. sutiko, kad ieškovas D. B. atliktų Namo dalies rekonstrukcijos projektą ir padidintų savo Namo dalies bendrąjį plotą ir tūrį. Atsakovė sutikime pažymėjo, kad ateityje pretenzijų dėl to nereikš. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šis sutikimas buvo tik dėl Namo rekonstrukcijos, padidinant ieškovams priklausančios dalies plotą ir tūrį, o realiai po atliktos rekonstrukcijos ieškovams tenkantis Namo plotas sumažėjo, vis dėlto iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad atsakovė civilinėje byloje Nr. e2VP-13715-867/2019 dėl teismo sprendimo, įpareigojančio ieškovą D. B. pašalinti Namo savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinius, vykdymo atidėjimo buvo pateikusi 2019 m. gruodžio 15 d. atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog ieškovui būtų suteiktas papildomas terminas įsiteisinti savavališkos statybos padarinius, siekia gerų kaimyniškų bendraturčių santykių ir nori teisminių procesų pabaigos. Vadinasi, atsakovė nebeprieštaravo ieškovų atliktai rekonstrukcijai, o pastaroji, kaip minėta šioje nutartyje, neturėjo įtakos atsakovės valdomam realiam Namo plotui. Be to, ieškovų naudojamos dalies sumažėjimas dėl atliktos rekonstrukcijos neabejotinai turėjo neigiamos įtakos būtent ieškovų turto daliai, nes dėl to sumažėjo ir idealioji, ir realioji jų turto dalys. Savo ruožtu atsakovė neįrodė, kad ieškovų atlikta rekonstrukcija kažkaip neigiamai paveikė jos nuosavybės teises.

27. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ilgametė nusistovėjusi bendraturčių (tiek esamų, tiek ir buvusių) Namo dalių naudojimosi tvarka tokia, kokia buvo nustatyta tiek pagal 1991 m. liepos 16 d. dovanojimo sutartį, tiek pagal 1999 m. gruodžio 30 d. susitarimą, iš esmės sukūrė tokią situaciją, kad Namo bendraturčiai (tiek buvę, tiek esami) buvo pasidaliję Namo realiąsias dalis, tik nebuvo teisiškai jų atskyrę ir atidaliję. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje sprendžiant dėl šalims priklausančių Buto idealiųjų dalių nustatymo šis klausimas, priešingai nei įrodinėja atsakovė, negali būti sprendžiamas tik formaliai ir vien tik matematiškai.

28. Aptarta šios ginčo situacijos specifika lemia, kad šiuo konkrečiu atveju negalima taikyti atsakovės nurodytos kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3-545-611/2018 suformuotos teismų praktikos, kad būtent idealioji nuosavybės teisės dalis iš esmės lemia realiąją dalį. Šiuo atveju teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teisėtų lūkesčių apsaugos principu (istoriškai nusistovėjusios Namo patalpų naudojimo tvarkos), taip pat atsižvelgdama į aplinkybę, kad Namo mansardoje esančios dvi patalpos atsakovei buvo priskirtos naudotis tiek 1991 m. liepos 16 d. dovanojimo sutartimi, tiek 1999 m. gruodžio 30 d. susitarimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti Buto dalis šalims pagal realiai naudojamą plotą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas atsakovės nuosavybės teisių nepažeidžia, nes jai išlieka teisė naudotis tomis patalpomis, kuriomis ji naudojasi daugiau kaip 30 metų, o jai priskirta idealioji dalis iš esmės atitinka tą dalį, kuri, trečiajam asmeniui atsidalijus, jai turėjo likti pagal 1999 m. gruodžio 30 d. susitarimą, skaičiavimus atliekant pagal tuo metu egzistavusią metodiką. Priešingas sprendimas, t. y. atsakovės reikalavimų tenkinimas, teisėjų kolegijos manymu, reikštų, kad atsakovės realioji (ir faktiškai idealioji) nuosavybės teisės dalis be pakankamo teisinio pagrindo padidėtų ieškovų sąskaita ir tai būtų nesuderinama su nuosavybės neliečiamumo principu.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovai pateikė pirminį ieškinį, kuriame prašė perskaičiuoti dalis bendrojoje nuosavybėje ir trečiajam asmeniui. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį ir nurodžius, kad toks reikalavimas yra neįgyvendinamas, ieškovai pakeitė savo reikalavimą. Tuomet atsakovė nesutiko su patikslintais ieškovų reikalavimais dėl šalių dalių perskaičiavimo likusioje Namo dalyje ir tuo pagrindu ieškovai patikslino reikalavimus. Atsakovės vertinimu, toks ieškovų procesinis elgesys turėjo būti įvertintas, nes dėl tokio ieškovų procesinio elgesio papildomų išlaidų patyrė tiek atsakovė, tiek ir ieškovė, todėl iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažinama. Teisėjų kolegija neįžvelgia pakankamo pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais.

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai iš tiesų kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai nagrinėjamu atveju iš esmės tik tikslino savo pareikštų reikalavimų formuluotes, tačiau savo reikalavimų atsakovei iš esmės neatsisakė ir juos palaikė. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad ieškovai nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Savo ruožtu aplinkybė, kad ieškovai iš pradžių pareiškė, bet bylos eigoje atsisakė reikalavimo nustatyti ir trečiojo asmens turto dalį, įvertinus šalių atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dėl to ieškovai ar atsakovė patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Be to, minėtas reikalavimas nebuvo tiesiogiai nukreiptas į atsakovę ir ieškovų atsisakymas šio reikalavimo atsakovės interesų byloje niekaip neapgynė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bylos procesinė baigtis yra iš esmės palanki ieškovams ir pagal tai paskirstė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai ir pagrįstai nustatė šalims tenkančias Buto nuosavybės dalis ir nustatė naudojimosi tvarką jomis, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Teisėjų kolegija tik papildomai nurodo, kad atsakovė taip pat dalyvavo byloje, kurioje buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. dalinis sprendimas tenkinti atsakovės D. N. (trečiojo asmens šioje byloje) priešieškinio reikalavimus atsakovei G. A. K. (atsakovė šioje byloje) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl atsakovė G. A. K. minėtoje byloje taip pat galėjo kelti klausimus ir reikalavimus dėl pasikeitusios plotų skaičiavimo tvarkos, atliktų rekonstrukcijų ir jų įtakos nuosavybės dalims, tačiau to nedarė. Vadinasi, nebūtų teisinga dabar teigti, kad ieškovai šiame procese šiomis aplinkybėmis nebeturi teisės remtis, juolab kad šioje byloje iškelti klausimai nebuvo minėtos bylos nagrinėjimo dalyku ir įstatymai nenustato ribojimo juos kelti naujoje byloje. Atsakovė taip pat nereiškė savarankiško reikalavimo dėl ieškovų atliktos rekonstrukcijos neteisėtumo ir jos padarinių pašalinimo, todėl šie klausimai į bylos nagrinėjimo dalyką nepateko ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų iš esmės nenagrinėjo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

34. Ieškovai duomenų apie kokias nors jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimonda Andrulienė Aurimas Brazdeikis Vilija Valantienė