- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-10
- Bylos Nr.
- e2-3781-669/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00903-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- D. S.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe atsakovui A. S., tretysis asmuo D. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo pripažinti, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), 0,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovo ir trečiojo asmens D. S. tėvai J. S. ir A. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Tėvas A. S. apie 2006 metus nutraukė santuokinius ryšius, paliko šeimą ir nuo to laiko tėvai gyveno skyrium, bendro ūkio nevedė, santuokinių ryšių nebepalaikė, tėvo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma. Nors tėvai kartu nebegyveno nuo 2006 metų, jų santuoka buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu, tėvui nedalyvaujant, santuokos nutraukimas įregistruotas (duomenys neskelbtini). J. S. iš asmeninių lėšų pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2798 pagrindu (duomenys neskelbtini)d. įsigijo 0,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo įsigijime tėvas nedalyvavo, mama žemės sklypą pirko už asmenines lėšas, turėdama tikslą įgyti žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise. Tėvams išsituokus, (duomenys neskelbtini)d. sprendimu buvo padalintas santuokinis turtas, tačiau ginčo žemės sklypas į dalintino turto balansą nebuvo įtrauktas. Po J. S. mirties ieškovas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, sesuo D. S. priimti palikimo nepageidauja. Tačiau notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą J. S. vardu registruotą turtą, nes 0,8000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., įgytas J. S. ir A. S. dar nenutraukus santuokos, galimai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėjo, jog žemės sklypas įsigytas tėvams faktiškai nutraukus santuokinius ryšius ir gyvenant skyrium iš asmeninių J. S. lėšų, ji viešame registre nurodyta žemės savininke, žemės sklypas įregistruotas jos vardu, ginčo dėl nuosavybės teisių į žemę niekada nebuvo, pretenzijų dėl žemės A. S. niekada nereiškė, todėl jis pripažintinas asmenine jos nuosavybe. Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 29 d. sprendime dėl tėvų santuokos nutraukimo konstatavo, jog šalys daugiau kaip 7 metai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, per šį laikotarpį ryšių nepalaikė, o sklypas įgytas 2014 m. spalio 10 d., po santuokos nutraukimo. A. S. yra deklaravęs išvykimą nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. į Jungtinę Karalystę. Tai, kad J. S. ginčo žemės sklypą įsigijo santuokiniams ryšiams nutrūkus, bendro ūkio nevedant, apie žemės pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui nežinant, rodo jos aiškiai išreikštą siekį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Prašė iš atsakovo priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu susipažino, jį pripažįsta, patvirtino, kad nepretenduoja į minėtą žemės sklypą.
4. Tretysis asmuo D. S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį tenkinti, pripažinti, kad J. S. žemė sklypą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Patvirtino, kad mama J. S. ir tėvas A. S. apie 2006 metus nutraukė santuokinius ryšius, ji ir brolis A. S. liko gyventi su mama. Iš mamos žodžių žino, jog ji pirko sklypą iš savo asmeninių lėšų, jau nutrūkus santuokiniams ryšiams su tėvu. Žemės sklypo įsigijime tėvas A. S. nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
5. Byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, jog ieškovas ir tretysis asmuo D. S. yra J. S. ir A. S. vaikai. J. S. mirė (duomenys neskelbtini)d. J. S. 2007 m. balandžio 11 d. sudarė sutartį Nr. 2798 bei pasirašė 2007 m. balandžio 11 d. žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2799, pagal kuriuos įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,80 ha. Iš VĮ „Registro centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso J. S.. Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-751-666/2014 nustatyta, jog J. S. ir A. S. santuokoje negyvena 7 metus, bendro ūkio neveda, santuoka buvo nutraukta, padalintas santuokoje įgytas turtas. Duomenų apie ginčinį žemės sklypą sprendime nėra. Ištuokos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini)d.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtos normos taikymą yra konstatavęs, jog netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninės, o ne bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019). Teismas taip pat yra nurodęs, kad vertinant ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
8. Ieškovas bei tretysis asmuo D. S. patvirtino, jog mama J. S. su tėvu A. S. santuokinius ryšius nutraukė 2006 metais, vaikai liko gyventi su mama, tėvas su šeima ryšių nebepalaikė. Nustatyta, kad J. S. žemės sklypą pirko nežinant ir nedalyvaujant A. S., jiems jau nutraukus santuokinius ryšius ir nebevedant bendro ūkio, kas rodo, jog ji buvo aiškiai išreiškusi valią įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Atsakovas A. S. atsiliepime taip pat nurodė jokių pretenzijų dėl ieškinyje nurodytų faktų neturintis ir nepretenduoja į minėtą žemės sklypą.
9. Byloje nėra duomenų, kad po 2014 m. rugpjūčio 29 d. santuokos nutraukimo atsakovas būtų kėlęs kokius nors klausimus ar pretenzijas dėl žemės sklypo įsigijimo, priešingai, jis nedalyvavo turto įsigijime, tik teikdamas atsiliepimą išreiškė nuomonę, jog į sklypą nepretenduoja ir nesiekia jo įforminti savo vardu. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas A. S. šio nekilnojamojo daikto nelaikė bendrąja su J. S. jungtine nuosavybe.
10. Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, vertintina, kad ieškovas įrodė, jog ginčo turto – žemės sklypo - įsigijimo metu mama J. S. aiškiai išreiškė valią įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn ir toks valios išreiškimo būdas pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorius.
11. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir pripažintina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., priklauso J. S. asmeninės nuosavybės teise.
12. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes vertinant tai, kad ginčas iš esmės kilo ne dėl atsakovo kaltės, ieškovo mama J. S., nutraukdama santuoką su atsakovu, santuokoje įgytą turtą pasidalino, bet neįtraukė įsigyto žemės sklypo, kas sąlygojo nagrinėjamos situacijos susidarymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
13. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 55,00 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu žyminio mokesčio grąžinimą, kai jo sumokėta daugiau nei numato įstatymas, ieškovui grąžintina 22,00 Eur žyminio mokesčio permoka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 268, 270, 279, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Grąžinti ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų 00 ct) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimu per Perlo terminalą.
Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.